Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama 2013 m. liepos 3 d. nutartimi apylinkės teismas atmetė pareiškėjo G. K. skundą dėl 2013 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Povilonienės nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareikėjo skundą dėl 2013 m. gegužės 20 d. Panevėžio apskr. VPK nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Skundu G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodoma, jog „vaizdo įraše (2013-04-22 d. nuo 1.50.23 val., stebėjimo kamera Nr. 12, kurio prašė pats pareiškėjas) neužfiksuota jokių požymių, jog pareiškėjas būtų mušamas arba bandoma jį nužudyti“, nes smurtas prieš jį buvo panaudotas apie 1.30 val., kai jam buvo dedami antrankiai, kaip ir nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Prašo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti garso įrašą iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK, kuriame yra užfiksuotas policijos pareigūnų ir traumatologo pokalbis apie jam padarytus sužalojimus, o būtent apie peties sąnario ir rankos riešo patempimą bei paskirti atlikti ekspertizę dėl jam padarytų sužalojimų.

Skunde keliami klausimai apie prieš pareiškėją galimai atliktų nusikalstamų veikų kvalifikavimą. Pasak pareiškėjo, prieš jį buvo vartotas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas, jį vartojo policijos pareigūnai, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 133 str., 140 str., 229 str. Policijos pareigūnai dėdami antrankius jam tyčia sukėlė fizinį skausmą, jį kankino ir sužalojo, be to, jį žemino ir tyčiojosi, taip klastingu elgesiu privesdami jį prie savižudybės. Pareiškėjo nuomone, siekiant atskleisti policijos pareigūnų atliktas nusikalstamas veikas būtina apklausti jį bei liudytojus, mačiusius įvykį, surinkti kitus įrodymus.

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. K. skundą ir atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartis, taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros I-ojo skyriaus prokurorės 2013-06-06 bei Panevėžio apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo 2013-05-20 nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų. Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. 2013-04-22 pareiškimą atsisakyta pagrįstai.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Priešingai pareiškėjo teiginiams, 2013-05-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas atlikus G. K. 2013-04-22 pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą, kaip to reikalauja BPK 168 str. 1 d., t. y. buvo surinkti pareiškime paminėtų policijos pareigūnų ir darbuotojų, o būtent (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto A. Z. bei bendrosios praktikos skyriaus slaugytojos L. Z., taip pat kitų policijos pareigūnų, dirbusių pareiškime nurodytą dieną areštinėje, paaiškinimai, buvo paimti vaizdo įrašai iš areštinėje esančių vaizdo kamerų. Atlikus šiuos procesinius veiksmus ir išanalizavus surinktą medžiagą, tame tarpe peržiūrėjus ir vaizdo įrašus, nenustatyta, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai G. K. atžvilgiu. Todėl dar kartą atlikti procesinius veiksmus, siekiant ištirti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pagrindo nėra. Skunde išreikšta subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie jo 2013-04-22 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrimo eigą bei surinktų duomenų vertinimą, nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje bei prokurorės nutarime išdėstytos išvados apie pagrįstą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, su kuria visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju 2013-05-20 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors G. K. skunde teigia apie galimai policijos pareigūnų atliktas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 228 str., 21 str. ir 129 str., 133 str., 229 str., tačiau aukštesnysis teismas pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytai išvadai, konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomus pareigūnų nusikalstamus veiksmus minėtų straipsnių apimtyje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Skunde pateikti vien subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai apie policijos pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus, nors iš dėl nagrinėjamo įvykio surinktos ir teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareigūnų elgesys šiuo atveju buvo visiškai teisėtas, jėgos panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pateisinamas ir adekvatus siekiant nutraukti pareiškėjo daromą pažeidimą.

Dėl nurodytų aplinkybių, naikinti skundžiamą teismo nutartį, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.