Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-40-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
A5.-40-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04914-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. V.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Rokas Laurenčikas
Kategorijos
Nr. A5-40-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04914-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjoms Olgai Macijauskienei, Erikai Vencevičienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovui Kastyčiui Bliznikui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktorius, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d. leido dirbti darbuotojui - tinkuotojui, apdailininkui Ukrainos Respublikos piliečiui V. L., gim. (duomenys neskelbtini) atlikinėti vidaus apdailos darbus įmonės remontuojamose patalpose adresu Šeimyniškių g. 42, Vilniuje bei kituose objektuose, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. V. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažįsta, nes V. L. pas jį nedirbo ir jo nežadėjo įdarbinti. Paaiškino, kad R. L. supažindino jį su M. D., minėjo, kad geras meistras apdailos darbams dirbti. Pažadėjo, kad, kai M. D. atsilaisvins, galės dirbti pas jį. Tuo metu jis turėjo „degantį“ objektą, todėl susitarė dėl darbo su M. D. ir jo sūnumi Y., kurie sakė, kad gali atlikti šiuos darbus. Kai jie atvažiavo, jis davė jiems raktus nuo objekto ir jie pradėjo dirbti. Darbus reikėjo atlikti per 2-3 savaites, tačiau jie užtruko ilgiau. Jis važiuodavo į objektą patikrinti, ar jie gerai atlieka darbus. Darbus jie pradėjo nuo liepos mėn. Raktus davė M. D.. Jeigu ko reikėjo, jis jam skambindavo, pats į objektą nuvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę. Darbai vyko, bet buvo broko, o terminai jau spaudė. R. L., kuris suvedė jį su šiais asmenimis, sakė, kad jie dirbs su patentais. Jis įmonėje neturi darbuotojų, samdo patentininkus. Su M. D. ir jo sūnumi Y. nieko nepasirašė, susitarė, kad jis mokės 8 eurus už kvadratinį metrą. Jie išrašo sąskaitą, o jis - atsiskaito. Patalpos priklausė ir užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo bendrovė „B.“ buvo rangovas, turėjo atlikti darbus. Objekte dirbo daug žmonių, tačiau jis dėl darbų ir apmokėjimo tarėsi tik su M. D. ir Y. D.. Matė, kad jie dirba, atveždavo jiems medžiagų. Dar objekte dirbo elektrikai. M. D. ir Y. D. darė apdailos darbus. Matė, kad su jais būdavo ir V. L., bet dirbant jo nematė. M. D. ir Y. D. dirbo maždaug 2,5 mėn., o tada susipyko. Jie atėjo dirbti liepos mėn. pabaigoje. M. D. sakė, kad darbus atliks per 3 savaites, tačiau jau po dviejų savaičių matėsi, kad nespės, dėl to ir susipyko. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kadangi jie darė broką, pasakė jiems, kad neįdarbins. Iš pradžių galvojo, kad jie dirbs kaip patentininkai, po to jie pradėjo klausti ar jis galėtų juos įdarbinti. Matė, kad jie neturi kvalifikacijos, o tada prasidėjo apmokėjimo klausimai, jie klausė, kada bus pinigai, o jis atrašė, kad tada, kai sutvarkys broką. Kas asmeniškai jam rašė - nežino, nes jie visi gyveno vienu adresu. Kas dėl V. L. pateiktos banko sąskaitos (b.l. 12), nurodė, kad su V. L. jis jokių bendrų reikalų neturėjo, Darbo ginčų komisijoje vyko svarstymas, tačiau minėtas sprendimas apskųstas, ginčas nagrinėjamas teisme. Kadangi pagal statybos rangos sutartį jis turėjo atlikti darbus, jam reikėjo darbuotojų, ir R. L. sakė, kad yra žmonės, kurie su patentais galėtų dirbti, tačiau su jais susitikus, jie pradėjo klausinėti, ar jis galėtų juos įdarbinti oficialiai. Kai pamatė, kad minėti darbuotojai pridarė broko, liepė jį ištaisyti, tačiau jie neištaisė, o tada prasidėjo ginčas. Nežino kaip atsirado V. L., tačiau įtaria, kad jį pasikvietė M. D. ir Y. D.. M. D. ir Y. D. jis sumokėjo avansą (600 eurų), tačiau gailisi, kad nepaėmė iš jų pakvitavimo. Jie paprašė dar primokėti 60-70 eurų. Kadangi matė, kad daromas brokas, pasakė, kad paruoš mokėjimo pavedimus ir pinigus perves, kai bus ištaisytas brokas. Minėtame objekte statybinės medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o rangos sutartis sudaryta tarp UAB „P.“ ir UAB „B.“. Jo klaida, kad nepaėmė pakvitavimo, kad atsiskaityta su M. D. ir Y. D.. Sumokėjo jiems kaip fizinis asmuo. Darbuotojus samdė kaip įmonė. R. L. sakė, kad šie darbuotojai gali dirbti pagal patentą. 600 eurų tai jo asmeniniai pinigai, nes buhalterė sakė, kad jis negali paimti grynųjų pinigų iš bendrovės. Patalpos, kuriose dirbo, priklauso UAB „P.“, UAB „B.“ buvo rangovas. M. D. ir Y. D. sumokėjo asmeniniais pinigais. Jis turi jų banko sąskaitas, jiems paruošti mokėjimo pavedimai, tačiau sumokės, kai bus ištaisytas brokas, nes jiems buvo siųsti pranešimai, kad ateitų sutvarkyti broką. Jie turėjo dirbti su verslo liudijimais. Po pirmos darbo savaitės jis sumokėjo jiems avansą grynais pinigais, tikėjosi, kad bus dokumentai, kad jie išrašys kvitus, tačiau jie jokių kvitų nepateikė. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, 2019 m. rugsėjo 26 d. posėdyje pripažino, kad minėti darbuotojai, t.y. M. D. ir Y. D. dirbo nelegaliai, tačiau tuo metu buvo pamiršęs tai, kad jie turėjo dirbti pagal patentą. Šie darbuotojai nebuvo įdarbinti. Nežino, kodėl Institucija užfiksavo, kad jie nelegaliai dirbo UAB „B.“. R. L. sakė, kad jie gali dirbti pagal patentą, o vėliau paaiškėjo, kad jie neturi dokumentų. Leido jiems dirbti, nes „degė“ terminai. Jo nuomone, M. D. ir Y. D. pasikvietė į pagalbą V. L., kuris vėliau jam rašinėjo per vaiberį. V. L. tik klausinėjo apie pinigus, jo kontaktus jam davė M. D.. Nurodė, kad matė V. L. objekte, kai atveždavo medžiagas, sveikinosi su juo.

Pagarsinus K. V. rašytinius paaiškinimus (b.l. 27), atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad aplinkybės nurodytos teisingai.

Pagarsinus V. L. rašytinius paaiškinimus (b.l. 7), atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nežino apie kokius objektus už miesto, Žalgirio stadione kalba V. L..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Y. D. paaiškino, kad pažįsta K. V., dirbo pas jį. Nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 13 d. dirbo stomatologinėje klinikoje, adreso neprisimena. Dirbo maždaug 2,5 mėnesio, už darbą gavo 300 eurų. K. V. žadėjo įdarbinti oficialiai, todėl jis išėjo iš ankstesnio darbo kur iki tol dirbo oficialiai. K. V. žadėjo mokėti darbo užmokestį kas dvi savaitės. Dirbant nuolat pas K. V. buvo klausiama kada bus pasirašyta darbo sutartis, nes yra šeimos, reikia mokėti mokesčius. K. V. sakė, kad tai buhalterė komandiruotėje, tai laiko nėra, vis nurodydavo kažkokias priežastis. Kai jo buvo klausiama apie pinigus, jis sakė, kad reikia taisyti broką, nes darbų nepriima užsakovas, nors kiti žmonės sakė, kad viskas gerai. K. V. vis žadėjo sumokėti už darbą, tačiau kai jau negalėjo daugiau laukti, jis (K. V.) davė banko išrašus, kur nurodyta, kad pervedė po 1200 eurų. Praėjo kelios dienos, tačiau pinigų sąskaitoje nebuvo, jis vėl sakė, kad aiškinsis. Vėliau sakė, kad užsiblokavo sąskaita, dar vėliau - kad pervedė pinigus. Jam buvo pasakyta, kad negavus pinigų jie neis į darbą, į ką jis atsakė, kad ras kitus darbuotojus. Daugiau su K. V. nebendravo, neatsiliepė į telefono skambučius. Į Darbo inspekciją kreipėsi gal 2019 m. rugsėjo mėn., kai jau nebedirbo. Į Darbo inspekciją kreipėsi savaitės bėgyje kai nutraukė santykius su K. V.. K. V. žadėjo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko išraše taip pat buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pradėjo liepos 13 d. dirbti trise - jis, M. D. ir V. L.. Reikėjo glaistyti ir dažyti sienas, klijuoti plyteles, tvarkyti lubas, taip pat papildomai lipdė gipso kartono sienelę, darė laiptus, lygino grindis. Dirbo apie 2-2,5 mėnesius. Su K. V. nebuvo tartasi, kiek bus mokama per mėnesį, buvo susitarta, kad sumokės priklausomai nuo to kiek jie padarys. Jis asmeniškai už savo darbus tikėjosi gauti apie 1800 eurų, o faktiškai gavo tik 300 eurų. Kiek kiti gavo jis nežino, žino, kad V. L. prieš išvažiuodamas gavo 100 eurų. Jam iš viso sumokėjo 1650 eurų, nes jis išėjo dirbti pas K. V. anksčiau už juos, jis dirbo dar ir kitus darbus. Kai jie su tėvu atėjo dirbti, V. L. ten dirbo vienas. Kartu su juo dirbti atėjo tėvas, jis buvo lyg darbų vykdytojas. Pirmą kartą tėvui K. V. sumokėjo 300 eurų, kuriuos tėvas padalino po 100 eurų - sau, jam ir V. L.. K. V. sakė, kad mokės (atsiskaitys) kas dvi savaitės, žiūrės, kiek bus padaryta ir mokės. Baigus darbus, jo užmokestis turėjo būti apie 1800 eurų, kad bus mokama kas mėnesį taip tartasi nebuvo. Taip pat nurodė, kad iki pradėjo dirbti pas K. V., dirbo oficialiai su darbo sutartimi. Įmonės pavadinimo šiuo metu neprisimena, vadovas vardu E., įmonė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten pradėjo dirbti jau turėdamas darbo sutartį. O pas K. V. pradėjo dirbti be darbo sutarties, jis žadėjo savaitės bėgyje sutvarkyti dokumentus. Taip pat nurodė, kad visi trys (jis, M. D. ir V. L.) susitiko Katedros aikštelė su K. V. ir R. (L.), kuris tame ankstesniame jo darbe darbų vykdytoju ir pasiūlė jiems šį darbą, viską aptarė. Dėl darbo laiko nesitarė, tačiau jo supratimu darbo dienos pradžia 8-9 val., pabaiga 17-18 val. Juos kontroliavo R. L. ir K. V.. Ką daryti nurodydavo K. V., darbų procesą kontroliavo R. L.. K. V. sakė, kad „sudegė“ darbų atlikimo terminai, reikėjo kuo greičiau baigti objektą, ir jų užduotis buvo kuo greičiau viską padaryti, tada gaus pinigus. Reikėjo padaryti konkrečius darbus ir už tai gauti pinigus. Dėl atostogų, išeiginių tartasi nebuvo, buvo tartasi tik dėl darbo, ir tai, kad K. V. žadėjo įdarbinti, minėjo, kad turi daug objektų. Taip pat žino, kad pas K. V. dirbo ir kiti žmonės, kurie negavo pinigų už atliktus darbus. Apie viršvalandžių, darbo nedarbo metu apmokėjimą su K. V. nekalbėjo, nesitarė, savo noru ėjo dirbti sekmadieniais, nes reikėjo greičiau baigti objektą. Visi darbai dėl kurių buvo tartasi buvo padaryti, tačiau dar papildomai vėliau reikėjo užtaisyti sienose skylutes, kai buvo pažeminti baldai ir sienose liko skylutės, jis tas skyles užglaistė, tačiau sienų ten nenudažė, nes K. V. nemokėjo. Tai buvo papildomi darbai, dėl kurių tarėsi jo tėvas, kaip darbų vykdytojas. Aiškindamas aplinkybes dėl 300 eurų avanso sumokėjimo, nurodė, kad į objektą atėjo K. V., jie tuo metu pietavo, padėjo 300 eurų ant stalo, pasakė, kad dabar turi tik tiek, likusius pinigus žadėjo sumokėti į savaitės pabaigą. K. V. turėjo atsiskaityti su juo, su jo tėvu ir V. L.. Galėjo atsiskaityti tiek atskirai su kiekvienu, o galėjo visus pinigus atiduoti jo tėvui. Taip pat nurodė, kad tiek jis, tiek V. L. turi lietuviškas banko sąskaitas. Pradžioje objekte jie dirbo trise, po to atvažiavo dirbti dar du darbuotojai, nes V. L. išvažiavo. Vienas jų - V. L. pažįstamas, dėl to asmens darbo tarėsi jo tėvas. Tėvas sakė, kad yra du žmonės, kurie norėtų atvažiuoti dirbti į Lietuvą, ir K. V. sakė, kad bus darbo, žadėjo vietoje sutvarkyti dokumentus. Tie du nauji žmonės turėjo dirbti tuos pačius darbus kaip ir jie, kad greičiau padaryti darbus. Tie žmonės atvažiavo, atrodo, rugpjūčio mėnesį, tik vienas mėnesio pradžioje, kitas viduryje. Jie neprieštaravo, kad tie žmonės atvažiuotų dirbti. Kiekvienam turėjo būti mokama už atliktą darbą (pagal kiekį), pvz. jei jis nudažytų tik 1 kv/m sienos, už tiek ir būtų sumokėta. Jis tikėjosi būti oficialiai įdarbintas, kad būtų mokamas draudimas, mokami mokesčiai, būtų nurodyta suma, kurią mokės. Taip pat nurodė, kad yra dirbęs įmonėje, kur buvo mokama už faktiškai atliktą darbą, ten buvo numatytas minimalus darbo užmokestis plius papildomi priedai. Ankstesnėje darbovietėje numatytas darbo užmokestis buvo 750 eurų. Kas buvo mokama daugiau, tai jau papildomi priedai, kuriuos skaičiavo darbų vykdytojas. Jeigu dirbdavo savaitgalį, tai būdavo kaip papildomas darbas. K. V. žadėjo pasirašyti darbo sutartį, apie verslo liudijimus ar individualią veiklą kalbos nebuvo. Dėl darbo tarėsi su K. V., jis juos nuvežė į objektą, parodė, ką reikės daryti, kur imti raktus, dėl darbo laiko nesitarė. Ten buvo negyvenamosios patalpos, todėl darbo laikas nebuvo labai svarbus, galėjo dirbti, kada norėjo. Visais klausimais, visos derybos vyko su K. V.. Žino, kad UAB „B.“ taip pat K. V. įmonė. Jie dirbo objekte - stomatologijos klinikoje Šeimyniškių g.42. Kai pradėjo dirbti pas K. V., kalba buvo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik vėliau paaiškėjo, kad dar yra UAB „B.“, kai kreipėsi į darbo inspekciją. Kai jis su tėvu pradėjo liepos 13 d. dirbti, V. L. jau dirbo gal savaitę toje klinikoje. Jis dirbo K. V.. Jo tėvas tada dar nevadovavo V. L., nes jie dar dirbo kitame darbe. Jie su tėvu pradėjo dirbti pas K. V. birželio 13 d. V. L. K. V. dar dirbo Žalgirio stadione, kur statomi nauji namai, klijavo putplastį). O jis su tėvu dar liko dirbti sename darbe, ir pabaigę darbus sename darbe, po savaitės pradėjo dirbti viename objekte stomatologijos klinikoje. Birželio 24 d. V. L. baigėsi viza, jam teko išvažiuoti. Objekte (Šeimyniškių g.) jis pradėjo dirbti birželio 12 d., o V. L. pradėjo dirbti anksčiau. Po savaitės prie V. L. prisijungė jis su tėvu, dirbo trise. Kai V. L. išvažiavo, jie su tėvu liko dirbti dviese. Jiems paskambino V. L., pasakė, kad yra žmonės, kurie nori atvažiuoti dirbti į Lietuvą, ir K. V. sutiko juos priimti, nuo tada dirbo keturiese. V. L. viza baigėsi birželio 24 d., į Lietuvą jis grįžo spalio mėn. Kai V. L. tarėsi dėl darbo su K. V., jis nedalyvavo, nežino, ką jie sutarė. V. L. taip pat neturėjo sudarytos darbo sutarties su K. V., tai sakė jis pats. Taip pat jis nedirbo pagal patentą ar verslo liudijimą. Iki tol jis negalėjo turėti patento, nes dirbo su darbo sutartimi įmonėje. Su V. L. jam yra tekę dirbti ir anksčiau (ankstesnėje bendrovėje), jis (V. L.) išėjo iš to darbo pas K. V., tačiau kada tiksliai datos nežino. K. V. pirmą kartą avansu sumokėjo 300 eurų ir po mėnesio, kai atvažiavo tie du žmonės, sumokėjo dar 300 eurų. Tie atvažiavę žmonės (A. K. ir kitas vardu I., pavardės nežino) - tėvo ir V. L. pažįstami, jie taip pat dirbo be darbo sutarčių. Kai K. V. nesumokėjo pinigų, į darbą neišėjo visi keturi. Į Darbo inspekciją kreipėsi tik jie trise (jis, tėvas ir V. L.), o tie du žmonės grįžo į Ukrainą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. D. paaiškino, kad pažįsta kompanijos, kurioje dirbo, direktorių. Prieš įsidarbinant šiame darbe, dirbo kitur, kur darbų vykdytoju dirbo R. (L.), kuris ir pasiūlė įsidarbinti pas jo draugą K. V.. Jie susitiko su K. V. prie Katedros, aptarė darbo sąlygas, ką reikės dirbti, jam iš karto buvo pasakyta, kad jie nelegaliai nedirbs. K. V. sakė, kad viskas bus oficialu, pažadėjo per savaitę įdarbinti. Pirmas iš ankstesnės darbovietės pas K. V. išėjo dirbti V. L.. O jie su sūnumi pradėjo dirbti 13 ar 14 dieną. Susitarė dėl darbų kainų, t.y. kiek kainuos kvadratas glaistymo, amstrongų statymas, plytelių klojimas, dažymas ir pan. Pradėjome dirbti, nes „degė“ objektas. Maždaug po savaitės pasiteiravo dėl darbo sutarčių, K. V. pasakė, kad šiuo metu nėra buhalterės. Kai jo paprašė avanso, jis atvežė 300 eurų ant penkių žmonių, t.y. be jų trijų dar dirbo A. K. ir I.. Jie trise turėjo teisę dirbti, o tie du atvykę buvo turistai, neturėjo dokumentų darbui. Po dviejų savaičių atvežė dar 300 eurų ir davė 50 eurų kurui. K. V. aiškino, kad užsakovas nepervedė pinigų, nepriėmė darbų, vilkino su apmokėjimu. Sakė, kad techninė priežiūra nepriėmė darbų, tačiau jis jau daug metų dirba ir žino, kaip vyksta ši procedūra, todėl paprašė parodyti, kas negerai, parodyti darbų žurnalą, kad matytųsi defektinis aktas, kas blogai, tačiau to žurnalo jis neparodė. Po ko K. V. pateikė jiems fiktyvaus mokėjimo pavedimą, kur nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo klaidinančius dokumentus pateikė Darbo inspekcijai. Jis turi visus telefoninius pokalbius su K. V., jis matomai galvojo, kad gal jie nelegaliai Lietuvoje, todėl juos išvarys iš Lietuvos. Kadangi už darbą nebuvo mokama, į darbą neišėjo, todėl kreipėsi į Darbo inspekciją, kur jiems priteisė pinigus. Pasirodė, kad lyg tai dirbo ne „(duomenys neskelbtini)“, bet kitoje K. V. bendrovėje. Tariantis dėl darbų, buvo tartasi tik dėl kainos už kv/m, o ne mėnesinio darbo užmokesčio. Sutarė, kad mokės už tiek kiek padaryta. Iš viso buvo sumokėta 650 eurų. Jis ir sūnus pradėjo dirbti liepos 13 d. V. L. pradėjo dirbti 1-2 savaitėmis anksčiau. V. L. dirbo nuosavame name, darė izoliacija, jis važiavo jiems padėti. Ten V. L. dirbo su R.. Kai baigė darbus tame objekte, visi trys pradėjo dirbti stomatologijos klinikoje. Darbą klinikoje pradėjo dirbti liepos 13 d., baigė maždaug rugpjūčio 25 d. V. L. išvažiavo apie liepos 20-22 d., jam baigėsi viza. Su K. V. buvo tartasi dėl darbo sutarties pasirašymo, apie individualią veiklą nekalbėjo. Darbo sutartis turėjo būti pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „B.“ jam nežinoma. Taip pat nurodė, kad iki tol jis dirbo kitoje bendrovėje su darbo sutartimi, ten buvo numatytas 750 eurų darbo užmokestis, 5 darbo dienos per savaitę, darbo laikas nuo 8 iki 18 val., atlyginimą gaudavo į kortelę. Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su K. V. Katedros aikštėje, pokalbyje taip pat dalyvavo jo sūnus ir V. L. ir R., kuris dirbo darbų vykdytoju ankstesnėje darbovietėje. Po šio pokalbio praėjo kelios savaitės, kol išėjome iš ankstesnio darbo. Susitikimas dėl įdarbinimo „(duomenys neskelbtini)“ įvyko 2-3 savaitės iki jų darbo pradžios stomatologijos klinikoje. Kiek dienų per savaitę dirbs – nesitarė, sutarė, kad mokės tiek, kiek padarys, tik sakė, kad bendras plotas apie 300 kv/m. Direktorius K. V. sakė, ką reikia padaryti, su juo buvo tartasi dėl darbų kainų. Kai atvažiavo į darbą (13-ą dieną), tą pačią dieną K. V. pasakė, ką reikės daryti - reikėjo nuglaistyti ir nudažyti apie 300 kv/m sienų. Sutarėme, kokia vieno kvadratinio metro kaina. Kiekvienas iš dirbančių rašydavo ką jis daro, jei darbas bendras – dalina ant visų dirbančių po lygiai. Jeigu nieko objekte nedarai – nieko ir nepriklauso. Su K. V. buvo tartasi dėl darbo sutarties pasirašymo. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla, pats moka mokesčius. Užsakovui nurodo ką padarė. O su K. V. tarėsi dėl darbo sutarties, darbo apimties, tai nėra individualios veiklos modelis. Turėjo būti įdarbintas darbininku, jo specialybė dažytojas - tinkuotojas. Kadangi jis buvo vyriausias pagal amžių, todėl direktorius K. V. viską derino su juo, davė pinigus, o jis savo ruožtu perduodavo kitiems. Avansas - tai ne darbo užmokestis. Tuo metu jis turėjo pinigų, o kiti kartu dirbę asmenys neturėjo, todėl tiems, kurie atvažiavo dirbti vėliau, jis davė po 200 eurų, o V. L. ir sūnui po 100 eurų. Darbo sąlygas su K. V. aptarė visi trys - jis, jo sūnus ir V. L.. Darbus, kuriuos reikia padaryti, nurodydavo direktorius telefonu arba atvažiuodavo ir pasakydavo. Direktorius bendravo su juo, nes jis buvo vyriausias, atsakingas. Taip pat nurodė, kad V. L. turėjo darbo sutartį ankstesnėje darbovietėje. Dirbant pas K. V. darbo sutarties V. L. neturėjo, direktorius turėjo padaryti jam darbo vizą, tačiau jis jos nesulaukė ir išvyko. Jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, o V. L. turėjo tik darbinę vizą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad pažįsta K. V. per kitą žmogų keletą metų. Yra baigęs mokslus, susijusius su statybą, o K. V. tuo domisi. Jų santykiai darbiniai, dalykiniai. Nurodė, kad dirbo statybinėje įmonėje, kur dirbo ir M. D.. Jis jo teiravosi, ar nežino, kas ieško žmonių (darbuotojų). Anksčiau buvo bendravęs su K. V., kuris minėjo, kad būtų gerai rasti darbuotojų. Jis davė K. V. M. kontaktus, jie susiskambino ir tarėsi, M. ir jo sūnus buvo susitikę su K. V., dalyvavo dar kažkas, jis taip pat buvo, bet pokalbiuose nedalyvavo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nesistengiu įsiminti vardų, telefonų, kiek suprato, susitikime dalyvavo M., jo sūnus ir dar kažkoks vyras (galimai ukrainietis), kurį buvo matęs objekte Vilniaus gatvėje. Anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie, kiek žino, bandė paleisti tinkavimo mašiną, bet nepavyko. Juos matė objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to nenorėjo lįsti į tuos reikalus. Negali neigti fakto, kad byloje yra pateiktas jo susirašinėjimas, bet klausimas, su kuo. Kadangi M. buvo visų priešakyje, tai greičiausiai susirašinėjimas vyko su juo. Jeigu jis parašė sms „kad paskaičiavo”, tai tik todėl, kad atstotų nuo jo. Buvo atiduoti kontaktai K. V. ir toliau jis jų bendravime (K. V. ir ukrainiečių) nedalyvavo. Su J. D. visai neturėjo jokių reikalų. M. buvo priešakyje, tai bendravo tik su juo. Tada jo telefono numeris buvo gale .. (duomenys neskelbtini), nekeičia telefono numerio.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojui pagarsinus susirašinėjimą (b.l. 14), nurodė, kad suprato, kad V. M. žmogus. Jų pavardžių nežino. V. buvo susitikime prie Katedros. Prie Katedros susitikime su K. V. dalyvavo trys asmenys – M., jo sūnus ir matomai – V.. Susitikimas vyko gal vasaros pradžioje, tiksliai neprisimena.

Pagarsinus R. L. paaiškinimus (b.l. 31), liudytojas nurodė, kad K. V. kontaktus davė M.. Į jį kreipėsi tik M., V. L. nesikreipė. Taip pat nurodė, kad mano, kad jie dirbo ten, kur anksčiau buvo vaikiškų prekių parduotuvė „Gandras“, netoli Minko „Iki“. Jis ten buvo vieną kartą padėti išnešti šiukšles. Dar kažkada buvo užvažiavęs, turėjo planų, matė tuos žmones objekte šmirinėjančius. Nežino, kas ir ką ten veikė, jis nieko nemokė. Gal kažką yra rodęs, tačiau ne M., ne šiai kompanijai. Šiukšles nešė abu su K. V.. Dar užvažiuodavo į objektą pasikalbėti su K. V. dėl projektų, atvažiuodavo pabendrauti su K. V., o ne su tais žmonėmis.

Pagarsinus R. L. paaiškinimus (b.l. 50), liudytojas patvirtino, kad ant paaiškinimo jo parašas. Kalba apie tą patį M. D., vyriausią iš jų, su akiniais, su ūsais. Buvo su K. V. dažų parduotuvėje, tarėsi, kokį volelį pirkti. Kai atvažiavo, buvo M., todėl jis (liudytojas) parodė, kaip tuo voleliu dažyti. Jo sūnus būdavo kartu. Dar buvo kitų žmonių, V. tose patalpose nematė, matė tik tėvą ir sūnų.

Administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. L. į teismo posėdžius neatvyko, išnaudojus visas galimybes informuoti asmenį apie teismo posėdžius ar jį atvesdinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Institucijos atstovas K. Bliznikas teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nurodė, kad kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir prašė skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. V. nuobaudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas R. Laurenčikas prašė bylą K. V. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju, abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2019 m. lapkričio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1558 matyti, kad pagal VID VTS 2019 m. spalio 9 d. V. L. skundą atliktas tyrimas dėl jo galimo nelegalaus darbo atliekant vidaus apdailos darbus remontuojamose patalpose, adresu Šeimyniškių g. 42, Vilniuje. Pareiškime bei vėliau pateiktuose paaiškinimuose pastarasis nurodė, kad dirbant ankstesnėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu dirbęs pažįstamas R. pasiūlė pereiti dirbti pas K. V., kuris siūlė geresnius įkainius bei darbą. Sutarus bei pradėjus dirbti K. V. žadėjo sudaryti darbo sutartis bei įdarbinti. Darbus pradėjo 2019 m. liepos 1 d. objektuose už miesto, kurių adresų nežino, vėliau adresu Šeimyniškių g. 42, Vilniuje. Atlikinėjo įrenginėjamos klinikos patalpų apdailos darbus – glaistė, lygino, dažė. Laikui bėgant darbo sutarties pasirašyti nedavė, už darbo nemokėjo. Dirbo iki 2019 m. liepos 25 d., nes turėjo išvykti namo į Ukrainą. Kartu dirbo su juo dirbo Y. D. ir M. D., su kuriais prieš tai dirbo Vilniaus g. 18, Vilniuje. Prie savo paaiškinimų V. L. pateikė bendravimo su K. V. telefonu wiber programėle ekrano vaizdo nuotraukas, iš kurių matyti, kad K. V. su juo bendravo, žadėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Y. D. ir M. D. patvirtinimo V. L. nurodytas aplinkybes. R. L. nurodė, kad kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su ukrainiečiais, kurie taip pat dirbo bendrovėje. Vienas iš jų M.s, kitas kiek pamena V.. Juos supažindino su K. V., kurie tarėsi dėl darbo ir kiek jam žinoma atlikinėjo vidaus apdailos darbus objekte Šeimyniškių g. 42, Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. V. pateikė paaiškinimą. Akte taip pat nurodyta, kad VDI VTS buvo nagrinėjami Ukrainos piliečių Y. D. ir M. D. skundai dėl nelegalaus darbo vykdant apdailos darbus Šeimyniškių g. 42, Vilniuje laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., dėl darbo sutarus su K. V., kuris pagal sutartį su užsakovu, kaip rangovas vykdė patalpų remonto darbus adresu Šeimyniškių g. 42, Vilniuje. Pagal minėtus skundus K. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Taip pat 2019 m. spalio 23 d. VDI Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta išieškoti 1690 eurų neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. liepos mėnesį V. L. naudai. Aktu konstatuota, kad V. L. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitarė su darbdaviu bei tiesiogiai jai paklusdamas atlikinėjo vidaus apdailininko darbą, sukurdami bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo – vidaus apdailos paslaugos teikimo, siekiant gauti pelno. Aktu konstatuota, kad patikrinimo metu nustatytas V. L. nelegalaus darbo faktas. (b.l. 3-4).

Byloje esančiame 2019 m. spalio 9 d. V. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad darbdavys K. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „B.“ perviliojo jį iš kitos firmos, kurioje jis dirbo oficialiai, pas save, pažadėjęs, kad mokės laiku ir pasiūlęs geresnes kainas už kvadratą. Sakė sudarys darbo sutartį ir pateiks ją artimiausiu metu, bet to nedarė, sakydamas, kad buhalterė atostogauja ir reikia laukti. Jis dirbo pas K. V. nuo liepos 1 d. iki liepos 24 d., atsiskaitymo (1690 eurų) ir sutarties negavo iki šiol (b.l. 6).

2019 m. spalio 20 d. V. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis oficialiai dirbo adresu (duomenys neskelbtini) pas darbdavį E., kur susipažino su R., kuris buvo darbų vykdytojas toje įmonėje. Jis pasiūlė pereiti dirbti pas savo pažįstamą K. V. žadant didesnius įkainius už atliktus darbus ir kas antrą savaitę mokėti už padarytus darbus. Žadėjo visus dokumentus paruošti artimiausiu metu, atvežti darbo sutartį kai tik nuvažiuos pas buhalterę. Jis perėjo dirbti pas K. V., dirbo už miesto (nuosavame name), atliko stogo šiltinimo darbus, po to dirbo pačiame Žalgirio stadione (klijavo putplastį). Nei už vieną atliktą darbą darbdavys jam nesumokėjo, sutarties taip ir nepateikė, kaltindamas buhalterę, o dėl atsiskaitymo pasakė, jog pinigus atiduos, kai darbai bus padaryti iki galo. Pas K. V. dirbo apie mėnesį laiko, dirbo ir trečiame objekte Šeimyniškių g. 42. Ten dirbo todėl, kad darbdavys pasakė, kad reikia palaukti kol ateis pinigai iš kitų objektų, ir kad nesėdėtų be darbo, padirbėti ten. Visą laiką ramino, kad tikrai ne dėl jo kaltės vis dar nėra darbo sutarties. Sakė, kad buhalterė išvažiavo, susirgo ir t.t., ir dėl tos priežasties, kad pas jį (V. L.) baiginėjosi darbo viza, buvo priverstas važiuoti į Ukrainą taip ir nesulaukęs nei sutarties, nei uždirbtų pinigų. Darbdavys prašė jo atsiųsti Ukrainos banko sąskaitos numerį, kad atsiskaityti, bet to nepadarė ir tuo visi ryšiai baigėsi. Už visus atliktus darbus darbdavys jam skolingas 1690 eurų. Į Lietuvą grįžo tam, kad išspręsti šią situaciją (b.l. 7).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2019 m. lapkričio 7 d. V. L. rašytiniame paaiškinime, papildant, kad objekte Vilniaus g. 18 jis dirbo kartu su Y. D. ir M. D.. K. žadėjo pinigus pervesti į banko kortelę, tačiau jis jų taip ir nesulaukė. Nusprendė atvažiuoti į Vilnių pasiimti savo pinigų (b.l. 9-11).

Iš byloje pateiktų V. L. telefono wiber programėle ekrano vaizdo nuotraukų matyti, kad „K.“, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 23 d. buvo nusiųsta Šiaulių banko sąskaita. 2019 m. rugpjūčio 28 d. siųstas pranešimas R. L. teiraujantis dėl apmokėjimo, paskaičiavimų, į ką R. L. atrašė, kad „K. skaičiavo“. Taip pat matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. siųstas pranešimas „K.“ teiraujantis dėl apmokėjimo, į ką buvo atsakyta 2019 m. rugsėjo 2 d. žinute, „kad pinigų laukiama, ryt žadėjo daryti pavedimą“. Taip pat 2019 m. rugsėjo 4 d., 11 d. buvo teiraujamasi „K.“ dėl pinigų, skambinama, taip pat rašyta ir 2019 m. spalio 5 d. kausiant „sveiki, ką darysim?“ (b.l. 12-17).

M. D. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinime, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad dirbo kartu su V. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius K. V. nuo birželio mėnesio. Objekte yra dantistų klinika Šeimyniškių g. 42, kur jis žadėjo juos oficialiai įdarbinti, bet taip ir neįformino. Kartu su jais dirbo ir J. D.. Prie paaiškinimo pateikė netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumentą, kurį jam atsiuntė K. V. (b.l. 18,19-20).

Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 1053, matyti, kad nurodyta mokėjimo data 2019 m. rugpjūčio 30 d., mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas Y. D., suma -1200 eurų;, mokėjimo nurodyme Nr. 1025 nurodyta mokėjimo data 2019 m. rugpjūčio 30 d., mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas M. D., suma - 1200 eurų, minėti mokėjimo pavedimai yra tik ruošiniai, mokėjimai pagal juos neatlikti, t.y. neįvykdyti (b.l. 21,22).

J. D. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinime, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad jie dirbo kartu su V. L. Vilniaus g., kur buvo darbų vykdytojas R., kuris vėliau pasiūlė dirbti pas jo gerą draugą K., kuris žadėjo, kad atlyginimą mokės kas dvi savaites, kad pas jį viskas oficialiai, ir kad jis pateiks sutartis. Tačiau nei sutarčių, nei atlyginimo taip ir negavo. Dirbo Šeimyniškių g. 42, kartu su juo dirbo tėvas M. D. (b.l. 23,24-25).

2019 m. lapkričio 20 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pateiktais duomenimis (nuo 2019 m. liepos 1 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmones kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytas tik vienas darbuotojas K. V. (draudiminio laikotarpio pradžia 2015 m. rugpjūčio 3 d. (b.l. 26).

2019 m. spalio 30 d. K. V. rašytiniame paaiškinime dėl V. L. darbo ginčo ir rašyto, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad jam teko bendrauti su šiuo asmeniu, kadangi jį su juo supažindino M. D., pastarasis atliko darbus objekte Šeimyniškių g. 42, kuriame jis dirbo ir už tai jis K. V.) yra gavęs baudą už nelegalų darbuotoją. Žmogaus įdarbinti neplanavo. Tiesiogiai dėl darbų buvo bendraujama su M. D., kas dirbo papildomai objekte jis nekontroliavo, rūpinuosi medžiagų tiekimu. Sekančius nurodomus objektus, jis nedavė jam darbo, todėl su V. L. skundu nesutinka. Dėl žinučių rašinėjimo, tai V. L. rašinėjo žinutes dėl skolos už atliktus darbus, kuriuos atliko M. D. ir jo sūnus. Jam susidarė vaizdas, jam ( V. L.)žadėjo mokėti pinigus pats M. D., bei kai jis (K. V.) jiems nesumokėjo už paliktą objekte Šeimyniškių g. 42, darbų broką, ji pradėjo jį atakuoti žinutėmis ir skambučiais. Todėl už patirtus nuostolius objekte jis yra nesumokėjęs pinigų. Paaiškinime pabrėžė, jog Šeimyniškių g. 42 turėjo dirbti M. D., dėl kitų žmonių jis nesitarė (b.l. 27).

Byloje pateiktas LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau- VDG komisija) 2019 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. DGKS-6700, kuriuo ieškovui M. D. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas 2200 eurų darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 28).

Analogišku VDG Komisijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-6702 ieškovui Y. D. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas 1870 eurų darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 30).

Tai pat VDG Komisijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-6702 ieškovui V. L. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas 1690 eurų darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. (b.l. 29).

R. L. 2019 m. lapkričio 15 d. paaiškinime, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, dėl V. L. darbo pas K. V., nurodė, kad buvusiam bendradarbiui M. D., kai dirbo Vilniaus g. 18, davė kontaktus K. V., kuris užsiėmė tuo metu apdailos darbais. K. V. taipogi davė M. L. kontaktus vėliau dėl bendradarbiavimo jie tarėsi tarpusavyje (b.l. 31)

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, 2008 m. birželio 16 d. registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. spalio 26 d. bendrovės direktorius K. V. (b.l. 32).

Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje pateikti dokumentai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A5-4731-9082019, kurioje 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu K. V., skirta 1000 eurų bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. leido dirbti darbuotojams – tinkuotojams, apdailininkams, Ukrainos piliečiams Y. D. bei M. D., vidaus apdailos darbus įmonės remontuojamose patalpose, adresu Šeimyniškių g.42, Vilniuje, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinių sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios (b.l.34-67, 92, 93).

Iš minėtoje administracinio nusižengimo byloje esančio M. D. ir Y. D. prašymo (skundo/pranešimo) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. minėti asmenys kreipėsi į VDI dėl nelegalaus darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, nurodydami juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. V. (b.l. 39).

Taip pat šioje byloje buvo pateikta 2019 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartis Nr. BET 19-03-08-01, sudaryta tarp UAB „P.“ (užsakovo) ir UAB „B.“ (rangovo, atstovaujamos direktoriaus K. V.. Minėta sutartimi Rangomas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name Šeimyniškių g. 42 (b.l. 52-53).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. V. nei surašant AN protokolą, nei teismo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad bendrovė „B.“, kurios direktorius jis yra, pagal rangos sutartį turėjo atlikti darbus objekte Šeimyniškių g. 42, todėl jam reikėjo darbininkų, meistrų. R. L. jį supažindino su M. D., ir kadangi turėjo „degantį“ objektą, todėl susitarė dėl darbo su M. D. ir jo sūnumi Y., kurie sutiko darbus atlikti ir pradėjo darbus 2019 m. liepos mėnesį. Darbus reikėjo atlikti per 2-3 savaites, tačiau jie užtruko ilgiau. Jis važiuodavo į objektą patikrinti, ar jie gerai atlieka darbus, veždavo medžiagas, į objektą nuvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę. Nors K. V. nurodė, kad V. L. pas jį nedirbo ir jo nežadėjo įdarbinti, pripažino, kad matė pastarąjį objekte kai atveždavo medžiagas, sveikinosi su juo. Jo nuomone, M. D. ir Y. D. patys pasikvietė į pagalbą atlikti darbus V. L., o dėl padaryto objekte broko neatsiskaičius su M. ir Y. D., V. L. pradėjo jam rašinėti ir skambinti per viber klausinėdamas apie pinigus. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdyje apklaustas M. D. nurodė, kad dirbant kitoje bendrovėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), joje dirbęs darbų vykdytojas R. L. pasiūlė įsidarbinti pas K. V., kuriam reikėjo darbininkų objekte. Susitikime dėl darbo dalyvavo jis, jo sūnus Y. bei V. L., taip pat R. L. su K. V.. K. V. siūlė geresnes darbo sąlygas, t.y. įkainius už atliekamus darbus, žadėjo oficialiai įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su K. V. susitarė dėl darbo sąlygų, darbų, apmokėjimo už darbą, t.y. sulygo kainas dėl atliekamų darbų už kvadratinį metrą. Pirmas pas K. V. nuėjo dirbti V. L., o jie su sūnumi po dviejų savaičių, nes turėjo baigti objektą ankstesnėje darbovietėje. Pradėjus darbą K. V. nurodytame objekte Šeimyniškių g. 42, Vilniuje laukė žadėtų darbo sutarčių, apmokėjimo, tačiau K. V. vis delsė, rasdavo vis įvairių pasiteisinimų kodėl negali sudaryti darbo sutarčių, per visą darbo laikotarpį pas jį, jiems viso buvo bendrai sumokėta tik 680 eurų. Kadangi V. L. baigėsi darbo viza, o darbdavys K. V. netvarkė dokumentų, V. L. buvo priverstas grįžti į Ukrainą. Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir liudytoju apklaustas Y. D., kuris patvirtino, kad susitikime aptariant darbo sąlygas pas K. V. dalyvavo ir V. L., kuris darbą pas K. V. pradėjo 1-2 savaites anksčiau nei jis su tėvu, taip pat nurodė, kad ką daryti nurodydavo K. V., darbų procesą kontroliavo R. L.. Nors liudytojas Y. D. duodamas parodymus netiksliai nurodydavo mėnesį, kada jie pradėjo dirbti pas K. V. (tai birželio, tai liepos mėnesį), kad birželio 24 d. pas V. L. baigėsi darbo visa ir jis išvyko iš Lietuvos, teismas laiko, kad užsienio šalies pilietis galėjo klysti nurodydamas birželio ir liepos mėnesius, kurie rusų kalba labai panašūs, nes kitais bylos įrodymais neabejotinai nustatyta, kad Ukrainos piliečiai M. ir Y. D. dirbti objekte pradėjo 2019 m. liepos mėn. Taip pat iš Migracijos departamento pateiktų duomenų matyti, kad V. L. buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. liepos 26 d. (b.l. 125). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. L. pripažino, kad jis savo pažįstamam K. V., kuriame reikėjo darbininkų, davė kontaktus M. D., o pastarajam K. V. kontaktus. Taip pat pripažino, kad dalyvavo jų bendrame sustikime prie Katedros, sustikime be jo ir K. V. dalyvavo M., jo sūnus ir dar kažkoks vyras, vardu V., kurį buvo matęs objekte Vilniaus gatvėje dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau derybose dėl darbo sąlygų ir pan. nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad matė šiuos darbuotojus ( M. D. ir kitus darbininkus) objekte netoli Minsko „Iki“, t.y. Šeimyniškių g. 42, Vilniuje, kai užvažiuodavo pabendrauti su K. V.. K. V. padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3-4), V. L. skundu (b.l. 6) ir rašytiniais paaiškinimais (b.l. 7, 9-10), telefono fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad V. L. siuntė savo sąskaitos numerį bei skambino ir rašė K. V. dėl apmokėjimo, į ką pats K. V. atsakė, kad laukia pinigų pervedimo (12-17). Taip pat faktą, kad V. L. dirbo pas K. V., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtina ir byloje pateikti nors ir neįvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimai M. ir Y. D., su nuoroda, kad už atliktus darbus (b.l. 21,22). Kaip matyti iš VDG Komisijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo, nutarta išieškoti V. L. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1690 eurų darbo užmokestį už 2019 m. liepos mėnesį (b.l. 29). K. V. nurodė, kad su šiuo sprendimu nesutiko, vyksta ginčas teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams M. D., V. L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-3035-631/2020). Minėtoje byloje ieškovas ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes, nurodė, kad „atsakovas V. L. pas ieškovą nereguliariai dirbo 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. liepos 24 d. Darbo metu atsakovas atliko vidaus apdailos darbus tam tikruose Vilniaus objektuose. Dėl darbo funkcijų ir atlyginimo atsakovas susitardavo su K. V., kuris yra ieškovo direktoriumi“, t.y. pats pripažino faktą, kad visgi toks darbuotojas – V. L. dirbo jo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

Vienas iš pagrindinių darbo sutarties požymių yra pavaldumas, t.y. pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijų atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Ir šiuo atveju V. L. susitarė su darbdaviu, dirbo paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai tvarkai ir paklusdamas ir vykdydamas direktoriaus K. V. nurodymus, atliko vidaus apdailininko darbą, sukurdamas bendrovei naudai, siekiant gauti pelno, todėl darytina išvada, kad V. L. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbiniai teisiniai santykiai.

Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad K. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, leido 2019 m. liepos 1 - 25 dienomis darbuotojui V. L. dirbti nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, K. V. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, nes nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, kad nusižengimas paaiškėjo tik kai darbuotojas kreipėsi dėl pažeistų teisių į instituciją. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – 39 metų amžiaus, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą nepateikta. K. V. atsakomybę lengvinančių ar sukinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. V. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108163429.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė