Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1174-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
2S-1174-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44776-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
O. L.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1174-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44776-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 129.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti suinteresuotam asmeniui O. L. baudą, po 5 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną išieškotojo V. L. naudai, skaičiuojant nuo sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo surašymo dienos, t.y. 2015 m. gegužės 17 d. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. priimtos nutarties Nr. N2-29334-862/2014 įvykdymo dienos. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, dėl O. L. įpareigojimo užtikrinti nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. dalyvavimą susitikime su atsakovu V. L. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. Vykdydama minėtą dokumentą antstolė 2015 m. lapkričio 20 d. išsiuntė raginimą vykdyti nutartį. 2015 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, t.y. nustatyta, jog suinteresuotas asmuo O. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nevykdo, todėl vadovaujantis CPK 771 str. 5 d. jai skirtina bauda.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo V. L. sutiko su juo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, su jais suinteresuotam asmeniui V. L. leista bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose ne mažiau kaip du kartus per savaitę nuo 17 val. Nors dėl kiekvieno susitikimo buvo stengiamasi suderinti laiką su O. L., tačiau vaikų ji nepristatė, neinformavo apie neatvykimo priežastis. Jau turėjo įvykti bent 8 susitikimai, apie nutarties priėmimą O. L. tapo žinoma 2015 m. lapkričio 26 d., kai jai buvo įteiktas raginimas, tačiau tik 2016 m. sausio 6 d. ji pristatė vaikus, tačiau susitikimas truko iki 15 min., kadangi ji buvo primokiusi vaikus kuo greičiau išeiti iš susitikimo.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo O. L. prašė jį atmesti ir skirti baudą V. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pirmasis V. L. susitikimas numatytas 2014 m. gruodžio 30 d., kurią pasimatęs su vaikais V. L. dingo pusmečiui. Kitą susitikimo datą V. L. ėmėsi derinti iš anksto žinodamas, kad negalės dalyvauti. Gydydamasis V. L. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra gydomas už 70 km, jam rekomenduojami trumpalaikiai susitikimai su šeima. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį prašymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. šią nutartį panaikino. Baigęs reabilitaciją V. L. nesiekė nutarties vykdymo. Vietoje to beveik po metų nuo nutarties priėmimo kreipėsi į antstolę dėl nutarties vykdymo. 2015 m. lapkričio 4 d. susitikimas neįvyko todėl, kad susitikime dalyvauti negalėjo pats V. L.. 2015 m. gruodžio 3 d. – 2016 m. sausio 1 d. vienas iš vaikų sirgo, todėl susitikimai neįvyko ne dėl suinteresuoto asmens O. L. veiksmų. V. L. klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad V. L. taip pat pateikė teismui prašymą pakeisti nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. V. L. susitikimai su vaikais įvyko 2016 m. sausio 6, 13, 20 d., vasario 3 d., todėl teiginiai kad nutartis nevykdoma neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, o jis nepaiso jų nuomonės ir toliau reikalauja nutarties vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi antstolės D. M. prašymą tenkino iš dalies. Paskyrė O. L. 40 EUR dydžio baudą V. L. naudai, už kiekvieną neįvykusį V. L. ir nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. susitikimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo O. L. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį iki pareiškimo teisme gavimo dienos. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d., kuomet O. L. įteiktas raginimas, iki 2015 m. gruodžio 22 d. kada teisme gautas antstolės pareiškimas skirti baudą dėl nutarties nevykdymo, turėjo įvykti ne mažiau kaip 8 susitikimai, į kuriuos nepilnamečiai vaikai nebuvo pristatyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis nebuvo vykdoma minėtu laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo O. L. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolės D. M. reikalavimo, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais skyrė 40 EUR (8x5 = 40) dydžio baudą už kiekvieną neįvykusį V. L. ir nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. susitikimą skiriant 5 EUR baudą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolės D. M. prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis yra su prieštaravimais, o rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai, kadangi pirmosios instancijos teismas paskyrė 8 kartus didesnę baudą nei nurodyta motyvuojamojoje dalyje, t.y. paskyrė 40 EUR už kiekvieną neįvykusį susitikimą nemotyvuodamas tokio sprendimo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. vykdymas priklauso ne tik nuo apeliantės veiksmų, bet ir nuo paties suinteresuoto asmens V. L. veiksmų, kadangi būtent jis yra įpareigotas inicijuoti susitikimus ir derinti laiką su apeliante. Be to V. L. 2015 m gruodžio 11 d. el. laiške nurodė, kad galima susitikti tik vieną kartą per savaitę, 2016 m. sausio mėn. susitikimai vyko tik vieną kartą per savaitę ir toks susitikimų grafikas tenkino V. L.. Tai patvirtina, kad šalys vedė derybas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl bauda paskirta nepagrįstai. Taip pat nurodė, kad nutarties rezoliucinė dalis nėra aiški, nes bauda paskirta už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., t.y. į laikotarpį nepatenka pirmosios ir paskutinės savaičių po 3 darbo dienas, taigi nėra galimybės nustatyti neįvykusių susitikimų kiekį ir kaip teismas nustatė, kad neįvyko 8 susitikimai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad laikotarpiu 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vienas iš vaikų – A. L. sirgo. Taip pat nutartyje išaiškinimas, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi nusprendė nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tiek iš nutarties motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies aišku, kad teismas skyrė apeliantei 40 EUR baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., t.y. po 5 EUR už 8 neįvykusius susitikimus. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį kaip neturinčią motyvų. Apeliantės teiginiai, kad neva suinteresuotas asmuo V. L. nederino su apeliante susitikimo laiko neatitinka tikrovės, kadangi iš visų VTAS pasiūlytų galimų susitikimo laikų V. L. netiko tik 2015 m. lapkričio 4 d., tuo tarpu dėl kitų datų apeliantė buvo informuojama tiek VTAS atstovų telefonu, tiek per jos atstovę, tačiau apeliantė ne tik nepristatydavo vaikų, tačiau ir nenurodydavo neatvykimo priežasčių ir nebandė tartis dėl susitikimo kitą dieną. Apeliantei skundžiantis, kad jai reikia vežti vaikus į savivaldybę 3 kartus per savaitę, V. L. pasiūlė atvežti vaikus bent vieną kartą per savaitę, tačiau tai nereškia, kad šalys vedė derybas dėl tokio bendravimo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. neįvyko 8 susitikimai, kadangi nei savaitę prieš, nei savaitę po minėto laikotarpio O. L. nutarties taip ir nevykdė, priešingas aplinkybes patvirtinančių argumentų byloje nėra. Apie tai, kad vienas iš vaikų ginčo laikotarpiu sirgo, apeliantė nei el. laiškuose, nei VTAS nenurodė, be to jos pateiktos medicininės pažymos pateisintų tik du neatvykimus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. M. prašė jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Antstolės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudą apeliantei už teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymą. Apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Bauda paskirtai vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, kurios neleidžia abejoti, jog teismo paskirtas įpareigojimas nebuvo vykdomas iki 2015 m. gruodžio 22 d., ką pripažino ir pati apeliantė. Teismo paskirta bauda apeliantės interesus apsunkina minimaliai, todėl sunku sutikti su argumentais, kuriais ji ginčija paskirtos baudos dydį. Antstolės vertinimu, iš jos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, kadangi nagrinėjama byla ypatingosios teisenos tvarka ir ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apeliantė be pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo įpareigota užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų dalyvavimą susitikimuose su tėvu ne mažiau kaip du kartus per savaitę savivaldybės patalpose.

Pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. 0012/15/01209 patikrinusi sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad suinteresuotas asmuo O. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties nevykdo. Duomenų, kad apeliantė būtų padavusi skundą dėl antstolės veiksmų ir kad minėtas aktas būtų panaikintas, byloje nėra.

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kadangi jos rezoliucinė dalis nėra aiški, teismas nutartimi paskyrė 40 EUR baudą už kiekvieną neįvykusį susitikimą be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies aškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei šalių argumentus, nustatė, kad laikotarpiu nuo tada, kai apeliantei buvo įteiktas raginimas vykdyti teismo nutartį (2015 m. lapkričio 26 d.) iki 2015 m. gruodžio 23 d. neįvyko nei vienas tėvo susitikimas su vaikais. Apeliantė nors ir kvestionuoja skundžiamą nutartį tuo pagrindu, kad į nustatytą laikotarpį įeina trys pilnos savaitės, o pirmos ir paskutinės savaitės tik po 2 darbo dienas, nepateikia įrodymų, kad sutikimai būtų įvykę pirmą ir paskutinę savaitę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. apeliantė teismo nutarties nevykdė, todėl pagrįstai paskyrė apeliantei 5 EUR baudą už kiekvieną iš 8 neįvykusių susitikimų, kas iš viso sudaro 40 EUR, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei ir yra neaiški.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl to, kad teismo įpareigojimų nevykdymą galima pateisinti tuo, kad šalys vedė derybas dėl susitikimo su vaiku tik vieną kartą per savaitę, kad pats V. L. turėjo derinti su apeliante, bet to nedarė. Iš byloje esančių el. laiškų matyti, kad ginčo laikotarpiu V. L. derino susitikimų laiką tiek su apeliante, tiek su savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Iš laiškų turinio taip pat matyti, kad apeliantė vengia vykdyti teismo įpareigojimus teisindamasi užimtumu ir laiko stoka. Pažymėtina, kad pagal CK 3.156 straipsnį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.163 straipsnio 1 dalį, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis dėl V. L. bendravimo su šalių nepilnamečiais sūnumis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nei antstoliui, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. tėvo bendravimas su vaikais nebuvo galimas dėl svarbių priežasčių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad į bylą pateiktos medicininės pažymos galėtų pateisinti tik du neįvykusius susitikimus ginčo laikotarpiu su vienu iš vaikų L. A.. Vaikai gyvena su apeliante, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtyje, kitaip būtų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimtos teismo nutarties privalomumas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sunteresuotas asmuo O. L. sprendimo neįvykdė laikotarpiu 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., pagrįstai skundžiama nutartimi paskyrė 40 EUR, t.y. po 5 EUR už kiekvieną iš 8 neįvykusių susitikimų, baudą nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė