Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo J. D. (toliau – J. D.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 28 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistė G. P. surašė patikrinimo aktą Nr. 77 dėl UAB „J.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidimų. Patikrinimo akto pagrindu, 2014 m. gegužės 19 d. J. D. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. D. už teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 51² str. 2 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 21 d. ir 86 str., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, buvo paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda. 2014 m. spalio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gegužės 30 d. nutarimas buvo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla J. D. atžvilgiu grąžinta Alytaus regiono aplinkos apsaugos agentūrai nustatytiems trūkumams pašalinti.

2014 m. gruodžio 11 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pagal 2014 m. gegužės 19 d. J. D. atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą priėmė naują nutarimą, kuriuo J. D. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 21 d. ir 86 str., paskiriant jam subendrintą 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. D. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui.

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu panaikino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Apeliaciniu skundu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, J. D. betarpiškai dalyvavo UAB „J.“ patikrinime. Ne kartą pas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnus buvo atvykęs vienas, tiek su UAB „J.“ direktore. Iš byloje esančio patikrinimo akto matyti, kad atstovaudamas UAB „J.“ interesus, 2014 m. balandžio 28 d. jis atvyko į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą pasiimti surašyto UAB „J.“ patikrinimo akto Nr. 77. J. D. neneigia, kad 2014 m. balandžio 30 d. buvo atvykęs į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui už 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo akte Nr. 77 nustatytus administracinius teisės aktų pažeidimus, nors šaukimas buvo adresuotas asmeniškai UAB „J.“ direktorei. Be to, Institucijos teigimu, J. D. 2014 m. gegužės 19 d. atvykęs į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, pateikė UAB „J.“ direktorės 2010 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 03-APL, kuriuo būtent jis buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą ir jų supirkimą. Tuo pagrindu 2014 m. gegužės 19 d. J. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis paaiškino, kad sutinka su pažeidimais ir gailisi. Iš 2010 m. gruodžio 04 d. įsakymo Nr. 14-APL matyti, kad J. D. atsakingas už atliekų tvarkymą ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų pildymą juodojo ir spalvotojo metalo laužo ir ENTP tvarkymo aikštelėje. Esant šiems duomenims, Institucijos vertinimu, nekyla abejonių, kad J. D. UAB „J.“ yra atsakingas už atliekų tvarkymo reikalavimų susijusių su aplinkos apsauga įgyvendinimą ir yra tinkamas subjektas pagal ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 21 d. ir 86 str.

Pabrėžiama, kad teismo posėdžio metu UAB „J.“ direktorės R. D. duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi R. D. ir J. D. sieja ne tik darbiniai, bet ir šeimyniniai santykiai. Iš byloje esančių dokumentų ir nustatytų aplinkybių, Institucijos įsitikinimu, akivaizdu, kad UAB „J.“ direktorė R. D. žinojo, jog J. D. atstovauja UAB „J.“ kaip atsakingas už atliekų tvarkymo reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą, asmuo, kadangi J. D. į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą pasiimti UAB „J.“ patikrinimo akto bei dar du kartus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui vyko savo darbo UAB „J.“ metu. Be to, J. D. pateikė UAB „J.“ direktorės įsakymą, dėl atsakingo asmens skyrimo. Apelianto vertinimu, be UAB „J.“ direktorės R. D., kaip darbdavio, žinios, vargu ar J. D. savo darbo metu galėjo išvykti iš savo darbo vietos, juo labiau negalėjo turėti ir minėto įsakymo, kuriuo būtent jis buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą asmeniu. Teismo posėdžio metu UAB „J.“ direktorė R. D. nurodė, kad 2010 m. vasario 18 d. įsakyme buvo padaryta rašymo klaida, nes ten turėjo būti įrašyta, kad atsakingas už atliekų tvarkymą asmuo yra ji pati, tačiau įmonės vadovui skirti save atsakingu asmeniu dėl tam tikrų darbų vykdymo įmonėje, reikalavimo nėra. Klaida būtų galima pripažinti tokį atvejį, kai suklystama nurodant metus, mėnesį, dieną, ir t.t., bet ne asmenį, kuris, be viso ko, įsakymo surašymo metu įmonėje net nedirbo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. pateikė atsiliepimą į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, kuriuo prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad jis yra nepagrįstas, teisės normos jame aiškinamos netinkamai, o faktinės aplinkybės iškraipomos.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ATPK 35 str. nuostatų taikymo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, visgi ginčija apylinkės teismo motyvus dėl administracinės atsakomybės subjekto, teigiant, kad Prienų rajono apylinkės teismas šioje dalyje netinkamai įvertino byloje esančius dokumentus ir faktines bylos aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo argumentų bei skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos kontekste, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad J. D. nagrinėjamu atveju nėra UAB „J.“ atsakingas už atliekų tvarkymo reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą, todėl nelaikytinas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 21 d. ir 86 str. prasme. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl naikinti ar keisti ginčijamą procesinį sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis savaip interpretuodama nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad būtent administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, o apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neišvengiamai turi nustatyti ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas bei subjektyvioji pusė. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra ir pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, o jį įvykdęs asmuo atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. D. atžvilgiu buvo surašytas kaip asmeniui UAB „J.“ atsakingam už atliekų tvarkymo reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą. Tai, kad būtent šis asmuo yra atsakingas už juridinio asmens - UAB „J.“ 2014 m. balandžio 14 d. atlikto patikrinimo metu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nustatytus aplinkos apsaugos pažeidimus, Institucija konstatavo remdamasi paties administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. pateiktu UAB „J.“ direktorės R. D. pasirašytu 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 03-APL „Dėl asmenų, atsakingų už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, atliekų tvarkymą“ (Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. AM-71, b. l. 9.). Kaip matyti iš aptariamo įsakymo turinio, juo, J. D. buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą ir jų supirkimą: metalo laužo, ENTP, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Tačiau pats J. D., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paneigdamas minėtame įsakyme užfiksuotas aplinkybes, paaiškino, kad UAB „J.“ jis dirba vairuotoju, už atliekų tvarkymą nėra atsakingas. Papildomai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, kad jis įmonėje už papildomą mokestį pildo žurnalus, tačiau už atliekų tvarkymą įmonėje yra atsakinga jos direktorė R. D.. Su minėtu įsakymu jis supažindintas nebuvo, jo nematė, dėl ko buvo priimtas įsakymas, jis nežino. Su Alytaus regiono aplinkos apsaugos darbuotojais jis bendravo, nes jį kvietė, baudė jį ne kaip vairuotoją, o kaip asmenį. Jei būtų kvietę direktorę, būtent ji būtų ir važiavusi. Su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis jis nesutiko, tačiau pasirašė, nes buvo informuotas, kad jei prisipažins, gaus mažesnę baudą. J. D. teigimu, jis toje pačioje įmonėje yra dirbęs ir buhalteriu gal porą mėnesių. UAB „J.“ pradėjo dirbti 2010 m. balandžio 10 d.. Įmonė pradėjo savo veiklą 2010 m. gegužės 1 d., gal būtent nuo to laiko jis ir dirbo įmonėje buhalterio pareigose (b. l. 43).

Šias J. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esanti rašytinė medžiaga. Kaip patvirtina 2010 m. balandžio 12 d. darbo sutartis Nr. 2, J. D. UAB „J.“ buvo įdarbintas buhalteriu, nustatant 5 darbo dienų per savaitę, po 2 val. per dieną darbo laiką. Remiantis minėta sutartimi, J. D. įmonėje pradėjo dirbti 2010 m. balandžio 12 d., sutartis buvo nutraukta 2011 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu (pačiam prašant) (b. l. 51-53). 2010 m. balandžio 27 d. darbo sutartimi Nr. 3 J. D. buvo įdarbintas UAB „J.“ vairuotoju, nustatant darbo pradžią – 2010 m. gegužės 1 d. Minėta sutartis yra galiojanti (b. l. 54-56). Peržvelgus tiek UAB „J.“ buhalterio, tiek sunkvežimio vairuotojo pareigybės aprašymus, duomenų, patvirtinančių, kad J. D., UAB „J.“ eidamas buhalterio ar vairuotojo pareigas, būtų atsakingas už įmonės aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, nenustatyta (b. l. 57-59, 60-61). 2010 m. gruodžio 3 d. UAB „J.“ direktorės R. D. įsakymu Nr. 14-APL „Dėl asmenų, atsakingų už atliekų tvarkymo ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų pildymą“ J. D. buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymo (2 vnt.) ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų pildymą (b. l. 62). Su šiuo įsakymu J. D. buvo pasirašytinai supažindintas 2010 m. gruodžio 3 d. (b. l. 63).

Šioms faktinėms aplinkybėms neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos UAB „J.“ direktorės R. D. parodymai, kad už visų atliekų tvarkymo reikalavimų laikymąsi nurodytoje įmonėje yra atsakinga tik ji; 2010 m. vasario 18 d. įsakyme buvo padaryta rašymo klaida, ten turėjo būti įrašyta, jog atsakingu asmeniu skiriama ji; J. D. tuo metu įmonėje nedirbo; J. D. jokių pareigų, susijusių su atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimu, įmonėje neturi; administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas jai; kodėl tai nebuvo padaryta, paaiškinti negali (b. l. 70-71). Nors vertinant R. D. parodymų pagrįstumą, objektyvumą bei patikimumą visgi sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ji, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. sutuoktinė, gali būti suinteresuota bylos baigtimi, siekdama padėti savo sutuoktiniui išvengti administracinės atsakomybės, tačiau visgi akcentuotina, kad teismų praktikoje, vertinant liudytojų parodymus, laikomasi pozicijos, jog vien tik šeiminiai ar artimi giminystės santykiai negali būti laikomi pagrindu tokio asmens išdėstytas aplinkybes atmesti kaip nepagrįstas ar melagingas. Tokią išvadą galima konstatuoti tik tokiu atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byloje tokio asmens parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jais aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Juo labiau įvertinus ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. D. buvo įspėta pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu ir neginčytina, kad 2010 m. vasario 18 d. UAB „J.“ direktorės R. D. įsakymo Nr. 03-APL „Dėl asmenų, atsakingų už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, atliekų tvarkymą“ sudarymo metu J. D. įmonėje nedirbo. Pirmoji jo darbo diena UAB „J.“, kaip įmonės buhalterio, remiantis 2010 m. balandžio 12 d. darbo sutartimi Nr. 2, buvo 2010 m. balandžio 12 d.. Tokiu būdu, minėtas 2010 m. vasario 18 d. UAB „J.“ direktorės įsakymas, negalėjo sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių jo priėmimo metu įmonėje nedirbusiam J. D., todėl remiantis vien tik juo, priešingai nei konstatavo administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau jo pagrindu ir 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą J. D. atžvilgiu priėmęs Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad J. D. nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 21 d. ir 86 str. subjektas. Šiame kontekste neabejotinai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad J. D. faktinis elgesys, t. y. 2010 m. vasario 8 d. įsakymo pateikimas, negali būti laikomas sąžiningu, priimtinu ir toleruotinu, tačiau tinkamo administracinės atsakomybės subjekto nustatymas yra vis tik institucijos, atliekančios administracines procedūras, pareiga. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo pareigą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje būti aktyvus bei rinkti reikiamus įrodymus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nekeltų jokių abejonių, kas nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo įvykdyta tinkamai, ko pasėkoje, Institucijos nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vargu ar galima laikyti klaida 2010 m. vasario 18 d. UAB „J.“ direktorės R. D. įsakyme atsakingu asmeniu nurodant įmonėje nedirbantį asmenį, tačiau aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl J. D. kaltės jam inkriminuojamų pažeidimų padaryme, ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, kadangi aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, jog įsakymo priėmimo metu J. D. įmonėje nedirbo. Šiame kontekste akcentuotina, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Priešingai nei teigiama Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniame skunde, pakankamu J. D. kaltės įrodymu jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, negalima laikyti ir jo prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Duomenų, paneigiančių J. D. versiją, jog jis pripažino savo kaltę siekdamas vien tik švelnesnės administracinės nuobaudos, kuo, jo teigimu, jį įtikino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, liko nepaneigta. Akivaizdu, jog asmuo, įmonėje eidamas vairuotojo pareigas, negali turėti pakankamai teisinių žinių, kurių pagrindu galėtų konstatuoti, jog jam inkriminuojamų pažeidimų jis nepadarė. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik kaltininko prisipažinimas yra nepakankamas, išvadai apie jo kaltumą padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, pagrįsti. Būtina, kad kaltininko kaltę tokiu atveju patvirtintų ir kitų byloje surinktų ir institucijos, nagrinėjančios administracinio teisės pažeidimo bylą, ištirtų įrodymų visuma.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų visumą, įvertinus jų nurodytas aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad 2015 m. balandžio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nekeliant klausimo dėl ATPK 35 str. nuostatų taikymo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, šis klausimas, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, nenagrinėjamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.