- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-521-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01916-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-65-1-01916-2011-4)
2014 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Laimai Grėbliūnienei, Kristinai Grikavičiūtei dalyvaujant prokurorėms Ritai Poškienei, Linai Laurusevičienei, nuteistajam A. T., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui S. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 1 d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta (2013-10-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista) laisvės atėmimo bausme, dalinai jas sudėjus, prie griežtesnės – 8 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 2 metus – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat priteista iš nuteistojo A. T. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) SE 1741,11 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai O. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš nuteistojo A. T. 613,05 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2011-12-11, apie 19.52 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas ginklą bei peilį, išlauždamas prekybos salėje buvusios kasos Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini), stalčių, pagrobė ten buvusius 924,64 Lt bei kasos Nr. 3, Nr. (duomenys neskelbtini), stalčių, pagrobė ten buvusius 502,47 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1427,11 Lt turtinę žalą.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apiplėšti prekybos centrą „(duomenys neskelbtini).“, panaudodamas peilį, sulaužė kasų Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. 3, Nr. (duomenys neskelbtini), stalčius, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2194,94 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo atnaujinti šios bylos tyrimą ir nustatyti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios valytojos asmenybę bei iškvietus į teismo posėdį ją apklausti, taip pat nustatyti tyrėjos ar kito pareigūno asmenybę, susijusio su kraujo dėmių suradimu ir nustatymu, iškviesti tą asmenį į teismo posėdį ir apklausti, taip pat iškviesti liudytojus K. K., A. D., I. D., R. G., R. D.. Skunde jis teigia, kad jo parodymai viso bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs, o nukentėjusiųjų O. K. ir K. M. parodymai yra tik nepagrįstos prielaidos ir jais teismas neturėjo remtis įrodinėjant nuteistojo kaltę dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Apeliantas teigia, kad O. K. nenuosekliai nurodė aplinkybes dėl rastų kraujo dėmių, kas parodo ikiteisminio tyrimo pareigūno pažeidimus, kuomet jis tinkamai nesupažindino šios nukentėjusiosios su rastomis kraujo dėmėmis. Taip buvo padaryta ir su kita nukentėjusiąja K. M.. Todėl neaišku, kas ir kokiomis aplinkybėms rado kraujo dėmes. Skunde nuteistasis teigia, kad teisme O. K. jo neatpažino kaip nusikaltimą dariusio asmens ir nurodė, kad kasą su peiliu plėšė žymiai aukštesnis asmuo nei apeliantas, kas paneigia A. T. buvimą tuo metu prie kasų, kur buvo rastos kraujo dėmės, kurių viena, kaip nustatyta, buvo apelianto, o kita nenustatyto asmens, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino. Nukentėjusioji K. M. teisme nurodė, kad apelianto nei iš balso, nei iš akių atpažinti negali, o kraujo dėmių nematė, tik girdėjo apie jas. Apeliantas teigia, kad liudytoja K. K. teisme nedalyvavo, nes teismas jos parodymus įvertino kaip nereikšmingus, nors galimai ji galėjo ką nors reikšmingo pasakyti apie įvykio aplinkybes. Be to, pirminėje apklausoje apie rastą kraują ji nieko nekalbėjo. Liudytojas A. G. teisme A. T. taip pat neatpažino, o apie kraują jis nieko nežino. Tai rodo, kad apeliantas nuteistas nepagrįstai, o su civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu jis neturi nieko bendro, tačiau apylinkės teismas to nevertino. Apeliantas nurodo, kad jis kartais atvykdavo pas savo draugą vardu K. į (duomenys neskelbtini), taip pat yra lankęsis ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir šalia esančioje Kebabinėje. Apeliantas neatmeta galimybės, kad eidami daryti nusikaltimą asmenys galėjo pasiimti medžio drožlių plokštės dalį iš šalia buvusių statybinių atliekų, kuriomis prieš tai naudojosi ir apeliantas norėdamas pasidėti jas, kad būtų patogiau sėdėti, kai valgydavo nusipirktus kebabus. Apeliantas teigia, kad abi nukentėjusiosios pirminių apklausų metu nieko nenurodė apie prekybos centro valymą ar tvarkymą, o apie tai nurodė tik vėliau, bet nenurodė kas tvarko prekybos centro patalpas ir kas konkrečiai jas tvarkė ir plovė grindis įvykio dieną, toks asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas. Nuteistasis teigia, kad įsitikinęs savo nekaltumu jis ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai davė parodymus, o bendraudamas su artimaisiais išsiaiškino, kad įvykio dieną jis praleido adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio tipo pastate, ką galėtų patvirtini apelianto telefoninių skambučių išklotinės, kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišreikalavo iš Tele2 ryšio operatoriaus. Įvykio dieną grįžus iš darbo R. G., gyv. Kaunas (duomenys neskelbtini), apie 18 val. jie ėjo į bendrą virtuvę, kur prisijungė A. D., gyv. šio namo (duomenys neskelbtini) bute ir visi vakarojo, ką matė ir pastarajame bute gyvenantis R. D., o baigę vakaroti, apeliantas su R. G. nuėjo į pastarojo butą, kur praleido visą naktį. Tuo adresu nuteistasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, beje tą naktį bute kartu su jais buvo ir kartu gyvenanti I. D..
Atsikirtimais į apeliacinį skundą ieškovo (duomenys neskelbtini) SE atstovas teisininkas S. K. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo A. T. apeliacinio skundo matyti, jog jis neigia katę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., t. y., kad nustatytomis aplinkybėmis jis įvykdė plėšimą ir sugadino svetimą turtą, teigdamas, kad šių nusikaltimų nepadarė. Tačiau sutikti su tokiais nuteistojo skundo motyvais negalima.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas A. T. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais. Nuteistojo A. T. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. T. kaltės.
Nuteistojo A. T. kaltę pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas. N. O. K. nurodė, kad jai dirbant kasininke parduotuvėje atbėgo iš šono vyriškis su kauke, stūmė ją ir turėdamas peilį rankose liepė trauktis nuo kasos, o kitai merginai liepė lįsti po kasa. Peilį panaudojo kasai atidaryti. Ji bandė paeiti, kai pribėgo kitas vyriškis ir pasakė „pasakiau, kad gultis“. Kasas jie plėšė abu. Matė kraujo dėmes, kurių prieš įvykį nebuvo. Vienas iš užpuolikų, kuris buvo aukštesnio ūgio, buvo su pirštinėmis ir rankose turėjo peilį, o kitas, kuris buvo žemesnis, turėjo pistoletą. Nukentėjusioji K. M. nurodė, kad dėliojo kainas, kai už kampo išgirdo liepimą gultis ant žemės. Matė, kaip plėšė kasą. Taip pat matė tarp durų įkištą lentą, kad durys neužsidarytų, nes iš kasų galima uždaryti duris. Paradinės durys buvo paremtos lenta, kurią atsinešė ir padėjo plėšikai, tam, kad spėtų pabėgti. Liudytojas A. G. nurodė, kad buvo parduotuvėje priėjęs prie kasos, kai pribėgo du kaukėti asmenys. Suprato, kad vyksta apiplėšimas, matė atidarytą vieną kasą. Taip pat prisimena lentą, kuri buvo įkišta tarp durų.
Netikėti nukentėjusiųjų O. K., K. M. ir liudytojo A. G. parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Todėl šiuo aspektu nuteistojo skundo motyvai atmetami. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, kuri taip pat teismui nekelia abejonių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur rasta ir paimta medžio drožlių plokštė, paimtas foninis kvapas, imtas prie parduotuvės durų ir aplinkos, kvapo pėdsakas, paimtas nuo medžio drožlių plokštės, rasta ir paimta nuoskuta dėmės, rastos prie kasos, pažymėtos Nr. 1, kuri panaši į kraują, nuoskuta dėmės, rastos prie kasos Nr. 2, nuo abiejų kasos stalčių padarytos „Mikrosil“ išliejos su laužimo įnagio pėdsakais. Specialisto išvada Nr. S 33/12(01) patvirtina, kad nuoskutose nuo grindų, prie kasos Nr. 1, gautas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą nustatyta A. T. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Specialisto išvada Nr. 140-1-(00068)-IS1-65 patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-12-11 adresu (duomenys neskelbtini), nuo medžio drožlių plokštės gabalo, rasto prie parduotuvės „E. M.“ durų ant žemės, rastas A. T., gim. 1988-02-06, kvapas. Daiktų apžiūros protokolu peržiūrėtas 2011-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip įvykdomas nusikaltimas.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji O. K. nurodė, jog matė kraujo dėmes, kurių prieš įvykį nebuvo, o specialisto išvada Nr. S 33/12(01) patvirtina, kad nuoskutose nuo grindų, prie kasos Nr. 1, gautas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą nustatyta A. T. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Nukentėjusioji K. M. nurodė, kad matė tarp durų įkištą lentą, kurią atsinešė ir padėjo plėšikai, o faktą apie atsineštą lentą patvirtino tiek liudytojas A. G., tiek 2011-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Specialisto išvada Nr. 140-1-(00068)-IS1-65 patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-12-11 adresu (duomenys neskelbtini), nuo medžio drožlių plokštės gabalo, rasto prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų ant žemės, rastas A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. Šie byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad nustatytu laiku ir vietoje A. T., kartu su kitu nenustatytu asmeniu, panaudojant ginklą bei peilį, išlauždamas ir taip sugadindamas svetimą turtą – prekybos salėje buvusių dviejų kasų stalčių, pagrobė ten buvusius pinigus. Nuteistojo skundo argumentai apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus proceso pažeidimus, nesupažindinus nukentėjusiųjų su galimai kraujo dėmėmis, rastomis įvykio vietoje atmetami kaip nepagrįsti, kadangi baudžiamojo proceso normos nenumato tyrėjui pareigos supažindinti nukentėjusiuosius ar kitus asmenis su įvykio vietos apžiūros rezultatais, jei tie asmenys nedalyvauja minėtame proceso veiksme.
Atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktą reikalavimą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo iškviesti ir liudytojais apklausti A. D. (skunde nurodoma A. D.), I. D., R. B., R. D. (klaidingai skunde įvardintas R. D.). Tačiau nei vienas iš šių liudytojų tiksliai nenurodė ką A. T. veikė įvykio dieną. Nors A. T. prašomos iškviesti liudytojos (parduotuvės valytojos) asmens duomenys nebuvo žinomi ir ji teisme neapklausta, tačiau akivaizdu, jog kraujo dėmės parduotuvėje prie kasos buvo, jos buvo užfiksuotos įvykio vietos apžiūros metu, o tai, kad patalpos prieš įvykį buvo išvalytos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, tyrimo eigoje pirmiausia buvo paimtos kraujo dėmės (2011-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolas), paskirta užduotis jų biologiniam tyrimui atlikti (2012-01-16), 2012-02-13 paėmus lyginamuosius A. T. seilių pavyzdžius, 2012-05-04 surašyta specialisto išvada, jog kraujas priklauso A. T. su 99,9999999999 procentų tikimybe (1 t., 54-55 b. l.). Imant lyginamuosius pavyzdžius A. T. buvo apklausiamas dėl (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės plėšimo (1 t., 156-157 b. l.) ir nors remtis šiais parodymais nėra įstatyminio pagrindo, tačiau ta apklausa (praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio) parodo, jog A. T. buvo žinoma, jog jis gali būti įtariamas nusikaltimo, apie kurį buvo klausiamas padarymu, todėl jo skundo teiginys, jog buvo apkaltintas po dviejų metų ir todėl neprisiminė, ką tuo metu veikė ir taip negalėjo gintis – nepagrįstas. Be to, apklausus A. T. įtariamuoju 2013-02-06, jis nurodė, jog Raudondvaryje apskirtai nebūdavo, o prekybos centre, esančiame instituto g 1 yra lankęsis prieš ketverius metus (1 t., 181 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis jau nurodė, kad prieš įvykį yra buvęs prie kebabinės, kur gyvena jo draugai, gal buvęs ir pačioje parduotuvėje (2 t., 125 b. l.) ir ne jo problema išsiaiškinti, iš kur atsirado jo kvapas parduotuvėje (2 t., 143 b. l.), apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodė aplinkybę, kokiu būdu galėjo atsirasti jo kvapas – galimai sėdėjo ant plokštės, kurią vėliau plėšimą vykdę asmenys įnešė į parduotuvę. Todėl nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nesirėmė jo nuosekliais parodymais – atmestinas, konstatavus, jog nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie kito, priklausomai nuo tyrimo nustatytų aplinkybių. Dėl tokių A. T. aplinkybių aiškinimo, jokios reikšmės negali turėti ir parduotuvės valytojos apklausa, kadangi duomenų, jog prieš pat įvykį A. T. buvo parduotuvėje sužeistas ir taip galėjo likti jo kraujas prie kasos – nėra. Todėl konstatuojama, kad pagal A. T. skundo reikalavimą atnaujinus šios bylos tyrimą, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padarytas išvadas dėl A. T. kaltės pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. Nuteistojo reikalavimas nustatyti tyrėjos ar kito pareigūno asmenybę, susijusio su kraujo dėmių suradimu ir nustatymu, iškviesti tą asmenį ir apklausti yra atmetamas, nes šioje byloje esančių įrodymų suradimo ir užfiksavimo aplinkybės teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Todėl daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog neaišku, kas ir kokiomis aplinkybėms rado kraujo dėmes, kas parodo ikiteisminio tyrimo pareigūno pažeidimus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Pažymėtina ir tai, kad nei nukentėjusiosios O. K. ir K. M., nei liudytojas A. G. nepažino A. T. dėl objektyvių priežasčių, nes nuteistojo ir kito bendrininko veidus dengė juodos spalvos kaukės, tačiau nuteistojo kaltę parvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistojo pateikta versija, kaip ant medžio drožlių plokštės dalies galėjo atsirasti jo kvapas, t. y., kad A. T. ant jos galimai anksčiau yra sėdėjęs, o įvykio dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio tipo pastate, yra atmetama. Tai, kad nuteistojo buvimą minėtu adresu gali patvirtinti telefoninių skambučių išklotinės, nėra reikšmingas įrodymas, nes tai gali patvirtinti tik nuteistajam galimai priklausančio telefono (su SIM kortele) buvimo vietą, bet ne paties nuteistojo buvimo vietą. Skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad teisme O. K. teigė, jog kasą su peiliu plėšė žymiai aukštesnis asmuo nei apeliantas, kas paneigia A. T. buvimą tuo metu prie kasų, kur buvo rasto kraujo dėmės. Tačiau pažymėtina, kad A. T. jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrai su kitu asmeniu, todėl prie kasų galėjo būti ir kitas nuteistojo bendrininkas, tačiau nukentėjusioji O. K. taip pat parodė, kad kasas jie plėšė abu, kas paaiškina, kaip prie kasų atsirado A. T. kraujas.
Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, todėl su civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu jis neturi nieko bendro. Tačiau paneigus nuteistojo argumentus dėl jo nekaltumo ir patvirtinus bylos duomenimis faktą, kad A. T. pagrįstai nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, galima teigi, kad šio civilinio ieškovo pareikštas ieškinys (1741,11 Lt sumai) iš nuteistojo priteistas pagrįstai, nes būtent tokią žalą įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išmokėjo ši draudimo kompanija už nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o šios žalos dydis skunde neginčijimas. Kitų motyvų, kodėl šis ar kiti byloje esantys civiliniai ieškiniai (turtinei ar neturtinei žalai atlyginti) neturėtų būti priteisti iš A. T., pastarasis nenurodė, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje išsamiau nevertinamas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. T. pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. nuteistas teisingai, tinkamai ir motyvuotai paskirta bausmė, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jį išteisinti pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.