- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 1S-277-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36898-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2019 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 91-30 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas D. M. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose.
2. Bausmę D. M. atlieka nuo 2018 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 8 d. Komisijos posėdžio dienai – 2019 m. vasario 14 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 10 mėnesių 24 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 91-30 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 91-30 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas.
5.2. Pasak nuteistojo, teismo nurodytas argumentas, kad jam lygtinis paleidimas netaikytinas dėl per didelės neatliktos bausmės dalies yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatos reikalauja, kad nuteistajam taikant lygtinį paleidimą, būtų atsižvelgiama į atliktos, o ne likusios neatliktos, bausmės dalį.
5.3. Be to, nuteistojo teigimu, nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad lygtinis paleidimas jam netaikytinas, kadangi jis du kartus teistas. BVK nuostatos nereikalauja sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą įvertinti padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, ankstesnius teistumus. Šios aplinkybės jau įvertintos teismui skiriant bausmę.
5.4. Skunde taip pat nurodoma, kad lygtinis paleidimas negali būti netaikomas atsižvelgiant į OASys metodika įvertintą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 55 balus, kadangi ši rizika yra vidutinė, artima žemai.
5.5. Nuteistojo teigimu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad jis yra atlikęs beveik 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, nebaustas drausmine tvarka, už gerą elgesį ir stropų darbą paskatintas, aktyviai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime ir organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuo 2018 m. liepos mėn. jis dirba, mokosi specialybės, turi vidurinį išsilavinimą, laisvėje taip pat dirbo, dengia priteistą ieškinį, turi, kur gyventi laisvėje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais stiprūs, bausmės atlikimo metu nesilaiko neformalių nuteistųjų tradicijų. Visa tai rodo, kad jo elgesys teigiamas ir dedamos pastangos pasitaisyti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmestinas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis D. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta ir kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis nenumato vertinamųjų kriterijų – likusios neatliktos bausmės dalies bei ankstesnių teistumų, padarytų veikų pobūdžio ir pavojingumo. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
10. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, o BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja, jog vertinant, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. M. nuteistas už dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o pakartotinai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jas įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio jo nusikalstamo elgesio, kuris sudaro pagrindą spręsti apie didesnį asmens pavojingumą. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu ne tik formaliojo kriterijaus – atliktos bausmės dalies, bet ir likusios neatliktos bausmės dalies kontekste.
11. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – per bausmės atlikimo laikotarpį jis nebaustas drausmine tvarka, skatintas vieną kartą, dirba, mokosi specialybės, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, jis turi draugų, nėra socialiai atsiskyręs, geba bendrauti su aplinkiniais įvairiais lygiais, stengiasi formuoti gerus darbo santykius su bendradarbiais ir vadovais, bausmės atlikimo metu nesilaiko neformalių nuteistųjų tradicijų. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį pasitaisyti, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, jos nėra pakankamos spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama. Kaip pagrįstai pažymima apylinkės teismo nutartyje, lygtinio paleidimo taikymas, nuteistajam įvykdžius visas formaliąsias sąlygas, nėra imperatyvus. Šio instituto taikymas yra sąlyginė išlyga bendrai taisyklei, jog nuteistasis privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę, ir tik nepriekaištingas elgesys, nuteistojo dedamos akivaizdžios kryptingos pastangos pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti, jog galimai taikytina probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pataisyti yra pakankama.
12. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (55 balai pagal OASys), kurią sudaro 11 dinaminių balų. Nors nuteistasis skunde teigia, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertinti tik tai, jog ši rizika nėra aukšta ir artima žemai, tačiau, esant pakankamai reikšmingam dinaminių (kintančių) balų skaičiui, taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu gali būti vertinama kaip duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Dėl aptartų priežasčių nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu.
13. Nagrinėjamu atveju, iš minėtos socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tai – ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nors ankstesni teistumai vertinami kaip statinis veiksnys, kurio nuteistasis pataisos proceso metu dedamomis pastangomis negali sumažinti, tačiau, atsižvelgiant į tyrimo duomenų aprašomojoje dalyje išdėstytas nuteistojo mąstymą bei elgesį apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad nuteistojo pataisos procesas nėra pakankamas. Kaip pagrįstai pažymima ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, iš priteisto 1 373,36 Eur ieškinio jis yra atlyginęs tik mažą dalį – 50,07 Eur, todėl ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, nerodo pakankamos D. M. pažangos pataisos proceso metu. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, dar būdamas nepilnametis, pradėjo daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, jam būdingas turtinio pobūdžio nusikaltimų darymo modelis, todėl nuteistojo galimi finansiniai sunkumai, nepakankamai aktyviai vykdant įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus, sudaro pagrindą abejoti, jog galimos probacijos laikotarpiu nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Nors paskutinysis D. M. teistumas nėra susijęs su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, jis dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas didesnis kaip 1,5 prom. ir artimas aukštam girtumo laipsnis, buvo sistemingai baudžiamas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) darymą, vairuodamas transporto priemonę pažeidė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Įvertinus šias aplinkybes socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, jog nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tvirtina turintis problemų, tačiau negalintis įvardyti, kokių, nepastebintis, kad jų gali atsirasti vėl, besielgiantis impulsyviai (kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo), galintis kartoti tas pačias klaidas, turi išsikėlęs tik trumpalaikius tikslus, tai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu nėra pakankama ir bausmės atlikimas turi būti tęsiamas struktūrizuotoje aplinkoje pataisos namuose, eliminuojant galima alkoholinių medžiagų vartojimo žalą jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.
15. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, taip pat eliminuojant galimą alkoholinio vartojimo įtaką bei galimų finansinių sunkumų keliamą riziką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 91-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam taikymo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.