Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z., R. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 20, 23), tačiau atsiliepimai į pareiškimą teismui pateikti nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą bei nurodė, kad A. P. buvo jo tėvas. Jis negyveno kartu su tėvu. Jo tėvai kartu gyveno maždaug du metus. Po to gyveno kartu su patėviu. Tėvas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido įkalinimo įstaigoje. Su močiute bendravo. Apie močiutės mirtį nežinojo. Jo tėvas daugiau vaikų neturi. Tėvui mirus, jam perduoti jo asmeniniai daiktai.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. N. nurodė, kad pareiškimo reikalavimui neprieštarauja. A. P. buvo jos brolis. Jis daugiau vaikų neturėjo. Pastoviai būdavo įkalinimo įstaigose. Sūnėnas kartais atvykdavo. Močiutė prisimindavo. Bendravo kiek buvo įmanoma.

Teismo posėdyje liudytoja S. B. paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo. Brolio tėvą A. P. pažinojo, atvažiuodavo pas juos, kartą buvo visą mėnesį, kai buvo išleistas iš kalėjimo. Broliui apie tėvo mirtį pranešė. Jis ketino jį palaidoti, bet neturėjo pinigų. Tėvo daiktus jam atsiuntė.

Teismo posėdyje liudytojas M. B. paaiškino, kad yra pareiškėjo brolis. Porą kartų teko matyti brolio tėvą, kai šis buvo grįžęs iš kalėjimo ir atvažiavo aplankyti sūnaus. Po tėvo mirties J. P. gavo jo daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad: (duomenys neskelbtini) mirė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. P. ir D. P. sūnus (b. l. 9), 2003-07-01 A. P. Jurbarko notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad priima savo mamos A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (b. l. 12), 2007-12-27 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą po 1/3 dalį paveldi dukros V. Z. ir R. N., sūnui A. P. į 1/3 dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13), D. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. B. (b. l. 15), D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Liudytojai patvirtino pareiškėjo teiginius, kad po jo tėvo A. P. mirties jam buvo atsiųsti asmeniniai tėvo daiktai, kuriuos jis priėmė. Iš byloje pateikto pareiškimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjo tėvas A. P. buvo išreiškęs savo kaip įpėdinio valią priimti motinos A. P. palikimą. Jis ir dvi jo seserys – V. Z. bei R. N. paveldėjo po 1/3 dalį mirusiosios turto. Dėl objektyvių aplinkybių (laisvės atėmimo bausmės atlikimo) A. P. nebaigė palikimo priėmimo procedūrų ir jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 dalį motinos palikimo. Pareiškėjui perėmus savo dispozicijon tėvo kilnojamuosius daiktus, pripažintina, kad jis priėmė visą savo jo palikimą. Kitų įpėdinių nėra, prieštaravimų nebuvo pareikšta, suinteresuotas asmuo R. N. sutiko su pareiškimu.

Šis faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir disponuoti paveldėtu turtu. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus aprliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.