Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) ieškinį atsakovui A. R. dėl iškeldinimo iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.62 straipsniu, 2012-03-12 po E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė 2009-10-18) paveldėjo šio nuosavybės teise valdytą turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 13 d.Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr.(28.08-4)-330-4005 butas valstybės buvo apskaitytas. VMI kartu su Klaipėdos apskrities Vyriausuoju policijos komisariatu nustatė, kad valstybės paveldėtame bute gyvena A. R.. VMI specialistai kreipėsi į bute gyvenantį asmenį, ragindami atlaisvinti butą, apmokėti įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas bei perduoti buto raktus. A. R. 2016-11-28 pateikė VMI prašymą leisti šiame bute gyventi iki gruodžio 23 d., o gruodžio 27 d. žadėjo grąžinti raktus. Tačiau asmeniui raktų negrąžinus, 2017-02-13 pakartotinai raštu kreiptasi į A. R. dėl užimtų patalpų atlaisvinimo, susimokėjimo už teiktas komunalines paslaugas, raktų grąžinimo.

Ieškovė nurodo, kad nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėnesio už atliekų tvarkymą, kitas paslaugas bei rinkliavą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra sumokėta 207,85 Eur, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas buvo įspėtas dėl priverstinio iškeldinimo CK 4.95 straipsnio nustatyta tvarka.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovė yra savininkė ir ar egzistuoja neteisėtas jos nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybę patvirtina 2012 m. kovo 12 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir 2012 m. kovo 13 d. Turto perdavimo – priėmimo aktas.

Kita aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra tai, kad atsakovas pažeidžia jos teises. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė ne kartą ragino atsakovą išsikelti iš ieškovei priklausančio buto, davė terminą išsikelti iš be teisėto pagrindo valdomo buto, tačiau atsakovas neišsikėlė, komunalinių bei kitų mokesčių už naudojimąsi butu nemokėjo, taip pat į byloje esančius duomenis, jog atsakovas gyvendamas minėtame bute pažeidžia trečiųjų asmenų (buto kaimynų) teises, teismas daro išvadą, kad atsakovas be ieškovės leidimo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl ko ieškovė negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio valdymo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.98 straipsnis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad už butą esantį (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėnesio (už atliekų tvarkymą, kitas paslaugas bei rinkliavą) yra sumokėta 207,85 Eur. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas gyvendamas jam nuosvybės teise nepriklausančiame bute naudojosi komunalinėmis paslaugomis ir už jas nemokėjo, ieškovė sumokėjusi už paslaugas turi teisę į 207,85 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 207,85 Eur nuostolių atlyginimo tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 90 Eur žyminio mokesčio (15 Eur už turtinį reikalavimą, ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą) į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 207,85 Eur nuostolių, ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.