Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams E. Š. ir M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad pagal sutartį su Telšių AVPK ieškovė 2018-05-19 priverstiniam saugojimui nuvežė automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavęs atsakovas M. Š. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-19 nuosprendžiu, taip pat automobilį nuspręsta grąžinti savininkui E. Š.. Po to ieškovė kreipėsi į abu atsakovus su pranešimais dėl automobilio atsiėmimo ir apmokėjimo už jo saugojimą, tačiau nei apmokėjimo, nei atsakymo iš atsakovų nesulaukė. A/m priverstinio nuvežimo išlaidos sudarė 72 EUR, saugojimo nuo perėmimo dienos 2018-05-19 iki sutarties termino pabaigos 2019-09-30, t. y. už 500 dienų – 5925 EUR, iš viso priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos sudarė 5925 EUR ( taip nurodoma – 3 l. ). Atsakovams nereaguojant į ieškovės raginimus, ši neturėjo kitos išeities, kaip tik toliau saugoti a/m, dėl ko šios išlaidos didėjo. Abu atsakovai kaip a/m savininkas ir valdytojas privalo atlyginti šias išlaidas solidariai iki a/m paėmimo iš saugojimo aikštelės, kur ji yra iki šiol.

Teismo posėdyje Ieškovės UAB „Tomadas“ atstovas paaiškino, kad ieškovė pagal sutartį su Telšių AVPK teikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Todėl buvo priverstinai nuvežta ir iki šiol saugoma a/m, kurią neblaivus vairavo M. Š.. A/m nuvežimo ir saugojimo išlaidos paskaičiuotos pagal sutarties įkainius už laikotarpį nuo a/m nuvežimo iki sutarties su policija termino pabaigos – 2019-09-30. A/m aikštelėje saugoma iki šiol, todėl ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už visą laikotarpį. Tačiau, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes ir protingumo principą, ieškovė savo iniciatyva pasirinko trumpesnį laikotarpį. Pranešimą apie savininko teisę atsiimti a/m iš policijos ieškovė gavo 2019-07-01, dėl darbo krūvio ( saugoma itin daug automobilių, kurių savininkai nėra suinteresuoti juos atsiimti ) ir darbuotojų skaičiaus dar kažkiek laiko užtruko kreipimasis į teismą, tačiau tai neturi įtakos reikalavimui, nes prašoma apmokėti ne už visą saugojimo laikotarpį. Pripažįsta, kad atsakovas M. Š. norėjo atsiimti a/m, tačiau neapmokėjęs už paslaugas ir nepateikęs prievolės įvykdymo garantijų, todėl jam a/m nebuvo grąžinta. Įkainiai už paslaugas ( kai apmoka policija arba asmenys ) skiriasi dėl įvairių aplinkybių ( įprastai policijos baudžiamosiose bylose sulaikyti automobiliai saugomi žymiai ilgiau, administracinėse bylose savininkai skatinami a/m atsiimti kuo greičiau ir pan. ). Pasikeitus įstatymui ( atsiradus baudžiamajai atsakomybei už vairavimą neblaiviam ) 2017-05-19 sutarties priedu buvo nustatyta, kad baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos BK 281-1 str. už a/m saugojimą visą laikotarpį privalo apmokėti savininkai. Ši sąlyga realiai asmenų padėties nepablogino, nes ir iki tol visi neblaivūs vairavę asmenys turėjo tai padaryti.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įvykio metu E. Š. nebuvo a/m savininkas, reikalavimo jo atžvilgiu atsisako ir prašo bylą nutraukti, o visą reikalaujamą sumą priteisti iš M. Š.. Jei šis pageidautų tartis geruoju, sutiktų reikalaujamą sumą mažinti iki 30 proc. ir išdėstyti jos mokėjimą. Kadangi M. Š. nurodė negalintis skolos apmokėti, prašo ieškinį jo atžvilgiu tenkinti.

Teismo posėdžiuose atsakovas M. Š. paaiškino, kad neoficialiai padėdavo pažįstamam G. Č. prižiūrėti sodybą, esančią maždaug už 7 km. nuo jo namų ( pjauti žolę ir kt. ). Kadangi turėjo vairuotojo teises, G. Č. jam davė sodybos kieme stovėjusią a/m „Subaru“ važinėti ir su ja apie 2 mėn. važinėjo į G. Č. sodybą. Perduodant a/m neklausė, kieno ji; manė, kad paties G. Č.. Tik po avarijos, kurią padarė neblaivus, sužinojo, kad a/m priklauso užsienyje gyvenančiam žmogui, su kuriuo jis anksčiau nebendravo ir jokių reikalų neturėjo. Tada pats jam paskambino ir pasakė a/m nupirksiąs, nes a/m sudaužė, o savininkas dėl to nebuvo kaltas. Po kurio laiko savininkas parskrido į (duomenys neskelbtini), jis ten nuvažiavo autobusu, susitikę surašė pirkimo sutartį ir jis sumokėjo pinigus ( mokėjo į oro uosto kasą; kiek, nepamena; tikslių aplinkybių taip pat neprisimena ). Patvirtina, kad iki avarijos a/m savininkui nebuvo skambinęs ir nežinojo, kad a/m yra ne G. Č.. Vėliau norėjo a/m iš saugojimo aikštelės atsiimti, bet kilo ginčas dėl apmokėjimo, todėl a/m liko aikštelėje. Su ieškiniu savo atžvilgiu sutinka, automobilio atsisako ir nori, kad jo vertė būtų išskaičiuota iš mokėtinos sumos. Patikslina ( 08-03 d. posėdyje ), kad su ieškiniu sutinka pilnai, bet neturi pinigų skolai sumokėti.

Teismo posėdžiuose atsakovo E. Š. atstovas advokatas nurodė, kad išvažiuodamas gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) E. Š. savo a/m „Subaru“ paliko Lietuvoje pas draugą G. Č., kurio paprašė a/m parduoti. Maždaug 2018 m. 01-02 mėn. G. Č. informavo E. Š., kad a/m pardavė už 200 EUR ir perdavė pinigus ( kokiu būdu, atstovas nežino ). Tik vėliau, po avarijos, E. Š. vienai dienai buvo parskridęs į (duomenys neskelbtini), kur su M. Š. surašė a/m pardavimo sutartį. Pinigus E. Š. perdavė ne M. Š. surašant sutartį, o daug anksčiau G. Č.. Visi įrodymai patvirtina, kad avarijos metu E. Š. a/m jau buvo pardavęs M. Š., t. y. nebebuvo savininkas, tik netvarkingai įformintas šių teisių perleidimas, todėl prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti.

Su ieškovės atsisakymu nuo reikalavimo E. Š. atžvilgiu sutinka, tokiu atveju prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas nereikš.

Reikalavimas M. Š. atžvilgiu tenkintinas dalinai, dalyje dėl reikalavimo E. Š. atžvilgiu civilinė byla nutrauktina ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

2016-09-05 UAB „Tomadas“ su Telšių AVPK sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ... ir saugojimo paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – Sutartis ), kuria ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas pagal užsakovo reikalavimą ( 7 p., kt. ) pagal paslaugų įkainius. Sutarties 10 p. numatyta, kad UAB „Tomadas“ už paslaugas policija apmoka pagal priedo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 12 l. ) įkainius, o automobilio savininkas ir/ar valdytojas solidariai – pagal priedo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 11 l. ) įkainius.

Įsiteisėjusiu ( dėl ko jame konstatuotos aplinkybės negali būti ginčijamos ) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1890-322/2018 atsakovas M. Š. vadovaujantis Lietuvos BK 40 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ... apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nuspręsta šį automobilį grąžinti savininkui E. Š., iš M. Š. Telšių AVPK priteistos proceso išlaidos –– 218,50 EUR automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidų ir šio automobilio saugojimo išlaidos po 0,90 EUR už parą nuo automobilio perdavimo saugoti dienos – 2018 m. rugsėjo 19 d. – iki teismo baudžiamojo įsakymo ( taip tekste – 162 l. ) įsiteisėjimo dienos ( nurodomos bylos 158-162 l. ). Nuosprendis įsiteisėjo ir perduotas vykdymui 2018 m. gruodžio 11 d. ( 166 l. ), jo kopijos 2018-12-13 išsiųstos E. Š. ir ieškovei ( 172 l. ). Dėl proceso išlaidų išieškojimo vykdomasis raštas 2018-12-13 išsiųstas Telšių AVPK (171 l. ) ir 2019-03-08 po įvykdymo grąžintas teismui ( 180, 181-182 l. ).

Kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo registruotas E. Š. vardu ( 29-30, 98 l. ), apdraustas ( 31, 99 l. ), jo techninė apžiūra galiojo ( 69 l. ); jis aprašytas ( 34-37 l. ) ir pagal priėmimo-perdavimo aktą perduotas saugoti UAB „Tomadas“ ( 32-33 l. ), kur saugomas iki šiol ( tai neginčijama ).

Ieškinyje ( 3 l. ) nurodyta, kad a/m nuvežimas kainavo 72 EUR, saugojimas - 5925 EUR ( vienos paros saugojimo kaina 11,85 EUR; saugojimo laikotarpis nuo 2018-05-19, t. y. priverstinio nuvežimo dienos, iki 2019-09-30, t. y. sutarties su AVPK pasibaigimo dienos, viso 500 dienų ), viso kažkodėl 5925 EUR; patikslinus – 5997 EUR ( 88, 89 l. ).

Gavusi Telšių AVPK informaciją ( 17, 23-30 l. ) ieškovė 2019-07-26 ( 32-33, 34-35 l. ) ir 2019-09-25 ( 36-37, 38-39 l. ) pranešimais kreipėsi į atsakovus, siūlydama apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas ir ją pasiimti. Atsakovas M. Š. kreipėsi į ieškovę su 2019-01-18 prašymu ( 68 l. ) grąžinti a/m jam kaip savininkui, pateikdamas pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ( 60 l. ), tačiau kilus ginčui dėl apmokėjimo ( 22, 66-67, 69 l. ) automobilis jam iki šiol negrąžintas. Ieškovės teiginio, jog iki šiol nėra atsiskaitę su ja už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, atsakovai neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ).

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto ... transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas ją, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus ( Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. ). Tokį sprendimą ... gali priimti policijos pareigūnai ( 33 str. 5 d. ). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu ..., ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai .... iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės ( 8 d. ).

Tuo pagrindu pareikšto reikalavimo atsakovo E. Š. kaip a/m savininko atžvilgiu ( 4 l. ) ieškovė proceso eigoje atsisakė paaiškėjus, jog jis a/m buvo pardavęs iki įvykio ( taip nurodoma 2020-07-13 pareiškime – 83 l. ). Pats E. Š. ginčija reikalavimą jo atžvilgiu tuo pagrindu, kad įvykio metu a/m faktinis savininkas buvo ne jis, o M. Š., kuriam jis automobilį pardavė 2018 m. pradžioje. Civiliniame procese asmenys teise į civilinių teisių gynybą naudojasi savo nuožiūra laisvai ( Lietuvos CK 1.137 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. ). Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ( Lietuvos CPK 42 str. 1 d. ), o teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus ( Lietuvos CPK 179 str. ) ir atsisakymo gali nepriimti, tik jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ( Lietuvos CPK 42 str. 2 d. ). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atskirai pažymėtina, kad M. Š., jei manytų esant solidariąją atsakomybę ( nors tai prieštarautų jo dabartinei pozicijai ), savo teises galėtų ginti atskiroje byloje E. Š. atžvilgiu. Todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovo E. Š. atžvilgiu ( 83-85 l., atstovo pareiškimas teismo posėdyje ) priimamas ( Lietuvos CPK 140 str. 1 d. ). šioje dalyje byla nutraukiama ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ) ir teismas savo iniciatyva su tuo susijusių klausimų ( ar surinkti įrodymai tikrai patvirtina, jog E. Š. įvykio metu nebuvo a/m savininkas, dėl ko neturi pareigos atlyginti išlaidas ir kt. ) nesvarsto.

Aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad atsakovas M. Š. įvykio metu neblaivus vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis kaip valdytojas privalo ieškovei atlyginti a/m priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, toks reikalavimas jo atžvilgiu yra pagrįstas. Pats M. Š. prievolės neįvykdymo fakto neginčija, proceso eigoje pateiktų prieštaravimų dėl reikalavimo dydžio ( nes ieškovė, norėdama pasipelnyti, tyčia jam neatidavė automobilio, reikalaudama pinigus sumokėti prieš jį atsiimant – 65 l. ) atsisakė, paskutiniame teismo posėdyje 08-03 d. nurodė su ieškiniu sutinkantis. Kadangi pagal nustatytą tvarką išlaidos atlyginamos ... iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės, šis M. Š. atsiliepimo argumentas yra nepagrįstas. Kartu atsižvelgtina, jog pagal 2016-09-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kai priverstinis nuvežimas ir saugojimas vykdomi asmens interesais ( būtinoji paslauga ), už jas pagal priedo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 11 l. ) įkainius ( t. y. vienos paros saugojimo įkainis 11,85 EUR, nuvežimo (duomenys neskelbtini) m. ir r. įkainis 72 EUR ) turi susimokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas ( 2.1 p. ), o kai paslaugos teikiamos sutarties 3.1 p. – 3.3 p. nustatytais atvejais ( tame tarpe – saugomos policijos ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės iki sprendimo jas grąžinti – 3.2 p. ) - taikomi priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti įkainiai ( t. y. vienos paros saugojimo įkainis 0,90 EUR, nuvežimo įkainis 28 EUR – 12 l. ). Nors byloje ieškovės ir policijos sudarytų sutarčių sąlygos, tame tarpe – įkainiai, neginčijamos ( kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas ), teismas savo iniciatyva vertina sekančias, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, sutartis dėl transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sudaro valstybės pavestą funkciją vykdanti policija ( paslaugos, nors ir priverstinės, organizatorius ) ir ūkio subjektas ( jos vykdytojas ) ne tik visuomenės ( užtikrinti eismo saugumą ), bet ir pačių asmenų ( a/m savininkų ir valdytojų ) interesais. Todėl pagal bendruosius civilinių santykių principus sutartyse neturi būti sąlygų, galimai diskriminuojančių jų sudaryme nedalyvaujančių, tačiau pagal jas įgyjančių pareigas, asmenų atžvilgiu. Gi sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už tą pačią paslaugą įkainių ( pvz., dėl saugojimo jų skirtumas yra daugiau kaip 13 kartų ), kažkodėl priklausomai tik nuo mokėtojo, teismo vertinimu, kelia abejonių dėl šių sąlygų atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ( Lietuvos CK 1.5 str. ) bei asmenų lygybės ( Lietuvos CPK 6 str. ) principams, ką netiesiogiai patvirtina 2019-10-16 sutarties sąlygos ( joje 2017-05-19 priede nustatytų sąlygų neliko – plačiau aptarta 2019-11-25 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7223-471/2019 ).

Be to, pagal bendrąsias teisės aktų viršenybės taisykles teisinių santykių dalyviai sutartimis negali nustatyti, kad tam tikri imperatyvūs įstatymai ( šiuo atveju – proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančios Lietuvos BPK normos ) netaikytini ( kas, teismo vertinimu, buvo padaryta 2017-05-19 priedu – bylos Nr. e2-7223-471/2019 81-83 l. ). Kitų su tuo susijusių ieškovės atstovo argumentų ( jog pasikeitus vairavimo neblaiviam teisiniam reglamentavimui išlaidas atlyginančių asmenų – girtų vairuotojų ir a/m savininkų - padėtis nepablogėjo, nes ir anksčiau šias išlaidas administracinėse bylose privalėjo atlyginti jie; kt. ) teismas neaptaria nesant reikalingumo.

Reikalavimas M. Š. pareikštas dėl 72 EUR a/m priverstinio nuvežimo ir 5925 EUR saugojimo ( nuo a/m priverstinio nuvežimo dienos 2018-05-19 iki sutarties su VPK termino pasibaigimo 2019-09-30, t. y. už 500 d., po 11,85 EUR ), viso 5997 EUR ( 89 l. ) priteisimo. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, a/m priverstinio nuvežimo data dėl klaidos dokumente ( originalas – b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 32 l., kopija - c. b. 16 l. ) nurodoma 2018 m. gegužės 19 d., tačiau visi įrodymai baudžiamojoje byloje ( neaptariami, nes neginčytini; tokia priėmimo data nurodyta net pačiame akte prie ieškovės darbuotojo parašo ) patvirtina, kad įvykis buvo ir automobilis sulaikytas 2018 m. rugsėjo 19 d. Taigi, ieškovė - profesionali paslaugos tiekėja, net nepasitikrinusi ( ką privalėjo padaryti ), pareiškė reikalavimą dėl saugojimo išlaidų atlyginimo ir už laikotarpį ( nuo 05.19 d. iki 09.19 d., t. y. už 123 d., daugiau kaip 1450 EUR sumai ), kai realiai automobilio nesaugojo. Teismo nuomone, toks ieškovės elgesys net galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos CPK 95 str. prasme. Be to, kaip minėta, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1890-322/2018 pagal Telšių AVPK tarnybinį pranešimą ( 40 l. ) ir pateiktus duomenis ( 41-53 l. ) 2018-11-19 nuosprendžiu iš M. Š. Telšių AVPK priteistos proceso išlaidos –– 218,50 EUR automobilio transportavimo išlaidų ir jo saugojimo išlaidos po 0,90 EUR už parą nuo automobilio perdavimo saugoti dienos – 2018 m. rugsėjo 19 d. – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ( nurodomos bylos 158-162 l. ). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d. ( 166 l. ), dėl proceso išlaidų išieškojimo vykdomasis raštas 2018-12-13 išsiųstas Telšių AVPK (171 l. ) ir 2019-03-08 po įvykdymo grąžintas teismui ( 180, 181-182 l. ). Taigi, esant įsiteisėjusiam ir net įvykdytam teismo procesiniam sprendimui dėl a/m priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuo nuvežimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginimo, pakartotinis ( juo labiau – kitoks ) procesinis sprendimas negalimas, nes faktiškai reikštų nuosprendžio revizavimą ir dvigubą atsakomybės taikymą ( pagal analogiją dalinai taikytinos Lietuvos CPK 293 str. 3 p. nuostatos ). Todėl reikalavimas dalyje dėl a/m priverstinio nuvežimo ir saugojimo ne tik nuo nurodytos reikalavime ( 2018-05-19 ), bet ir nuo faktinio nuvežimo ( 2018-09-19 – b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 32, 33 l., kt. ) iki nuosprendžio įsiteisėjimo ( 2019-12-11 – b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 165 l. ) dienos išlaidų atlyginimo netenkintinas, o dėl kitų su tuo susijusių klausimų ( dėl skirtingai nurodomo nuvežimo išlaidų dydžio, dėl aptartų rašymo apsirikimų, dėl ieškovės ir AVPK tarpusavio santykių reikalavimuose atlyginti išlaidas, kt. ) teismas nepasisako; jie galėtų būti svarstomi tik priimant papildomus procesinius sprendimus dėl nuosprendžio, o ne šioje byloje.

Reikalavimas likusioje dalyje dėl a/m saugojimo išlaidų atlyginimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( 2018-12-11 ) iki sutarties su AVPK termino pabaigos ( 2019-09-30, kaip suformuluota ieškiniuose – 4, 89 l. ), įvertinus aukščiau aptartas ir kitas reikšmingas aplinkybes ( į saugojimo iki šiol ir reikalaujamo apmokėti laikotarpio trukmę – 294 d., įkainį, į tai, jog M. Š. apmokėjo tokias išlaidas AVPK ir anksčiau bandė susigrąžinti a/m, tačiau kilus ginčui su ieškove tolesnių veiksmų nesiėmė – 66-69 l., kt. ), pripažįstamas pagrįstu, atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ( Lietuvos CK 1.5 str. ) bei atsakomybės proporcingumo reikalavimus. Todėl konstatuojama, kad pagal byloje pateiktus įrodymus toks reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo M. Š. priteisiama 3483.90 EUR ( už 294 d. po 11,85 EUR ) a/m saugojimo išlaidų.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas taip pat tenkinamas.

Pareikšdama pradinį ieškinį 5925 EUR sumai ( 4 l. ) ir patikslintą ieškinį 5997 EUR sumai ( 89 l. ) ieškovė sumokėjo 133 EUR ( 5 l. ) ir 2 EUR ( 93 l. ), viso 135 EUR, žyminį mokestį. Todėl dalinai tenkinant ieškinį iš atsakovo M. Š. ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( 3489,90:5997=58 proc.), t. y. 78,30 EUR ( Lietuvos CPK 93 str. ). Taip pat iš atsakovo M. Š. valstybei priteisiamos visos 8,38 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nepriklausomai nuo reikalavimų dalies tenkinimo, nes jos susidarė dėl atsakovo veiksmų ( skolos ieškovei neapmokėjimo - Lietuvos CPK 96 str. 5 d. ). Atstovavimo išlaidų atlyginimo atsakovas E. Š. ( per atstovą ) atsisakė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“, j. a. k. 3023089032, 3483,90 EUR ( tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 90 ct. ) skolos ( automobilio priverstinio saugojimo išlaidų ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3483,90 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. kovo 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,30 EUR ( septyniasdešimt aštuonis eurus 30 ct. ) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,38 EUR ( aštuonis eurus 38 ct. ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.