Alytaus apylinkės teismo nutartis

Civil. bylos Nr.e2YT-5756-470/2019 Proceso Nr.2-13-3-02106-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. V. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos M. V. mirties. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina M. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko palikimas, kurį sudaro trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Palikėja paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausė, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, koks jis ateityje beatsirastų paliko jam, pareiškėjui J. V.. Iki šios dienos nuo palikėjos mirties praėjus daugiau nei ketveriems metams jos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą nėra perimtos, į palikėjos palikimą nėra užvesta paveldėjimo byla, kas reiškia, kad vis dar nėra priimtas palikėjos palikimas. Pareiškėjas nurodo, kad palikimo atsiradimo vietos notaras apie palikėjos sudarytą testamentą jo neinformavo, po palikėjos mirties likęs gyvas jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, S. V. apie testamentą taip pat nieko neužsiminė, todėl apie testamentą jis nieko nežinojo. Dėl šios priežasties jis buvo įsitikinęs, kad būtent palikėjos sutuoktinis, jo tėvas S. V., po M. V. mirties priėmė jos palikimą. Žinodamas savo tėvo savotišką būdą ir vengimą kalbėtis turtiniais klausimais, jis niekada tėvui gyvam esant neužvedė su jo kalbos apie šeimos turtinius, tame tarpe palikimo priėmimo reikalus. Tik tėvui mirus, tvarkydamas jo asmeninius daiktus ir dokumentus, sužinojo, kad motina testamentu paliko savo palikimą sūnui. Sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, jis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbios priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo J. V. motina M. V. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama pateiktu į bylą jos mirties liudijimu. Pareiškėjas J. V. yra M. V. sūnus, kas patvirtinama jo gimimo liudijimo duomenimis. Po M. V. mirties atsirado palikimas (CK 5.3str. l d.), kurį sudaro nekilnojamieji daiktai -žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, o taip pat pateiktu į bylą testamentu įrodoma, kad palikėja visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė jai, koks jis ateityje beatsirastų, paliko sūnui J. V.. Palikėjos palikimas nėra priimtas. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Pareiškėjas pretenduoja į atsiradusį palikimą po motinos mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.), prašo šį terminą atnaujinti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atstatytas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Šios civilinės bylos atveju matyti, kad J. V. turi teisę paveldėti palikimą po savo motinos mirties, nes yra testamentinis įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies2 punktas). Jis pretenduoja į atsiradusį palikimą po motinos mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos bendravimo turtiniais klausimais ypatumais, pareiškėjo nežinojimas apie testamento egzistavimą sąlygojo pareiškėjo nesikreipimą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, vos tik gavęs duomenų, kad jo naudai motina buvo sudariusi testamentą, jis ėmėsi palikimu domėtis ir dėl jo priėmimo praleisto termino atnaujinimo kreipėsi į teismą.

Įvertinus priežastį, dėl kurios pareiškėjas J. V. praleido terminą palikimui priimti, o taip pat įvertinus kitas aukščiau nurodytas svarbias aplinkybes, taip pat taikant protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, kad priežastis pripažintina svarbia, o tai sudaro pagrindą terminui palikimui priimti atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl jo motinos M. V., a .k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.

Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trim mėnesiams.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės

teismą.