Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-236-142/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
II-236-142/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
G. I.
Nukentėjusysis
L. B.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-236-142/2011Proc. Nr. 4-61-3-01784-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. I., jo atstovui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiajam L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-11-29 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) vyr. patrulis 2010-11-25 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą G. I. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 161 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-11-25 apie 16.48 val., Dariaus ir Girėno-Pelesos-Prūsų gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir sukdamas į kairę nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 8).

Vilniaus apskr. VPK KPV AVS vyresn. specialistas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-11-29 priėmė nutarimą Nr. F274071 kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo pripažinti G. I. ir už pažeidimą skyrė G. I. 100 Lt baudą (b. l. 9).

G. I. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku jis, degant žaliam šviesoforo signalui, iš Prūsų gatvės suko į kairę į Dariaus ir Girėno gatvę link Švitrigailos gatvės. Jis sutojo sankryžoje, praleisdamas priešinga kryptimi tiesiai važiuojančias mašinas, norėjo baigti manevrą, kai staiga jam į dešinę priekinę automobilio dalį įvažiavo automoblis „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas važiavo dešiniąja (teismo posėdyje paaiškino, kad skunde nurodant, kuria eismo juosta važiavo automobilis „Nissan Micra“, padaryta klaida) eismo juosta, kuri skirta tiktai posūkiui į kairę, o ne važiuoti tiesiai. Dėl to automoblio „Nissan Micra“ vairuotojas pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, o tai ir buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Tokią eismo įvykio situaciją patvirtina ir 2010-11-25 eismo įvykio planas, su kuriuo sutiko ir pasirašė abu vairuotojai, ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

Teisme G. I. ir jo atstovas palaikė skundą. G. I. paaiškino, kad važiavo iš Prūsų gatvės ir suko į kairę link Švitrigailos gatvės. Sankryžoje sustojo, praleisdamas Prūsų gatve tiesiai važiuojančius automobilius, matė užsidegusį geltonos spalvos šviesoforo signalą, kai visi tiesiai važiuojantys automobiliai pravažiavo, pradėjo važiuoti ir pamatė dideliu greičiu atvažiuojančią mašiną, iš karto sustojo, po 1-2 sekundžių pajuto smūgį. Vairuotojas L. B. važiavo antra eismo juosta. Į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kol jis stovėjo, praleisdamas tiesiai važiuojančius automobilius, vairuotojui L. B. užsidegė geltonas šviesoforo signalas, kai susidūrė, degė jau raudonas signalas. Jis matė, kad automobilio „Nissan Micra“ važiavimo greitis buvo didelis, o posūkio į dešinę jis nerodė. Kadangi automobilis „Nissan Micra“ važiavo greitai, jis pagalvojo, kad suks į dešinę, nors posūkio į dešinę nerodė. Ir jis, ir vairuotojas L. B. automobilyje važiavo vieni. Policininkui L. B. aiškino, kad važiavo iš kairės eismo juostos. Policininkas neklausė, kur jis stovėjo. Prašė skundą tenkinti. Atstovas atkreipė dėmesį, kad L. B. apie kairėje eismo juostoje sugedusį automobilį, dėl kurio jis buvo priverstas persirikiuoti į dešinę eismo juostą, pareiškė tik teisme, o paaiškinime apie tai nieko neminėjo, rašė, kad važiavo kaire eismo juosta. Liudytojas K. paties įvykio nematė. Eismo schemos kitoje pusėje užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai paneigia nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, kad jo automobiliui sudaužytas tik kairės pusės žibintas.

Nukentėjusysis L. B. teismo posėdyje nesutiko su G. I. skundu. Paaiškino, kad jis važiavo kairiąja eismo juosta, priešais sugedo automobilis, todėl jis buvo priverstas persirikiuoti į dešinę. Schemoje pavaizduota tiksliai taip, kaip viskas ir buvo. Į sankryžą jis važiavo iš dešinės eismo juostos, nes kairėje eismo juostoje sustojo automobilis. Kai pradėjo važiuoti, jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Važiuodamas pastebėjo, kad automobilis suka į kairę, nors pagal KET privalėjo jį praleisti, tačiau nesustojo ir dėl to įvyko susidūrimas. Po susidūrimo jis išlipo, matė, kad dar degė žalias šviesoforo signalas. Mojo ranka, norėjo sustabdyti automobilius, rasti liudininkus, mačiusius, kad tikrai degė žalias šviesoforo signalas, tačiau niekas nesustojo. Nei jo, nei G. I. automobilyje keleivių nebuvo. Atvažiavę policijos pareigūnai kaltu pripažino G. I., nes jis sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio. G. I. policininkui aiškino, kad neva jis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Policininkas atsakė, kad tuomet ir pats G. I. važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes šviesoforo signalai vienodai dega priešingų krypčių eismui. Tada G. I. nutilo. Į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryža buvo laisva. Jo mašinai sudaužytas tik kairės pusės žibintas. G. I. automobilis jo automobilį pastūmė skersai, tai rodo, kad G. I. važiavo, o ne stovėjo. Jis važiavo kaire eismo juosta, po to persirikiavo į dešinę ir tai yra užfiksuota. Priekinis kairės pusės žibintas sudaužytas visiškai, o dešinės pusės žibinto nulaužtos tik laikymo auselės. Jam buvo surašytas protokolas dėl to, kad į sankryžą įvažiavo ne iš tos eismo juostos. Paskirtos nuobaudos jis neginčijo. Prašė skundą atmesti.

ATP protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nutarta bylą nagrinėti.

Skundas netenkinamas.

G. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl G. I. KET 9 ir 161 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 161 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.

G. I. kaltinamas sankryžoje darydamas kairio posūkio manevrą nepraleidęs lygiareikšmiu keliu tiesiai sankryžoje važiuojančio automobilio. Šioje byloje nagrinėjama, ar G. I. pažeidė KET 9 ir 161 punktų reikalavimus, ir jeigu pažeidė - ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (sugadinimą).

Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad G. I. važiavo Prūsų gatve ir sankryžoje darė kairio posūkio manevrą, nes važiavo į Dariaus ir Girėno gatvę link Švitrigailos gatvės. L. B. važiavo iš Pelesos gatvės sankryžoje tiesiai į Prūsų gatvę. Dėl eismo įvykio aplinkybių iš karto po eismo įvykio 2010-11-25 rašytame paaiškine G. I. nurodė, kad 2010-11-25 apie 16.47 val. važiavo Prūsų g. degant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę į Dariaus ir Girėno g. link Švitrigailos g. Buvo tamsu, lijo, važiuojamosios dalies danga – asfaltas, dviejų eismo juostų, jis važiavo antra eismo juosta, suko į kairę. Buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Degė žalias šviesoforo signalas. Jis sustojo sankryžoje, praleido priešinga kryptimi važiuojančias mašinas ir norėjo pabaigti manevrą, nes jau degė geltonas šviesoforo signalas, staiga į jo dešinę priekinę automobilio dalį įvažiavo lengvasis automobilis „Nissan Micra“. Automobilio „Nissan Micra“ vairuotojas važiavo iš pirmos eismo juostos, kuri skirta tik sukti į dešinę, o ne važiuoti tiesiai. Automobilio „Nissan Micra“ vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nes net nesustabdė (b. l. 14).

L. B. po įvykio 2010-11-25 rašytame paaiškinime nurodė, kad 2010-11-25 apie 16.48 val. važiavo Pelesos gatve link Prūsų gatvės. Važiuojamoji dalis buvo šlapia, buvo sutemos, gatvė apšviesta, važiuojamosios dalies danga – asfaltas, buvo dvi eismo juostos, jis važiavo kaire eismo juosta maždaug 25 km/h greičiu. Šviesų žibintai buvo įjungti. Jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Jis privažiavo beveik iki ašinės linijos Dariaus ir Girėno g. ir staiga skersai jo kelio prieš pat jo mašiną išnėrė mašina tamsios spalvos. Sustoti jis nebespėjo. Jis išlipo iš mašinos, kad surastų lidytojus, mačiusius, kad jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, bet jau visos mašinos buvo nuvažiavusios (b. l. 13).

Tokie vairuotojų paaiškinimai užfiksuoti ir policijos pareigūno M. K. 2010-11-25 tarnybiniame pranešime (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad automobilio „Nissan Micra“ vairuotojas L. B. paaiškino, kad važiavo Pelesos gatve link Dariaus ir Girėno g., sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui norėjo kirsti sankryžą tiesiai, važiuoti link Prūsų gatvės. Įvažiavęs į sankryžą susidūrė su automobiliu „Audi A4“, kuris iš Prūsų gatvės sankryžoje suko į kairę. Važiavimo greitis buvo apie 30 km/h. Automobilyje važiavo vienas. Automobilio „Audi A4“ vairuotojas G. I. paaiškino, kad važiavo iš Prūsų gatvės link Dariaus ir Girėno gatvės, sankryžoje suko į kairę link Švitrigailos gatvės. Degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, atsiradus priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su automobiliu „Nissan Micra“, kuris iš pirmos eismo juostos važiavo per sankryžą tiesiai. Automobilyje važiavo vienas. Tokius vairuotojų paaiškinimus įvykio vietoje liudytojas M. K. patvirtino ir teisme. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad atsimena avarijos aplinkybes. Automobilio „Audi“ vairuotojas aiškino, kad važiavo Prūsų gatve ir suko į kairę link geležinkelio tilto, o automobilio „Nissan Micra“ vairuotojas aiškino, kad važiavo tiesiai Pelesos gatve ir įvyko susidūrimas. Kai G. I. pasakė, kad jis yra avarijos kaltininkas, G. I. aiškino, kad tik pamatęs atvažiuojantį automobilį „Nissan Micra“ sustojo, o automobiliui „Nissan Micra“ nebuvo kur dėtis, todėl jis į jį atsitrenkė. Automobilio „Nissan Micra“ vairuotojui buvo surašytas protokolas dėl kelio ženklo pažeidimo, nes jis važiavo per sankryžą dešine eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į dešinę, o už avarijos sukėlimą kaltu pripažintas G. I. Vairuotojai važiavo vieni, liudininkų nebuvo. Liudytojas su kolega patikrino šviesoforų signalų sinchroniškumą ir nustatė, kad jeigu vienam vairuotojui degė žalias šviesoforo signalas, žalias šviesoforo signalas degė ir kitam. Sankryža yra labai didelė ir nestandartinė, todėl įvažiavus į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, iš jos išvažiuojant gali užsidegti ir raudonas šviesoforo signalas. Praleidžiant priešais atvažiuojančius automobilius, būtina sustoti sankryžoje, o ne kertamoje priešpriešinėje eismo juostoje, ir važiuoti tik įsitikinus, kad daugiau atvažiuojančių nėra. Iš smūgių matosi, kad automobilis „Nissan Micra“ atsitrenkė į „Audi“, nes įlenkta automobilio „Audi“ dešinės pusės priekinė dalis. Ant automobilių jokių braukimų nebuvo, todėl neaišku, ar automobiliai važiavo, ar stovėjo. Liudytojas M. M. parodė, kad vienas vairuotojas važiavo tiesiai Pelesos g., o kitas važiavo iš priešingos pusės ir sankryžoje suko į kairę, ir susidūrė. Liudytojas braižė schemą, todėl negirdėjo, ką vairuotojai aiškino įvykio vietoje.

Iš abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų teisme ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, tik duodami paaiškinimus teisme abu dalyviai nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose nepaminėtas aplinkybes. G. I. po eismo įvykio rašytame paaiškinime nenurodė, kad sukdamas į kairę ir pamatęs dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, iš karto sustojo, o teisme aiškino, kad sustojo ir po 1-2 sekundžių pajuto smūgį. L. B. rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad į dešinę eismo juostą iš kairės prieš pat sankryžą jis buvo priverstas persirikiuoti dėl kairėje eismo juostoje stovinčio automobilio. Tačiau tokie papildymai iš esmės nekeičia G. I. veikos kvalifikavimo, nes rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad L. B. važiavo dešinėje eismo juostoje ir tai atitinka faktines aplinkybes, nesvarbu, dėl kokių priežasčių L. B. į sankryžą išvažiavo iš dešinės eismo juostos. Ta aplinkybė, ar G. I. prieš susiduriant buvo sustojęs, sprendžiant dėl KET 161 punkto pažeidimo, taip pat nėra svarbi, nes norėdamas praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, jis turėjo sustoji sankryžos viduryje, o ne išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir užkirsdamas kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui. G. I. paaiškinimas, kad sustojo ir po 1-2 sekundžių pajuto smūgį, tik patvirtina, kad L. B. neturėjo galimybių nei sustabdyti savo automobilį, nei apvažiuoti G. I. automobilį.

Matyti, kad abu eismo įvykio dalyviai aiškina į sankryžą įvažiavę degant žaliam šviesoforo signalui. Teisme liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad patikrino šviesoforų signalų sinchroniškumą, ir tokiais liudytojo parodymais teismui nėra pagrindo abejoti. Neneigiama G. I. teisė pabaigti sankryžoje pradėtą kairio posūkio manevrą, nepaisant, kokios spalvos užsidega šviesoforo signalas, jeigu į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau bet kuriuo atveju vairuotojai, darantys sankryžoje kairio posūkio manevrą, privalo praleisti sankryžoje lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančius. G. I., neigdamas jam pareikštą kaltinimą, aiškina, kad automobilio „Nissan Micra“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, dideliu greičiu ir iš dešinės eismo juostos, kai važiuojantys dešine eismo juosta gali sankryžoje sukti tik į dešinę, o ne važiuoti tiesiai. Dėl to, kad L. B. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, neįrodyta objektyviais įrodymais. Šios aplinkybės negalima nustatyti, nes neįmanoma patikrinti, kiek laiko G. I. stovėjo sankryžos viduryje, praleisdamas priešpriešiais tiesiai važiuojančias transporto priemones ir kad kai jis pradėjo važiuoti, norėdamas pabaigti manevrą, jau užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Aplinkybė, kad važiuojantys Pelesos gatvės dešine eismo juosta sankryžoje gali sukti tik į dešinę, G. I. tapo žinoma tik po eismo įvykio, nes jo važiavimo kryptimi tokių nurodančių kelio ženklų nėra (eismo įvykio vietos planas, b. l. 11). Pats G. I. teisme patvirtino, kad priešais atvažiuojantis automobilis tikrai nerodė dešinio posūkio signalo. Todėl jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad priešais atvažiuojantis automobilis sankryžoje suks į dešinę ir jis gali užbaigti pradėtą kairio posūkio manevrą. Be to, jau minėtas KET 161 punktas įpareigoja į kairę sukantį vairuotoją praleisti lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi ne tik tiesiai važiuojančias, bet į dešinę sukančias transporto priemones. Pagrįstai nutarime nurodyta, kad nesant automobilio „Nissan Micra“ stabdymo žymių, neįmanoma nustatyti jo važiavimo greičio. Paties G. I. paaiškinimai šiuo klausimu yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, o yra tik prielaidos, daromos pasirinktos gynybos priemonės kontekste. Be to, automobilių apgadinimų pobūdis bei jų padėtis po eismo įvykio rodo, kad automobilio „Nissan Micra“ važiavimo greitis nebuvo itin didelis, priešingu atveju automobilis „Audi A4“ nuo smūgio būtų pastumtas, šiuo atveju abu automobiliai po susidūrimo stovi tiesiai. Teisme abu eismo įvykio dalyviai patvirtino, kad po eismo įvykio automobilių padėties nekeitė ir eismo įvykio vietos plane viskas pavaizduota teisingai.

Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobiliai susidūrė automobiliui „Audi A4“ bebaigiant kairio posūkio manevrą, t. y. šiam automobiliui jau įvažiavus į priešpriešinio eismo pirmąją eismo juostą. Automobilis „Nissan Micra“ atsitrenkė į automobilio „Audi A4“ priekinę dešinę dalį, nes automobilis „Audi A4“ užkirto jam kelią. Tokia automobilių susidūrimo vieta ir eismo įvykio mechanizmas patvirtina, kad tai automobilis „Audi A4“ nepraleido sankryžoje tiesiai važiuojančio automobilio „Nissan Micra“.

L. B. kelio ženklo 507 reikalavimų pažeidimas G. I. kaltės dėl KET 161 punkto pažeidimo nepašalina. L. B. padarytas pažeidimas nebuvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis.

Remdamasis ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad kaltu dėl eismo įvykio G. I. pripažintas pagrįstai. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai ((duomenys neskelbtini) str., 259¹ str. 2 d.). Paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, t. y. nuobauda parinkta sankcijos ribosi, laikantis ATPK 30, 30² str., reikalavimų, tinkamai individualizuota. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str.,

n utaria:

Vilniaus apskr. VPK KPV AVS vyresn. specialisto 2010-11-29 priimtą nutarimą Nr. F274071, kuriuo G. I. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir G. I. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė