Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1477/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-1477/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Trečiasis asmuo
A. K.
Ieškovas
D. P., E. V.
Atsakovas
viešajai įstaigai „Kaimo verslo projektai“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1477/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-451-392/2011 pagal ieškovų D. P. ir E. V. ieškinius atsakovui viešajai įstaigai „Kaimo verslo projektai“, trečiajam asmeniui A. K. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. P. ir E. V. kreipėsi su ieškiniais į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Ieškovai nurodė, kad jie buvo atsakovo darbuotojai, tačiau atsakovas jiems išmokėjo ne visą darbo užmokestį. Pasak ieškovų, iki teismo posėdžio pradžios atsakovas pervedė į jų sąskaitas visą jiems priklausantį darbo užmokestį, tačiau dar nesumokėjo delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką. Tikslių šios įsiskolinimo dalies paskaičiavimų ieškovai nėra atlikę ir posėdžio metu pateikti negalėjo. Be to, ieškovai teigė, kad atsakovas jiems yra skolingas ir pagal autorines sutartis: 4 000 Lt D. P. ir 11 260 Lt E. V. .

Trečiasis asmuo A. K. ieškovų reikalavimus palaikė: pašė tenkinti ieškovų ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog atsakovas jam yra skolingas 1 983,62 Lt, skolą atsakovas yra pripažinęs skolos grąžinimo sutartimi. Dėl uždelsimo atsikaityti atsakovas privalo sumokėti 192,93 Lt palūkanų, o iš viso atsakovo įsiskolinimas yra 2 176,55 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą viešajai įstaigai „Kaimo verslo projektai“.

Teismas nutartyje nurodė, kad mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas ieškovams yra išmokėjęs visą jiems priklausantį darbo užmokestį. Netesybų ieškovams atsakovas sumokėjęs nėra, tačiau tikslios jų sumos negalėjo nurodyti ir patys ieškovai, be to, dėl jų dydžio ir pagrįstumo yra ginčas. Teismas padarė išvadą, kad iškelti bankroto bylą atsakovui todėl, jog jis ieškovams nesumoka darbo užmokesčio, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, kuri pagal pateiktą balansą 2010 metais turėjo 57 442 Lt pelno, o per 2011 metų sausio mėnesį – 8 263 Lt pelno, įmonės turto vertė - 50 210 Lt. Teismas padarė išvadą, kad įmonės turto vertė yra daugiau nei dukart didesnė, nei ieškovų turtinės pretenzijos įmonei, todėl įmonė yra moki. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškovų ir buvusių įmonės vadovų veiksmų ir jų reikalavimų pagrįstumo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame analizuojami ir ieškovų bei buvusio įmonės vadovo galimai neteisėti veiksmai, pasisavinant įmonės lėšas, tarp jų ir autorinių sutarčių pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui ir tuo pagrindu, jog jis yra nemokus.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį - iškelti bankroto bylą atsakovui.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo balansu, kuris neatspindi atsakovo finansinės situacijos. Teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti didžiąją knygą, iš kurios matytųsi atsakovo finansiniai įsipareigojimai, turtas, piniginės lėšos ir kt.

2. Atsakovas tyčia galėjo pagerinti atsakovo finansinius rodiklius. Nors, apelianto duomenimis, atsakovas nesudaro jokių ilgalaikio turto perleidimo sandorių, tačiau 2010 m. balanse šio 14 023 Lt vertės turto neliko. Atsakovo 2009 m. balansuose skirtingai nurodomos pinigų sumos (9 7701 Lt ir 40 560 Lt). Nesutampa ir 2009 m. to paties laikotarpio nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo eilutės (-20 343 Lt ir 46 714 Lt). Teismas neišsiaiškino šių aplinkybių. Atsakovas nepateikė teismui kreditorių ir debitorių sąrašų, pinigų srautų ataskaitos, didžiosios buhalterinės knygos, nuosavo kapitalo ataskaitos, kurie ir galėtų atskleisti atsakovo realią finansinę padėtį. Finansinių dokumentų savo parašu nepatvirtino buhalterinę apskaitą vedantis asmuo. Teismas tik posėdžio dieną leido su finansinius dokumentus susipažinti apeliantui.

3. Nesant kreditorių ir debitorių sąrašų negalima spręsti apie įmonės finansinę padėtį. Atsakovas į įsipareigojimų sąrašą neįtraukė 4 973,64 Lt skolos BĮ „Vilniaus kolegija“ už patalpų nuomą. Atsakovas nurodė, kad įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje yra 44 056 Lt, o pelnas siekia 8 263 Lt (už 2010 m.), o už 2009 m. net 57 442 Lt, tačiau pelno mokesčio ataskaita patvirtina, kad pelno mokesčio atsakovas nesumokėjo, nors pagal įstatymus pelnui viršijus 20 000 Lt, reikia sumokėti 15 proc. pelno mokestį.

4. Atsakovo direktorius Mindaugas Vilkas su ieškovais iš dalies atsiskaitė iš asmeninių lėšų. Tačiau pateikti finansiniai dokumentai nepatvirtina, kad atsakovas yra skolingas vadovui Mindaugui Vilkui. Tai patvirtina, kad atsakovo pateikti tariami finansiniai dokumentai neįrodo fakto, kad atsakovas yra moki įmonė. Tokie dokumentai tik sukelia abejones dėl atsakovo sąžiningumo ir balansavimo ant baudžiamosios atsakomybės ribos. Teismas ignoravo apelianto pastabas ir nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išsiaiškintų faktinę atsakovo finansinę padėtį.

Atsiliepimas

5. Atsakovui atstovavęs advokato padėjėjas nesugebėjo paaiškinti finansiniuose dokumentuose nurodytų skaičių, todėl teismas privalėjo į teismo posėdį iškviesti balansą sudariusį atsakovo direktorių, kuris galėtų paaiškinti balansuose nurodomus skaičius ir pateikti papildomai reikalautus dokumentus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo tik ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies pagrindu, t.y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pateikus duomenis apie atsiskaitymą, išnyko pagrindas bankroto bylai iškelti. Nei ieškovai, nei trečiasis asmuo negrindė savo pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo nemokumu. Delspinigiai nebuvo apskaičiuoti ir suformuluoti ir teismo posėdžio metu. Ieškovai nutarties neapskundė, tad jie sutinka su teismo nutartimi. Teismas įvertino apelianto pastabas ir padarė pagrįstą išvadą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ bankroto bylą, padaręs išvadą, kad bendrovė yra moki (ĮBĮ 2 str. 8 p., 9 str. 5 d., 1 p.).

Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įmonės nemokumą teismas nustato, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Ieškovai su ieškiniais dėl bankroto bylos atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo kreipėsi iš esmės dviem pagrindais: jiems nebuvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos ir neatsiskaityta pagal autorines sutartis. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams yra išmokėtas visas jiems priklausantis darbo užmokestis, tačiau savo ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovas jiems yra skolingas ir pagal autorines sutartis. Duomenų, kad su ieškovais yra atsiskaityta pagal autorines sutartis, byloje nėra, teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir nenustatė, ar tokia atsakovo skola ieškovams egzistuoja, ar ne. Taigi, negalima sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad ieškovai į teismą kreipėsi tik ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies pagrindu, t.y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Pagal atsakovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ 2011 m. vasario 1 d. balanso duomenis (b.l. 163-164), įmonė per vienerius ar po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų neturi. Atsakovas rašte teismui (b.l. 167) nurodė, kad įmonė yra apmokėjusi skolas visiems žinomiems kreditoriams, tad pateikti kreditorių/debitorių sąrašą nėra galimybės.

Tačiau kaip matyti iš ieškovų ieškinių (b.l. 1-3, 21-24), autorinių sutarčių, atsakovo sudarytų su ieškovais (b.l. 7-8, 27-28, 30-31), darbų perdavimo-priėmimo aktų (b.l. 9, 29, 32), pretenzijų dėl skolos grąžinimo (b.l. 10, 33) ir atsakovo atsakymų (b.l. 11, 34), kuriuo jis iš esmės neneigė skolų, atsiradusių pagal autorines sutartis, fakto, bet teigė negalįs sumokėti skolos dėl įmonės nemokumo, atsakovas turi įsipareigojimų, kurių jis nėra apskaitęs balanse ir kurių nenurodė ir rašte dėl kreditorinių reikalavimų. Atsakovas iš esmės patvirtino skolos ieškovams faktą, tad nėra pagrindo vadovautis atsakovo balanso duomenimis, pagal kurį jokių įsipareigojimų įmonė neturi. Be to, trečiasis asmuo taip pat teigia, kad jam atsakovas yra skolingas 2 176,55 Lt. Teismas taip pat nesiaiškino, ar atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybinio socialinio draudimo fondui, kitiems kreditoriams.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė visų atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir jų dydžio, kuris yra viena iš esminių aplinkybių, sprendžiant apie įmonės mokumą ar nemokumą. Nesant byloje išsamių duomenų apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus, teisėjų kolegija pagal pateiktus duomenis negali spręsti apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai (b.l. 163-164, 165), kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo mokumo, kelia pagrįstų abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikslumų. Nors 2011 m. kovo 14 d. paaiškinamajame rašte prie 2011 m. vasario 1 d. balanso (b.l. 166) atsakovas teigia, kad balanse nurodomi duomenys už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t.y. 2010 m., ir už ataskaitinį laikotarpį, t.y. už 2011 m. sausio 31 d., tačiau iš paties balanso matyti, kad jis parengtas pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis. Tad lieka neaišku, už kokį laikotarpį yra parengtas atsakovo balansas ir ar jame nurodyti duomenys yra patikimi.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje (b.l. 138-141), spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, jau buvo nurodęs, kad atsakovas teismui buvo pateikęs nevisiškai tinkamai parengtą balansą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgė į šį argumentą ir vadovavosi balansu, kurio duomenys nėra patikimi.

Nors atsakovas 2011 m. vasario 1 d. balanse nurodo, kad didžiąją jo turto dalį sudaro piniginės lėšos (44 056 Lt, kai visas turtas sudaro 50 210 Lt), tačiau teismas nesiaiškino, ar atsakovas šia suma iš tikrųjų disponuoja ir kokia yra tikroji atsakovo turto vertė.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas VšĮ „Kaimo verslo projektai“ atsisakė iškelti bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė PiškinaitėDonatas Šernas