Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjai Jurgitai Srėbalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr.14-ANR-N-487-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr.14-ANR-N-487-2018 (toliau – ir Nutarimu) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, kadangi 2017 m. gruodžio 26 d. apie 12.58 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 16 viešoje vietoje, t. y. troleibuse, troleibuso vairuotoją I. G. išvadino žodžiais necenzūriniais žodžiais. Už šio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 85 Eur dydžio bauda.

Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu R. S. pateikė skundą. Jame nurodo, kad gruodžio 26 d., apie 12.50 – 13.00 val. viešojo transporto laukimo stotelėje su šeima ir labradoro veislės šunimi laukė 7 maršruto troleibuso. Troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja jau iš tolo, dar nesustojusi pradėjo mojuoti rankomis, turbūt norėdama įspėti, kad neva jiems negalima važiuoti šiuo troleibusu. Sustojus transporto priemonei, vairuotoja, net nespėjus visiems keleiviams išlipti, iššoko iš savo kabinos jau su telefonu rankoje, šaukdama atbėgo prie durų, neva jokiu būdu negalima vykti troleibusu, nes negalima vežtis gyvūno. R. S. paklausus nuo kada tai yra draudžiama, vairuotoja labai supyko ir pagrasino, kad skambins policijai, nes R. S. pažeidžia taisykles ir nepaklūsta jos nurodymams. Pagal keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 33 punktą keleivis, turėdamas dokumentus, kuriuose nurodomos skiepų žymos, turi teisę vežti autobusu/troleibusu šunį be taros nemokamai. Šuo turi būti su antsnukiu, laikomas už ne ilgesnio kaip 0,5 m pavadėlio ir neturi užimti sėdimos vietos. R. S. nurodo, kad turėjo ir antsnukį (jį uždėjo įlipant į troleibusą), ir gyvūno dokumentus, patvirtinančius skiepus. Kadangi vairuotoja buvo labai nemandagi ir net nepasidomėjo ar R. S. turi dokumentus, o iš karto nusistačiusi priešiškai ir pakeltu tonu įrodinėjo, kad jokiu būdu neturi teisės važiuoti su gyvūnu, jis susinervinęs vairuotoją pavadino „debile“ ir liepė prieš šaukiant ant keleivių pasiskaityti pačiai taisykles. Tuomet ji dar labiau supyko, net kurį laiką R. S. ignoravo ir nenorėjo parduoti bilieto, vairuodama viršijo greitį, neužtikrino saugaus keleivių vežimo, staigiai stabdė. Taip pat vairuodama kalbėjo telefonu, t. y. kvietė policiją, nes neva ją labai įžeidė, nors konfliktą išprovokavo ji pati. Sustojusi Rūdninkų stotelėje, uždariusi visas troleibuso duris, be įspėjimo pati išlipo, taip priversdama gaišti laiką visus keleivius ir laukti atvykstant policijos ir užkirto kelią kitų maršrutų troleibusams.

Dėl šių priežasčių R. S. nesutinka su paskirta 85 Eur bauda. Mano, kad Vilniaus vyriausioji tyrėja Jurgita Srėbalienė neatsižvelgė į visas įvykio aplinkybes, kadangi jo net neapklausė, neišsiaiškino visų aplinkybių. Jis tokių žodžių vairuotojos atžvilgiu nesakė, jokios tvarkos ir rimties pažeisti nesiekė. Mano, kad pati vairuotoja pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Be to, šį įvykį jau tyrė ir tyrėja Nijolė Mikėnienė, kuri taip pat neapklausė jo ir liudininkų. Šis tyrimas dar buvo paskirtas ir tyrėjui Karion Vorobjov, kuris taip pat nei R. S., nei liudininkų neapklausė.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ANK 621 straipsniu R. S. prašo Institucijos priimtą Nutarimą panaikinti.

ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 629 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Skundą padavęs R. S. į teismo posėdį, vykusį 2018 m. gegužės 30 d. 15.00 val. neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą jis buvo informuotas šaukimu asmeniškai (b. l. 44). R. S. neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant tokioms aplinkybėms R. S. skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė J. Srėbalienė nurodė, kad skiria užduotis jai pavaldiems tyrėjams, kad jie nagrinėtų administracinius nusižengimus. Tyrėja N. Mikėnienė iškvietė R. S., prašė jo pateikti paaiškinimą, tačiau šis atsisakė parašyti paaiškinimą ir atsisakė paimti pareiškimą su administraciniu nurodymu. Paaiškinimas buvo gautas vėliau paštu. Įvertino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir jai pakako duomenų, kad R. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. R. S. pareiškimuose nurodė (duomenys neskelbtini) esantį adresą. Nutarimas buvo siunčiamas į (duomenys neskelbtini) Priėmė Nutarimą, kai buvo gautas R. S. paaiškinimas. Dėl savo (J. Srėbalienės) veiksmų suprato, kad tai yra Nutarimo apskundimas, jį pridėjo prie teismui siunčiamos bylos. Jis pateikė gal tris egzempliorius. N. Mikėnienė kvietėsi R. S. ir jam surašė protokolą su administraciniu nurodymu, kurį jis atsisakė pasiimti. R. S. buvo suteiktos visos galimybės pateikti paaiškinimus.

Teismo posėdyje liudytoja I. G. paaiškino, kad stotelėje stovėjo žmogus su dideliu, juodu šunimi. Ji pirštu parodė, kad šuns be antsnukio neįleis. R. S. įlipo per vidurines duris. Liudytoja tuo metu pardavė keleiviams bilietus ir nuėjo pasakyti, kad uždėtų antsnukį šuniui. Jis liudytoją užsipuolė, išvadino „debile“, „idiote“, kad jis visą Europą išvažinėjęs, kad liudytoja pasikaitytų taisykles. Iškeikė liudytoją ir po to uždėjo antsnukį. R. S. pasakė jos 2017-12-26 pareiškime nurodytus necenzūrinius. Liudytoja tik išėjo pasakyti, kad uždėtų antsnukį šuniui ir viskas. Jis buvo išgėręs, ėjo kvapas iš burnos. Už tvarką troleibuse atsako vairuotojas, jei šuo būtų kažkam įkandęs, atsakytų liudytoja. Asmuo prie policijos ją įžeidinėjo. Policininkai prašė, kad nors prie jų neįžeidinėtų. Jei šuo būtų buvęs su antsnukiu, nebūtų liudytojai reikėję sakyti, kad uždėtų. R. S. ant liudytojos rėkė. Liudytoja norėjo pasakyti, kad uždėtų antsnukį, jis ant liudytojos pradėjo rėkti. Sėdėjo vaikai priekyje. Buvo kita moteris. Kita moteris pasakė, kad jis elgiasi negražiai, bet jis „užstaugė“ ir ant tos keleivės. Pasakė, kažką negražiai.

Teismo posėdyje liudytoja J. D. paaiškino, kad R. S. tada matė pirmą kartą, nėra susipykusi su juo. Laukė 7 maršruto troleibuso. R. S. buvo su juodu dideliu šuniu be antsnukio. Liudytoja atsistojo prie vairuotojos. Vairuotoja pasakė, kad negalima šunio be antsnukio vežti ir kad turi būti dokumentai. R. S. pradėjo „tu durne, tu debile, tu nieko nežinai, aš visą Europą apvažinėjau“ ir pasakė necenzūrinius žodžius. Vairuotoja susijaudino rankos, pradėjo drebėti. O R. S. tuo tarpu ištraukė antsnukį iš kuprinės ir uždėjo. Liudytoja pasakė „jūs labai nemandagus, atsiprašykite“. Kai atvažiavo policininkai, jis ir prie policininkų žodžių nerinko. R. S. elgėsi neadekvačiai. O vairuotoja labai mandagiai jam pastabą padarė. Keleivis tęsė kelionę, šuo buvo su antsnukiu. Prieš atvažiuojant policijai jis uždėjo antsnukį. Liudytoja stovėjo, nes jai reikėjo nusipirkti bilietą. Šuo buvo didelis. Troleibuse buvo žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. R. S. skundo argumentai susiję tiek su jo veiksmų kvalifikavimu, tiek su administracinio nusižengimo tyrimą vykdžiusios institucijos padarytais procesiniais pažeidimais. Teismas atskirai pasisako dėl skunde nurodytų argumentų.

Dėl nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su gyvūnų vežimu viešuoju transportu, nes pareiškėjas skunde nurodė, jog konfliktą išprovokavo troleibuso vairuotoja I. G. Įvykio metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-402 patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – Taisyklių) 33 punkte nurodoma, jog keleivis, turėdamas dokumentus, kuriuose nurodomos skiepų žymos, turi teisę vežti autobusu/troleibusu šunį be taros nemokamai. Šuo turi būti su antsnukiu, laikomas už ne ilgesnio kaip 0,5 m pavadėlio ir neturi užimti sėdimos vietos. Taigi, matyti, jog teisės aktai nedraudžia keleiviui kartu su savimi troleibusu vežti šunį, tačiau tam yra nustatytos specialios vežimo sąlygos.

Skunde R. S. nurodo, kad turėjo antsnukį, jį šuniui uždėjo įlipant į troleibusą. Tačiau tokį teiginį paneigia teisme duoti liudytojų parodymai. Liudytoja I. G., vairavusi troleibusą, teisme teigė, kad stotelėje stovinčiam žmogui pirštu parodė, kad šuns be antsnukio neįleis. Padavė bilietus keleiviams ir nuėjo pasakyti, kad uždėtų antsnukį šuniui. Jei šuo būtų buvęs su antsnukiu, nebūtų reikėję sakyti, kad uždėtų. Liudytoja J. D., kuri buvo troleibuso keleivė, teisme parodė, jog R. S. antsnukį uždėjo tik po to, kai necenzūriniais žodžiais išvadino troleibuso vairuotoją. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog R. S. antsnukį šuniui uždėjo jau įlipęs į troleibusą. Esant situacijai, kai R. S. nesilaikė Taisyklių 33 punkto reikalavimo, troleibuso vairuotoja turėjo teisę padaryti jam pastabą dėl Taisyklių laikymosi.

R. S. skunde nurodo, jog vairuotoja šaukdama atbėgo prie troleibuso durų, neva negalima vežti gyvūno. Vairuotoja buvo nemandagi, iš karto nusistačiusi priešiškai. Tokį skundo teiginį paneigia liudytojos J. D. parodymai. Ji nurodė, kad vairuotoja R. S. padarė pastabą labai mandagiai. Po vairuotojos pastabos R. S. vairuotoją išvadino „durne“, „debile“, vairuotojos atžvilgiu reiškė kitas necenzūrines frazes, nurodytas I. G. pareiškime. Teisme liudydama troleibuso vairuotoja I. G. nurodė analogiškus žodžius ir frazes, kurias R. S. išsakė jos atžvilgiu. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas skunde pripažino, jog vairuotoją susinervinęs pavadino „debile“.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja I. G., būdama troleibuso vairuotoja, padarė R. S. teisėtą pastabą dėl Taisyklių 33 punkto nesilaikymo, į kurią R. S. atsakė necenzūrinėmis frazėmis ir žodžiais vairuotojos atžvilgiu. Šie faktai nustatyti remiantis liudytojų, kurios nėra pažįstamos su R. S. ir neturi jokio pagrindo jį apkalbėti, parodymais. Teismas pažymi, jog pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl atsižvelgiant į liudytojų parodymais nustatytus faktus, laikytina, jog R. S. viešoje vietoje – troleibuse, vartojo necenzūrinius žodžius bei frazes ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 85 Eur dydžio nuobaudą yra proporcinga padarytam nusižengimui, todėl ją griežtinti ar švelninti nėra pagrindo.

Dėl skunde nurodomų procesinių pažeidimų

R. S. savo skunde iš esmės nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikę tyrėjai priėmė sprendimą neatsižvelgę į visas įvykio aplinkybes, kadangi net neapklausė R. S., neišsiaiškino visų aplinkybių. Pažymėtina, jog pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 571 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. S. šaukimu buvo kviečiamas atvykti į komisariatą 2018 m. sausio 24 d. 10.00 val. (b. l. 24). Tačiau byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog R. S. nuo paaiškinimo ir parašo atsisakė. Taip pat atsisakė paimti administracinio nusižengimo protokolą. Tai patvirtinta 3 policijos pareigūnų parašais (b. l. 16-17). Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamas Nutarimas priimtas remiantis I. G. rašytiniu paaiškinimu, paties R. S. rašytiniu paaiškinimu, liudytojos J. D. apklausos duomenimis (b. l. 19-21). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. buvo sudaryta galimybė pateikti žodinį paaiškinimą bylą tiriančiai pareigūnei, tačiau R. S. pats nepasinaudojo šia galimybe. Vėliau byloje buvo gautas jo rašytinis paaiškinimas, taigi tokiu būdu buvo įgyvendintas ANK 571 straipsnio reikalavimas išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį raštu ar žodžiu. Savo poziciją raštu pateikė ne tik R. S., bet ir su juo konfliktavusi troleibuso vairuotoja I. G., todėl negalima teigti, jog R. S. buvo sudarytos išskirtinai nepalankios sąlygos pateikti savo poziciją. Atkreiptinas dėmesys, jog R. S. skundas dėl priimto Nutarimo buvo nagrinėjamas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. R. S. apie posėdį buvo informuotas asmeniškai (b. l. 44), tačiau į posėdį neatvyko, nenurodė priežasčių, dėl lkurių objektyviai negalėjo dalyvauti viešame teismo posėdyje ir nepasinaudojo savo teise pateikti teismui paaiškinimus dėl įvykio. Todėl konstatuojama, jog pats R. S. išreiškė valią nesinaudoti savo teise būti išklausytam. Kita vertus, teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus – tiek liudytojų parodymus, pareiškimus, tiek pareiškėjo R. S. rašytinius paaiškinimus.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje buvo ištirti 3 asmenų, t. y. tiek konflikte tiesiogiai dalyvavusių R. S. bei troleibuso vairuotojos I. G., tiek su abiem asmenimis visiškai nesusijusios liudytojos troleibuso keleivės J. D., paaiškinimai. Pareiškėjas neprašė teismo apklausti jo žmoną, nenurodė jos vardo bei pavardės, gyvenamosios vietos adreso, kuriuo būtų galima įteikti teismo šaukimą; byloje taip pat nėra duomenų, kad tokį prašymą pareiškėjas būtų pateikęs iki surašant skundžiamą nutarimą, nors kaip minėta, R. S. šaukimu buvo kviečiamas atvykti į komisariatą 2018 m. sausio 24 d. 10.00 val. (b. l. 24). Todėl tai, jog tyrimo metu neišklausyta R. S. žmona, nelaikytina pažeidimu. Vien tik pats faktas, jog priimtas sprendimas yra nepalankus R. S., nereiškia, kad skundžiamas nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Tai, kad tyrimas buvo vykdomas nešališkai ir objektyviai iš dalies patvirtina ir paties R. S. skunde nurodoma aplinkybe, jog tiriant jo bylą dalyvavo net keli to paties komisariato tyrėjai. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas nutarimas priimtas padarius procesinius pažeidimus, t. y. neišklausius pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr.14-ANR-N-487-2018 palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.