Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. 2011-12-13 buvo išduotas medžiotojo bilietas, be to, pareiškėjas baigė šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo kursus, išlaikė egzaminus ir 2011-09-28 gavo pažymėjimą, suteikiantį teisę turėti šaunamąjį ginklą savigynai ar tarnybinį ginklą (b. l. 5-6). Pareiškėjas 2012-01-04 kreipėsi į Panevėžio AVPK, prašydamas išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei, ilgąjį graižtvinį ar kombinuotą šaunamąjį ginklą medžioklei, trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai ( toliau – Prašymas). Prie Prašymo M. J. pateikė sveikatos priežiūros įstaigos medicininį pažymėjimą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, užpildytą anketą ir kitus nustatytus dokumentus ( b. l. 17). Panevėžio AVPK VTB specialisto 2012-02-03 sprendimu, tą pačią dieną patvirtintu šio biuro viršininko, M. J. buvo išduotas leidimas įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei, ilgąjį graižtvinį ar kombinuotą šaunamąjį ginklą medžioklei ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai (b. l. 19). Tačiau Panevėžio AVPK VTB Licencijavimo poskyrio specialistas, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Taisyklių 17 punktu, 2012-02-09 priėmė Sprendimą, kurį patvirtino VTB viršininkas, laikyti negaliojančiu Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro specialisto 2012-02-03 priimtą sprendimą bei neišduoti M. J. leidimo įsigyti ginklą ( b. l. 20).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo neišduoti leidimo įsigyti ginklus kilęs ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje.

Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas nustato nuo 2011 m. kovo 1 d. galiojantis Įstatymas (1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatyti konkrečią tvarką, reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą, perregistravimą trečiųjų šalių gyventojams, Įstatymo 12 straipsnio 11 dalis įpareigojo Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Nurodyta tvarka nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintose Taisyklėse. Taip valstybės valdžios ir valdymo institucijos įgyvendina savo pareigas, atsižvelgus į tai, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves. Įstatymas nustato, kad leidimus įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išduoda policijos įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, nustatyta tvarka atlikusios patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai (12 straipsnio 1, 3 punktai). Pagrindus, dėl kurių atsisakoma leisti įsigyti ginklus, numato Įstatymo 12 straipsnio 12 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, taip pat atsisakoma leisti įsigyti ginklus, jei netenkinami Įstatymo 13 straipsnio 2–7 dalyse nustatyti reikalavimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, policijos įstaigos atlieka, gavusios prašymą įsigyti ginklus, patikrinimai atliekami ir sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 11 bei 17 punktai). Taisyklių 12.1 punktas Policijos įstaigai, vykdančiai nurodytas funkcijas, yra pavesta patikrinti, ar asmenys teisti (neteisti), bausti (nebausti) administracinėmis nuobaudomis, ar asmenims pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą taikyti (netaikyti) teismo įpareigojimai, ar teritorinė policijos įstaiga turi (neturi) duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodytų duomenų patikrinimui policijos įstaiga turi teisę naudotis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos informacinėmis sistemomis ar kitomis programinėmis priemonėmis. Pareigūnui nustačius, jog atitinkamos informacijos apie asmenį (-is) nėra, daromas įrašas (žyma) „Informacijos nėra“, o jeigu asmuo (-ys) buvo (yra) teistas (-i), baustas (-i) administracine nuobauda, jam taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo priemonės ar yra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, anketos antroje pusėje daromas Taisyklėse nurodyto turinio įrašas (žyma) ir prie prašymo pridedama iš duomenų bazių atspausdinta informacija, kuri patvirtinama pareigūno, atlikusio patikrinimą, parašu.

Kaip matyti iš Prašyme esančių žymų, Panevėžio AVPK VTB Licencijavimo poskyryje Taisyklių 12.1 punkto nustatyta tvarka buvo atliktas duomenų apie M. J. patikrinimas. Nurodyto skyriaus vyresnysis specialistas 2012-01-12 pažymėjo, jog informacijos apie Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo įpareigojimų taikymą nėra, bei parengė 15 lapų pažymų su duomenimis apie M. J. paskirtas kriminalines bausmes Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje valstybėse (Vokietijos Federacinėje Respublikoje), vykdytus ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose ir taikytas administracines nuobaudas (b. l. 26-42). Įvertinus nurodytus duomenis ir atsižvelgus į aukščiau išvardintas teisės normas, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK VTS įgalioto pareigūno 2012-02-03 sprendimas buvo priimtas, negavus duomenų apie tai, ar pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei bei sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau vykdant Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą sprendimą dėl leidimo priimti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos (Taisyklių 16 punktas). Žyma apie tai, kad policijos įstaiga turi duomenų, jog M. J. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir nuosavybei, buvo padaryta tik 2012-02-08, nurodytą įrašą padarė Panevėžio AVPK Operatyvinės veiklos biuro Pirmojo poskyrio viršininkas G. D. (b. l. 18).

Atsižvelgus į Taisyklių 17 punktą, daroma išvada, kad policijos įstaigai yra suteikta teisė esant tam tikroms sąlygoms išduotą sprendimą leisti įsigyti ginklą atšaukti, jeigu asmuo dar ginklo neįsigijo, arba panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas yra priimamas, gavus informacijos, kuri galėtų būti pagrindu neišduoti leidimo. Be to, teisės normos nustato, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą turi būti motyvuotas, priimtas vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Taisyklių 19 punktas). Taip yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovai nurodė, kad duomenys, apie kurių buvimą nurodyta Panevėžio AVPK Operatyvinės veiklos biuro Pirmojo poskyrio viršininko 2012-02-08 padarytoje žymoje, yra nevieši. Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismas susipažino su šia slapto pobūdžio medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau draudimas naudoti tokius duomenis kaip įrodymus nėra absoliutus. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, pasisakydamas, kad tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas mano, kad įrodymais laikytini ir teismui pateikti slapti duomenys, juos įvertinus kartu su turimais viešais duomenimis, su kuriais susipažinti pareiškėjui procesinių kliūčių nebuvo.

Kaip patvirtina byloje nustatyti duomenys, M. J. pirmą kartą buvo nuteistas, būdamas nepilnametis, Palangos miesto apylinkės teismo 1994-10-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams (b. l. 28). Po to jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-03-08 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už svetimo turto vagystę bei svetimo turto sugadinimą, paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės vykdymą atidedant 2 metams; nuo paskirtos bausmės galutinai atleistas to paties teismo 2007-06-11 nutartimi (b. l. 30). Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje teismas nurodė, jog M. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė 2 administracinius teisės pažeidimus, be to, nepaisė teismo įspėjimo ir vėl padarė naują administracinės teisės pažeidimą, dėl ko jam bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams (b. l. 44-45). M. J. buvo atiduotas teismui ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau susitaikius su nukentėjusiuoju ir paskyrus įmokėti 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2004-06-18 atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 31). M. J. du kartus buvo nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje: 2001-11-26 Bochumo apygardos teismo - už vagystę, o 2005-05-19 - Noimiunsterio apygardos teismo - už pasikėsinimą vogti; pastarasis teismas M. J. buvo paskyręs bandomąjį laikotarpį, kuris baigėsi 2008-05-18 (b. l. 37-42). Policijos įstaigos tvarkomų registrų duomenimis, Panevėžio AVPK 2005-2006 metais M. J. atžvilgiu vykdė keturis ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu. Išanalizavus nurodytus duomenis, matyti, kad M. J. ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti vienoje baudžiamojoje byloje pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 33); dviejose baudžiamosiose bylose pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (b. l. 32, 34), o nuo 2008-11-20 m. ikiteisminis tyrimas vyko baudžiamojoje byloje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik 2011-06-10 (b. l. 35).

Įvertinus išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK VTS Licencijavimo skyriaus surinktų viešos medžiagos duomenų ir neviešų duomenų visuma atsakovui leido konstatuoti, jog M. J. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir nuosavybei. Dėl nurodytų priežasčių Panevėžio AVPK 2012-02-09 Sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas, jį naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo M. J. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio specialisto 2012 m. vasario 9 d. sprendimo „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą“ panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.