Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu T. J. parodė, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, gydosi metadono programoje. 2025 m. (duomenys neskelbtini) jis sėdo į kalėjimą, kur jam nustatė (duomenys neskelbtini). Jis buvo pervežtas į laisvės atėmimo ligoninę, kur buvo gydomas vaistais. Paleistas į laisvę jis vis dar turėjo vartoti skirtus vaistus ir, kadangi buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, paraleliai vartojo ir metadoną. Vartojant minėtus vaistus ir metadoną jam kartais einant gatve tiesiog spontaniškai kildavo idėja pavogti matomą dviratį, nepriklausomai nuo šio markės, modelio, kainos ar prirakinimo būdo. Paprastai jis vogdavo dviračius, paliktus prirakintus spynomis, kurios būdavo silpnos ir kurias būdavo paprasta įveikti nenaudojant specialių įrankių. Dviračius jis vogdavo ne tam, kad šiuos parduotų ir taip užsidirbtų pinigų - tai labiau vykdavo gal tiesiog norint kažkokio vidinio pasitenkinimo, adrenalino pojūčio, kurio jis nebegaudavo iš narkotinių medžiagų. Vogdamas dviračius jis suprasdavo vagiantis ne jam priklausantį daiktą, žinodavo, kad po šio jo poelgio kažkam bus padaryta turtinė ir moralinė žala, tačiau tai jo nesustabdydavo ir jis tiesiog vogdavo tuos dviračius. Dviračių vagysčių jis neplanuodavo, specialiai nevogdavo specifinių dviračių, niekas jo vogti neprašė, nors tuo metu jis neturėjo darbo. 2025 m. balandžio 8 d. apie 14 val. jam einant pro pastatą, esantį Gedimino pr. 51, Vilniuje, šalia kurio buvo paliktų prie ten esančio turėklo prirakintų įvairiausių dviračių, jam spontaniškai kilo idėja pavogti vieną iš ten esančių dviračių. Apžiūrėjęs dviračius jis pamatė krašte stovintį pilką dviratį, panašų į moterišką, kurio spyna, kuria šis buvo prirakintas prie turėklo, buvo mažytė. Priėjęs prie šio dviračio jis tiesiog stipriau timptelėjo spyną, kuri tiesiog atsirakino. Spyną jis pasiėmė kartu su savimi (po to ją išmetė), sėdo ant dviračio ir parmynė namo. Dviratį jis pardavė po kelių savaičių turguje nepažįstamam asmeniui už 80 eurų, pinigus išleido asmeniniams poreikiams. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis turi darbą, gauna pastovias pajamas, todėl jis pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (elektroninės bylos tomas 2, lapai 32-38).

3. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodė, kad ji turėjo tamsiai pilką dviratį „Riverside900“, kurį ji pirko prieš maždaug dvejus metus iš parduotuvės „Decathlon“. 2025 m. balandžio 8 d. apie 12.00 val. ji savo dviračiu atvyko į Lietuvos nacionalinę biblioteką, esančią Gedimino pr. 51, Vilniuje, dviratį paliko lauke šalia bibliotekos įrengtoje dviračių stovėjimo aikštelėje prirakintą dviračio spyna su kodiniu trijų skaitmenų užrakinimu ir nuėjo į bibliotekos vidų. Nuo 12.00 val. iki 18.00 val. ji apie porą kartų buvo iš bibliotekos išėjusi į lauką parūkyti ir vieną kartą nusipirkti pavalgyti, tačiau išėjusi į lauką ji nepastebėjo, ar jos dviratis yra vietoje, kadangi jai tuo momentu dviračio nereikėjo ir ji į šį neatkreipė dėmesio. Apie 18.30 val. išėjusi iš bibliotekos ji planavo važiuoti dviračiu. Nuėjusi ten, kur buvo pastatytas prirakintas jos dviratis, ji šio nerado, dviračio spynos šalia tai pat nebuvo. Manydama, kad ji pastatė dviratį kitoje vietoje, ji dar kartą apžiūrėjo visus šalia stovinčius dviračius, tačiau savo dviračio ji nerado. Tada ji paskambino į bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Dviračio rėmas akivaizdžių pabraižymų neturėjo, buvo tikrai geros būklės, tačiau dviračio padangos turėjo nusidėvėjimo požymių. Dviratis nėra draustas jokiu draudimu (elektroninės bylos tomas 1, lapai 9-20).

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktoje parduotuvės „Dechatlon“ sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dviratis „Riverside 900“ buvo pirktas 2021 m. spalio 6 d. už 445 eurus (elektroninės bylos tomas 1, lapas 74).

5. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos nacionalinės M. M. bibliotekos ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktuose vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip prie dviračiams pritvirtinti skirtų turėklų šalia Lietuvos nacionalinės M. M. bibliotekos, esančios Gedimino pr. 51, Vilniuje, tamsiai pilkos spalvos dviračiu privažiuoja mergina, kuri atrėmusi dviratį į turėklą pritvirtina dviratį grandine ir nueina link Seimo rūmų. Po kurio laiko prie bibliotekos prieina ir ant laiptų atsisėda vyras (dėvįs tamsiai pilką medžiaginę kepurę, šviesiai mėlyną striukę, juodas kelnes, avįs tamsius batus su baltu padu, ant pečių užsidėjęs tamsiai mėlyną kuprinę „Nike“), kuris atsistojęs praeina pro dviračius ir prisėda ant suolelio, esančio šalia bibliotekos. Vėliau vyras grįžta ir prisėda ant bibliotekos laiptų, iš kuprinės išsitraukia neaiškų daiktą, kurį pasideda šalia savęs. Vėliau vyras, paėmęs iš kuprinės ištrauktą daiktą, prieina ir pritupia prie merginos dviračio, atrakina spyną, įsideda šią į kuprinę, iškelia dviratį ir atsisėdęs ant šio nuvažiuoja link Gynėjų gatvės (elektroninės bylos tomas 1, lapai 82-89).

6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. balandžio 8 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 18.30 val. prie pastato, esančio Gedimino pr. 51, Vilniuje, baudžiamojo proceso metu nenustatytu daiktu T. J. atrakino kodinę spyną, kuria prie dviračiams saugoti skirto strypo buvo prirakintas I. M. priklausantis 300 eurų vertės dviratis „Riverside 900“, ir šiuo dviračiu nuvažiavo, tokiu būdu jis pagrobė svetimą I. M. priklausantį nedidelės 300 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas pažymi, kad, nors T. J. kaltinamas pagrobęs 450 eurų vertės turtą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tokią T. J. pagrobto dviračio vertę: net naujas dviratis nekainavo 450 eurų - dviratis buvo pirktas už 445 eurus prieš 3,5 metų iki jo vagystės, per tą laiką jis natūraliai dėvėjosi (I. M. parodė, kad dviračio padangos buvo nusidėvėjusios). Civiliniame ieškinyje I. M. nurodė, kad, atsižvelgusi į natūralų dviračio nusidėvėjimą, dviratį ji vertina 300 eurų (elektroninės bylos tomas 2, lapai 1-2), taigi akivaizdu, kad dviračio vertė buvo mažesnė už kaltinime nurodytą, dėl ko teismas T. J. pagrobto dviračio vertę mažina iki 300 eurų.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

8. T. J. pagrobė svetimą I. M. priklausantį 300 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, t. y. 150 eurų, bet neviršija 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio sumos, taigi T. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą T. J. skirti trisdešimt devynių parų arešto bausmę.

10. T. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. T. J. įsipareigojo atlyginti savo nusikalstamais veiksmais I. M. padarytą turtinę žalą (elektroninės bylos tomas 2, lapas 47-48), neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos tomas 2, lapai 60-61). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Spręsdamas dėl T. J. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. T. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina tai, kad T. J. dirba (elektroninės bylos tomas 1, lapai 163-165), baustas administracinėmis nuobaudomis - baudomis, kurių nemoka (elektroninės bylos tomas 1, lapai 166-219), už nusikalstamų veikų, analogiškų nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą teistas ne vieną kartą (elektroninės bylos tomas 1, lapai 121-133), jam buvo skirtos, be kita ko, ir griežčiausių rūšių bausmės, kurios teigiamos įtakos T. J. elgesiui nepadarė ir jis nusikalto vėl, taigi T. J. skirtina griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos terminą nustatant maksimalų – keturiasdešimt penkias paras.

12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, T. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. J. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų ir T. J. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

V. Procesinės prievartos priemonės

13. Ikiteisminio tyrimo metu T. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos tomas 2, lapai 39-46), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniais, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1022 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo bei jų paskyrimo į kalėjimus sąrašo 3 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti T. J. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – penkiolika parų ir T. J. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

T. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal Jūsų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Arešto bausmę Jūs atliksite Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių antrajame kalėjime (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.). Ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Jūs privalote atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių antrąjį kalėjimą atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių antrojo kalėjimo administracijai (tel. Nr. +370 346 56216) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.