Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui D. K., dėl turtinės žalos, atsakovo įstatyminė atstovė D. K., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti sudsidiariai iš atsakovo D. K. ir jo įstatyminis atstovės D. K. 2080,92 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2017-08-22 teismo nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla ginčo dalyje nutraukta.

2017-08-30 ieškovas, galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti sudsidiariai iš atsakovo D. K. ir jo įstatyminis atstovės D. K. 1194,55 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2016-10-23 ieškovas M. J. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatą dėl renovuotame pastate, adresu Klaipėdos g. 127P, Kretingos m. apgadinto turto, t. y. išverstos mūrinės sienos, supjaustytų trijų mūrinių maišų, išdaužtos elektros skydinės apsaugos stiklo, bei išdaužtų dviejų traktorių langų stiklų. Tiriant įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai nustatė, kad 2016-10-22 apie 16-17 val., atsakovas D. K. ir M. K. atėjo į statybų aikštelę, esančią Klaipėdos g. 127P, Kretingos m. ir suniokojo ieškovui M. J. priklausantį turtą, t. y. atsakovas D. K. su akmeniu išdaužė dviejų traktorių langų stiklus, padarydamas ieškovui 2080,92 Eur turtinę žalą, o M. K. suniokodamas kitą turtą. Šiuo metu M. K. įstatyminiai atstovai atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą už sūnaus suniokotą ir apgadintą turtą, o atsakovo D. K. įstatyminiai atstovai turtinės žalos neatlygino, kurią padarė D. K.. Ieškovo M. J. dviem traktoriams buvo išdaužti keturi stiklai: galinis, šoninis stiklas, kurių kaina 309,13 Eur, bei kito traktoriaus dešinės, bei kairės pusės stiklai, kurių kaina 1571.79 Eur. Šių stiklų įklijavimo kaina yra 200 Eurų. Viso stiklų kaina su jų įklijavimu yra 2080,92 eurų. 2016-11-04 Klaipėdos apsk. VPK Kretingos r. policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu pagal LR BK 187 str. 1 d., kadangi D. K. dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi atsakovas D. K. yra šiuo metu dar nepilnametis, tai pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą tenka jo įstatyminiams atstovams tėvams -D. K.. A. D. K. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 187 str. 1 d., ko pasekoje atsakovas padarė didelę turtinę žalą, kurią jis, bei jo įstatyminiai atstovai privalo atlyginti. Ieškinyje pažymėta, kad žalos padarymo metu atsakovui D. K. jau buvo 14 metų, taigi jis už žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau, jeigu jis neturėtų turto ar uždarbio, pakankamų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai atsakingo jo tėvai (CK 2.8 straipsnis, 6.276 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžiuose ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jam padaryta 1194,55 Eur žala, kurią sudaro 150,00 eurų suma už trijų langų įdėjimą ir likusi suma 1001,55 Eur už tris dviejų traktorių: ekskavatoriaus CAT BL 312 ir buldozerio (duomenys neskelbtini) PRL išdaužtus stiklus (toliau - traktoriai). Paaiškino, kad iki įvykio dienos abu traktoriai buvo su stiklais, su jais buvo dirbama, todėl nesutinka su atsakovu, kad traktorių stiklai galėjo būti išdaužti anksčiau. Paaiškino, kad policijos pareigūnams pranešė apie keturis išdaužtus traktorių stiklus. Iš karto po įvykio nepraėjus dviem valandoms, jis pagal batų pėdsakus nustatė, kad teritorijoje buvo D. K., kuris kategoriškai neigė išdaužęs traktorių langų stiklus, kuomet nepilnametis M. K. nurodė, kad abiejų traktorių stiklus išdaužė atsakovas D. K.. Ieškovas paaiškino, kad M. K. atlygino pilnai jam padarytą žalą dėl suniokoto turto statybų aikštelėje, todėl jam pretenzijų neturi. Neatlygintos žalos dalį prašo priteisti iš D. K., jo įstatyminės atstovės D. K.. Pageidavo, kad būtų atlygintos ir bylinėjimosi išlaidos.

A. D. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis 2016-10-22 po pietų su draugu M. K. buvo statybų aikštelėje, kur supjaustė mūro mišinių maišus. 2016-10-23 po pietų kartu su M. K. atėjo į statybų aikštelę, metė akmenį į traktorių bei girdėjo kaip dužo stiklas. Po ko pabėgo. Paaiškino, kad metė tik kartą ir nežino kas išdaužė likusius traktorių stiklus. Atsakovas paaiškino, kad tą pačią dieną už poros valandų, netoli statybų aikštelės buvo sustabdytas ieškovo. Ieškovas prašė parodyti batų padus ir klausė ar tai ne jie išdaužė traktorių stiklus. Jis neigė buvęs aikštelėje ir išdaužęs stiklus, tačiau vėliau pagalvojęs, namuose prisipažino mamai, kad išdaužė vieną traktoriaus lango stiklą. Nurodė, kad M. K. jį apkalba. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklausiamas policijoje. Paaiškino, kad jis dažnai lankėsi toje statybų aikštelėje, kurioje leido laiką su draugais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad ieškovas CK 6.276 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį iš atsakovo įstatyminės atstovės mamos D. K..

Statybų aikštelėje adresu Klaipėdos g. 127P, Kretingos m., 2016-10-23 buvo du traktoriai – ekskavatorius CAT BL 312 ir buldozeris (duomenys neskelbtini) PRL. 2016-10-27 M. J. pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą, dėl 2016-10-23 jam priklausančio turto sugadinimo, dėl ko padaryta turtinė žala. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-11-04 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-85317-16-253, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, pagal M. J. pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalis 4 punktu, kadangi D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas pagal LR BK 187 str. 1 d. nustačius, kad 2016-10-22 apie 16-17 val. D. K., gim. 2002-08-01 ir M. K., gim. 2002-02-22, D. K., gim. 2002-03-28, statybų aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 127 P, Kretinga, D. K. pirmas spyrė ir išvertė renovuojamo pastato mūrinės sienos du blokelius, vėliau M. K. spyrė ir išvertė vieną blokelį mūrinės sienos, po ko D. K. su šalia esančiu pjūklu supjaustė du mūro mišinių maišus, o M. K. supjaustė vieną mūro mišinių maišą, 2016-10-23 apie 12 val. D. K. ir M. K., atėję į tą pačią statybų aikštelę, esančią adresu Klaipėdos g. 127 P, Kretinga, D. K. su akmeniu išdaužė dviejų traktorių langų stiklus ir elektros skydinės stiklą. Nustatyta, kad visi nusikalstamą veiką įvykdę asmenys nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nustatyta, kad M. J. turtą sugadino D. K., kuris žalos padarymo metu buvo nepilnametis.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-11-04 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-85317-16-253 įsiteisėjęs. D. K. neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių medžiagoje Nr. M-1-01-85317-16-253.

Dėl nepilnamečio civilinės atsakomybės už padarytą žalą

Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas kildina iš D. K., kuris yra nepilnametis, veiksmų: D. K., kuris įvykio metu buvo keturiolikos metų.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Toks asmuo turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis) ir už padarytą žalą atsako pats. Tačiau tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus tėvų (rūpintojų), mokymo ar kitos institucijos, kurios prižiūrimas nepilnametis padarė žalos, pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).

Taigi atsakovas D. K., kuriam žalos padarymo metu buvo keturiolika metų, yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, už padarytą žalą atsakingas pats. Tuo atveju, jeigu jis neturėtų turto žalai atlyginti, kiltų jo įstatyminių atstovų (tėvų), kurių priežiūroje būdamas nepilnametis padarė žalos, subsidiari atsakomybė, jeigu būtų nustatyta nurodytų asmenų kaltė dėl to, kad nepilnametis padarė žalos.

Dėl sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti

Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės buvimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad dėl jam priklausančių dviejų traktorių sugadinimo (keturių stiklų išdaužimo) atsakingas atsakovas – D. K., jo tėvai (subsidiariai, jeigu nepilnametis neturės turto žalai atlyginti).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas D. K. buvo 2016-10-22 apie 16 val. statybų aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 127P, Kretingos m. ir akmeniu išdaužė ekskavatoriaus CAT BL 312 vieną galinį durelių stiklą, tuo ieškovui padarydamas 435,60 Eur dydžio turtinę žalą. Dėl šios žalos dydžio ir dėl šio stiklo montavimo ieškovo turėtinų išlaidų atlyginimo šalys susitarė ir 2017-06-26 sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta 2017-08-22 teismo nutartimi, todėl dalyje civilinė byla nutraukta. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pagal Avesco Lithuania UAB 2017-06-15 komercinį pasiūlymą Nr. SP20170615-001, įsigijo ekskavatoriaus CAT BL 312 šoninės dešinės pusės stiklą ir durelių galinį stiklą už 1349,15 Eur, ką patvirtina 2017-06-16 mokėjimo nurodymas. Taip pat nustatyta, kad ieškovas M. J. pagal UAB „Stiklita Klaipėda“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą įsigijo du vienetus laminuoto stiklo, kurių bendra vertė 81,00 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. J. iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo sumontavęs šių stiklų ir nepateikė įrodymų kokias patyrė išlaidas dėl montavimo darbų. Šias aplinkybes patvirtino ieškovas M. J. teismo posėdžio metu.

Nagrinėjant bylą kilo ginčas ar atsakovas išdaužė likusius tris dviejų traktorių stiklus ir kokia šių stiklų darbų montavimo kaina.

Dėl atsakovo D. K. civilinės atsakomybės sąlygų

Teigdamas, kad D. K. atsakingas už dviejų jam nuosavybės teise priklausančių traktorių stiklų išdaužimo ir jo turto sugadinimo, dėl ko atsiradusią žalą, ieškovas remiasi tuo, kad būtent šis atsakovas išdaužė minėtus stiklus, nes ieškovas nedelsiant po įvykio, pagal batų pėdsakus, netoli įvykio vietos sustabdė atsakovą su draugu M. K. ir paprašius parodyti batų padus, nustatė, kad teritorijoje prie traktorių buvo atsakovo D. K. batų pėdsakai. Šių traktorių keturi langų stiklai išdaužti.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Remiantis atsakovo paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas D. K. iš karto neprisipažino išdaužęs traktorių stiklus ir tik apklausiamas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK jis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016-10-22 apie 16-17 val. kartu su draugu M. K. atėję į statybvietę, jis su koja išspyrė porą blokelių ir supjaustė mūro mišinio maišus, o 2016-10-23 apie 16-17 val. su akmeniu metė per tvorą, bet pateikė į traktoriaus stiklą. Teismo posėdyje atsakovas nurodė skirtingai nei apklausiamas policijoje po įvykio. D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su draugu M. K. 2016-10-23 po pietų atėjo į statybvietę sukdamasis iš už pastato kampo metė akmenį į traktorių ir pataikė į stiklą, kaip išdaužė stiklą nematė, tačiau girdėjo stiklo dužimo garsą, išsigando ir pabėgo. Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad iki 2016-10-23, visi abiejų traktorių stiklai buvo tvarkingi. 2016-10-23 po pietų ieškovui apie įvykį pranešė kaimynas. Ieškovo teigimu, atsakovui neprisipažinus ir neatlyginus jam padarytos žalos, jis kreipėsi pareiškimu į policiją ir pranešė apie jam padarytą žalą.

Policijoje atlikto tyrimo metu pirminiame pareiškime, vėlesniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu, ieškovas M. J. detaliai nurodė sugadintą turtą, žalos dydį, teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais. Atlikus tyrimą Nr. M-1-01-85317-16-253, nustatyta, kad atsakovo D. K. veika atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 187 str. 1 d., tačiau jam nesant tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2016-11-04 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas įsiteisėjęs, D. K. ir jo įstatyminių atstovų neapskųstas. Pažymėtina, kad pagal ieškovo M. J. paaiškinimą, nustatyta, kad išdaužti dviejų traktorių: ekskavatoriaus CAT ir buldozerio LIEBHERR langų stiklai. Dėl šio ieškovui priklausančio turto sugadinimo, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad preziumuojama, jog tyrimu nustatyta, kad dėl šios žalos padarymo yra atsakingas D. K. ir nėra svarbu, kad atsakovas būtinai prisipažintų padaręs ieškovui žalą ir dėl likusių trijų langų išdaužimo, teismui pakanka įrodymų spręsti, kad žala buvo padaryta neteisėtais D. K. veiksmais (2016-11-04 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), t. y. nustatyta, kad jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d. Dėl tokių neteisėtų D. K. veiksmų ieškovui M. J. buvo padaryta turtinė žala ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp D. K. neteisėtų veiksmų ir šio atsakovo kaltės ( (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Nustačius, kad atsakovui D. K. civilinė atsakomybė už ieškovui atsiradusią žalą gali būti taikoma, yra pagrindas ir jo įstatyminių atstovų – tėvų subsidiariajai atsakomybei kilti (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje buvo apklausti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo kviesti liudytojai, kurie nurodė aplinkybes skirtingai. Ieškovo pakviestas liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-10-19 matė abu traktorius su stiklais. Paaiškino, kad po įvykio kalbėjo su kaimynu M. K., kuris nurodė, kad traktorių stiklus išdaužė būtent D. K.. Atsakovo pakviestas liudytojas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pamena, jog 2015 metų birželio mėnesį statybų aikštelėje stovėjusio buldozerio stiklai buvo išdaužti. Teismo vertinimu liudytojo A. V. paaiškinimai atmestini, nes liudytojas aiškino matęs buldozerį su išdaužtais langais net 2015 metų birželio mėnesį, kai įvykis, dėl kurio kilo ginčas buvo 2016-10-23. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti prielaidos, kad jis matė būtent ieškovui priklausantį buldozerį. Teismas nenustatė liudytojo A. P. suinteresuotumo bylos baigtimi, jo nurodytos aplinkybės atitinka byloje esančius kitus įrodymus, todėl jie laikytini vienu iš įrodymų, kurie patvirtina ieškovo teiginį, kad iki 2016-10-23 nebuvo išdaužti traktorių stiklai.

Teismo vertinimu, atsakovas, gindamasis nuo jo atžvilgiu pareikšto ieškinio, nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių ir jo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos prezumpciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl subsiadarios atsakomybės nagrinėjamu atveju taikymo

Ieškovas žalą iš atsakovo ir jo įstatyminės atstovės D. K. prašo priteisti subsidiariai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo D. K. priežiūrą delikto padarymo atveju vykdė tėvai, todėl dėl žalos kalti yra jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta statybų aikštelėje, savaitgalyje, taigi dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad tėvai netinkamai vykdė nepilnamečio asmens priežiūrą, kas turėjo įtakos žalai kilti, t. y. civilinė atsakomybė taikytina atsakovo įstatyminei atstovei D. K. dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros bei dėl motinos pareigos tinkamai auklėti savo vaiką nepakankamo vykdymo. CK 6.276 straipsnio 1 dalimi, ieškovui M. J. priteistina subsidiariai iš D. K. 1001,55 Eur žalos atlyginimui.

Dėl padarytos turtinės žalos

2017-08-22 teismo nutartimi patvirtinta tarp šalių sudarytą taikos sutartis, byloje pateiktas 2017-08-10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas D. K. atlygino ieškovui 435,60 eurų turtinę žalą, už išdaužtą ekskavatoriaus CAT BL 312 galinių durelių stiklą, šalių sudarytoje taikos sutartyje numatyta, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovo patirtas išlaidas susijusias galinio durelių stiklo įklijavimu per dvi dienas nuo sąskaitos už atliktus darbus pateikimo dienos atsakovui. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad stiklas nėra įdėtas, jis nepateikė atsakovui išlaidų patvirtinančio dokumento, todėl ši žalos dalis nėra atlyginta.

Policijos tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-85317-16-253 duomenimis, nustatyta, kad D. K. su draugu ne kartą lankėsi statybų aikštelėje adresu Klaipėdos g. 127P, Kretingos m., kurioje buvo du traktoriai – ekskavatorius CAT BL 312 ir buldozeris (duomenys neskelbtini) PRL. Iš rašytinių D. K. ir M. K. paaiškinimų, matyti, kad šioje aikštelėje jie buvo dieną prieš įvykį, kai buvo išdaužti traktorių stiklai. 2016-10-22 spardė blokelius, supjaustė mūro mišinio maišus (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 21, 24). Teismas pažymi, kad atliekant tyrimą policijoje, D. K. iš pradžių neigė, jog jis gadino, niokojo statybų aikštelėje buvusį turtą, ir tik vėliau prisipažino, kad vis dėlto, supjaustė mūro maišus ir išdaužė vieną traktoriaus stiklą. Teismo posėdyje D. K. prisipažino, kad 2016-10-22 ir 2016-10-23 buvo statybų aikštelėje, taip pat paaiškino, kad šioje aikštelėje kartu su draugais nuolat leidžia laisvalaikį. Pažymėtina, kad D. K. nenurodė priežasties, tikslo ar motyvų, dėl kurių jis gadino, niokojo ieškovo daiktus: anot D. K., jis ekskavatoriaus CAT BL 312 galinį durų stiklą išdaužė be jokios priežasties. Tokie D. K. veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jie nukreipti į žalos keliems objektams padarymą (neapibrėžto ieškovo turto niokojimą). Teismas daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir dėl tos žalos, kurios nepripažino ją padaręs asmuo. Pažymėtina, kad ieškovas teigia, jog iki šios žalos padarymo abu traktoriai buvo tvarkingi, jie buvo eksploatuojami. Ieškovo paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas neturi pareigos įrodinėti ir paneigti į statybų aikštelę patekusio ir žalą padariusio asmens parodymus ir paaiškinimus. Teismas konstatuoja, kad, esant padarytai žalai tuo atveju, kai jos darymas nukreiptas į keletą objektų (neapibrėžtą ieškovo turtą), pareiga įrodyti, kad jos nepadarė, tenka atsakovui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtent atsakovui (skolininkui) tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog ieškovui kilusi žala – po nepilnamečio D. K. lankymosi statybų aikštelėje, kurioje buvo ieškovui priklausantis turtas nemotyvuota ir neteisėtai padaryta žala atsirado ne dėl jo veiksmų (CPK 178 straipsnis).

Vien neteisėtas vienų veiksmų atlikimas sudaro tikimybę, kad po atsilankymo statybų aikštelėje ir atlikus dalį neteisėtų veiksmų, po ko atsiradę nuostoliai padaryti, būtent, D. K.. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žala ieškovo turtiniams interesams buvo padaryta D. K. veiksmais, jam baudžiamoji atsakomybė nebuvo pritaikyta, tačiau prievolė atlyginti žalą atsirado, nes jis savo neteisėtais veiksmais ją padarė. Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda, būtent, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Be to, pažymėtina, kad atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą, ne dėl to, kad D. K. neišdaužė visų keturių traktoriaus stiklų, o dėl jo amžiaus, dėl kurio jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 187 str. 1 d. Priešingai, nei teigia atsakovas, kad jis neišdaužė kitų trijų traktoriaus stiklų, 2016-11-04 policijos nutarimas patvirtina, kad tiriant įvykio aplinkybes pagal M. J. pareiškimą, D. K. su akmeniu išdaužė dviejų traktorių langų stiklus ir elektros skydinės stiklą. Šis nutarimas įsiteisėjęs, atsakovo neapskųstas, vadinasi, jame nurodytos ir nustatytos aplinkybės taip pat yra vienas iš D. K. kaltę patvirtinančių įrodymų šioje civilinėje byloje .

Ieškovas, pareikšdamas patikslintą ieškinį, nurodė, kad nusikalstamais veiksmais padarytos žalos turtui atstatymas ieškovui kainuos 1194,55 Eur. Šias išlaidas grindė trijų stiklų įsigijimo dokumentais ir apmokėtomis sąskaitomis faktūromis, kad sudaro 1001,55 Eur (du stiklai – 811 euras, vienas stiklas 913,55 euro). Taip pat ieškovas parašo priteisti ir po 50 eurų už kiekvieno stiklo įdėjimą. Šias išlaidas grindė komerciniu pasiūlymu IĮ „Pajūrio autostiklų servisas“. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad traktorių langų stiklai neįdėti.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius realius nuostolius, vietoj sudaužytų langų stiklų įsigijo naujus, kurių bendra vertė 1001,55 euro, tačiau ieškovas realių duomenų apie šių stiklų sumontavimo išlaidas, nepateikė. Atsakovas, nors ir ginčijo ieškovo nurodytas stiklų kainas ir darbų įkainius, tačiau taip pat jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytos žalos dydį, nepateikė. Taigi, šalys netinkamai vykdė įstatymo numatytą pareigą pateikti teismui įrodymus. Esat tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais, jos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į realiai patirtas išlaidas dėl stiklų ir į preliminarią žalos dėl stiklų montavimo sąmatą, žalą padariusį asmenį – jo amžių ir turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamos bylos kontekste visiškos žalos atlyginimo principas reiškia buvusios iki nusikaltimo padarymo padėties atkūrimas, turi būti atkurta ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žala atlyginama natūra arba pilnutinai atlyginant padarytus nuostolius. Žalos atlyginimas natūra galimas pateikiant tos pačios rūšies ar kokybės daiktą arba pataisant sugadintą daiktą. Ieškovas prašė atlyginti žalą pilnutinai atlyginant padarytus nuostolius – atlyginti vietoj išdaužtų stiklų įsigytų naujų stiklų kainą ir stiklų montavimo išlaidas, numatomas pagal komercinį pasiūlymą IĮ „Pajūrio autostiklų servisas“.

Teismas siūlė ieškovui pateikti įrodymus dėl visų realiai patirtų išlaidų, tačiau ieškovas jų nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė stiklų įklijavimo (įdėjimo) išlaidų. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas komercinis pasiūlymas IĮ „Pajūrio autostiklų servisas“, tačiau nėra duomenų apie tokio dydžio sąskaitos apmokėjimą. Reikalavimas dėl 150 eurų išlaidų dėl būsimo stiklų įdėjimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. buvo nepilnametis, dalį žalos atlygino, ieškovas nepateikdamas teismui įrodymų, patvirtinančių realius nuostolius, taip pat veikė prieš teisingą ir objektyvų žalos dydžio nustatymą, kas leidžia abejoti teismui padarytų nuostolių dydžiu, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad priteisus už realiai įsigytus tris traktorių stiklus bendroje sumoje 1001,55 Eur turtinės žalos dydžio, t. y. nebūtų pažeisti šalių turtiniai interesai, tačiau būtų pašalinta neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovui.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos numato, kad skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo M. J. reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procentines palūkanas iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad už ieškinį sumokėjo 47 Eur žyminį mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu atleistas šioje byloje nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį patenkinus dalinai išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos ir sugrąžintinas žyminis mokestis 35,75 Eur, sumokėtas 2017-01-31mokėjimo nurodymo Nr. 1106. Bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo, šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kuris, patenkinus ieškinį dalinai, šioje byloje yra 30,00 eurų (1001,55 Eur x3%=30,04) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.) ir priteistinos iš atsakovo valstybei.

Patikslintu ieškiniu teismo posėdžio metu buvo prašoma priteisti iš atsakovo viso 1194,55 Eur ieškovui turtinei žalai atlyginti. Šiuo teismo sprendimu ieškovui priteistini 1001,55 Eur. Taigi patenkinta 83,81 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 16,19 proc.

Bylos duomenimis, ieškovas, atstovaujamas atstovo, patyrė 950 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje, dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. 2017-05-09 ieškovo atstovo advokato A. Galmino teismui pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo iš kurios matyti, kad 700 eurų atstovavimo išlaidas sudarė ieškinio surašymas – 500 eurų, konsultacijos – 100 eurų, atstovavimas teismo posėdžiuose 100 eurų. 2017-08-30 ieškovo atstovas teismo posėdyje pateikė pinigų paėmimo kvitą 2017-08-30 250 eurų sumai, tačiau nepateikė jo pagrindimo. Kvite pabraukta, kad ši pinigų suma yra už „patarimą“. Teismas pažymi, kad nei ieškovas, nei ieškovo atstovas advokatas A. Galminas protingai nepagrindė šios sumos, neaišku kokį patarimą prieš baigiant bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovas gavo iš savo atstovo. Iš esmės ieškovo pozicija dėl ieškinio nesikeitė. Be to, teismas pažymi, kad 2017-08-30 teismo posėdžiui ieškovas nebuvo tinkamai pasirengęs, nes po taikos sutarties sudarymo, nebuvo suformulavęs tinkamai galutinio patikslinto ieškinio reikalavimo, dėl ko trukdėsi teismo procesas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė 250 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, įvardintas kaip „patarimas“.

Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Teismas pabrėžia, kad paprastai priteisiama ne daugiau, nei numatyta Rekomendacijose, todėl reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas visa apimtimi vien todėl, kad jos neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų tarifų, atmetamas.

Pagal paminėtų Rekomendacijų nuostatas, sprendžiant, ar byla yra sudėtinga atsižvelgiama į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir pan. Teismas pažymi, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas kildino iš delikto, atsakovui buvo pareikštas reikalavimas kaip skolininkui – problematika klasikinė, teismų praktika susiformavusi, taigi nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga materialinės teisės normų taikymo prasme.

Teismas įvertinęs ieškinio patenkintų reikalavimų dalį ir tai, kad ieškovas nepagrindė 250 eurų turėtų išlaidų būtinumo, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes sumažintinos atstovavimo išlaidas iki 587,00 Eurų. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo D. K.. Tuo atveju, jeigu D. K. neturėtų lėšų ieškovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, subsidiariai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo įstatyminės atstovės D. K., atstovavusios atsakovui šiame teismo procese. Ši subsidiari įstatyminės atsakovo atstovės pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas galioja iki atsakovo pilnametystės arba iki tol, kol nepilnametis atsakovas įgis turto ar uždarbio, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas D. K. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 150 eurų išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 100 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 250,00 eurų. LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismų patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 40,50 Eur advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1001,55 (vieną tūkstantį vieną eurą 55 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo. A. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai turtinės žalos atlyginimo sumai sumokėti, priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo įstatyminės atstovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 1001,55 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 55ct), nustatant, kad ši atsakovo įstatyminės atstovės D. K. pareiga pasibaigia, kai atsakovas D. K. (gimimo data 2002-08-01) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka nurodytai bylinėjimosi išlaidų sumai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 587,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų. A. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai bylinėjimosi išlaidų sumai sumokėti, priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo įstatyminės atstovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 587,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nustatant, kad ši atsakovo įstatyminės atstovės D. K. pareiga pasibaigia, kai atsakovas D. K. (gimimo data 2002-08-01) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka nurodytai bylinėjimosi išlaidų sumai atlyginti.

Priteisti iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžinti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,75 Eur (trisdešimt penkis eurus, 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio, kuriuos grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Kretingos rajono apylinkės teismui.

Sprendimui įsiteisėjus medžiagą Nr. M-1-01-85317-16-253, grąžinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Navickienė