Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-934-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-934-864/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas
UAB „VG statyba“
Ieškovas
UAB „Lithuanian import trade and export“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „VG statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lithuanian import trade and export“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „VG statyba“, ir atsakovės UAB „VG statyba“ priešieškinį dėl sutartyje nustatytų netesybų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Lithuanian import trade and export“ (toliau ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „VG statyba“ (toliau ir atsakovė): 1) 2 741,31 Eur skolą už darbus ir 185,11 Eur palūkanų, iš viso 2 926,42 Eur; 2) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ieškovė nurodė, kad 2017 m. pagal atsakovės užsakymus vykdė statybos rangos darbus įvairiuose objektuose, tame tarpe ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur atliko paprastojo remonto darbus pagal sudarytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sutartis). Paaiškino, kad sutartį sudarė specialiosios sąlygos, kuriose šalys nurodė savo kaip rangovo ir subrangovo rekvizitus, statybos objekto duomenis, objekto užsakovą, darbų pobūdį ir kitą informaciją. Atkreipė dėmesį, kad specialiosiose sąlygose buvo nuoroda į bendruosius reikalavimus, suderintus tarp generalinio rangovo ir užsakovo (UAB „MD KLP”). Teigė, kad ieškovė pasirašė sutarties dalį „Bendroji dalis”, patvirtindama, kad susipažino su ja, tačiau ieškovei bendrojoje dalyje nurodyti priedai nebuvo pateikti ir ieškovės nėra pasirašyti.

3. Paaiškino, kad vykdant sutartį visi klausimai buvo sprendžiami žodžiu: nurodyta darbo vieta objekte, darbų apimtis, kiekiai.

4. Teigė, jog atsakovė pati priiminėjo darbų frontą, pildė statybos darbų žurnalą, tiekė subrangovo atliekamiems darbams reikalingas medžiagas.

5. Paaiškino, kad nors sutartyje buvo tartasi dėl darbų 35 440 Eur vertei, tačiau atsakovė pavedė ieškovei atlikti mažiau darbų ir ieškovė atliko jų už 11 866,72 Eur be PVM ir išrašė atsakovei 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX76 3 722,53 Eur be PVM sumai, 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93 8 144,19 Eur be PVM sumai.

6. Teigė, kad atsakovė 2018 m. vasario 5 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 001, kuriuo priėmė visus ieškovės atliktus darbus, nepareikšdama pretenzijų dėl darbų trūkumų.

7. Paaiškino, kad pagal sutarties specialiųjų sąlygų 8.2 punktą PVM sąskaitose-faktūrose buvo išskiriama 10 proc. sulaikomų lėšų dalis, kaip sutarties vykdymo įsipareigojimų užtikrinimo garantija, todėl pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX76 buvo sulaikyta 372,25 Eur suma, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93 - sulaikyta 814,42 Eur suma, iš viso 1 186,67 Eur.

8. Atkreipė dėmesį, kad šalys pasirašė 2018 m. kovo 13 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino galutinę skolą ieškovei pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93- 4 369,06 Eur.

9. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. liepos 10 d. pavedimais sumokėjo 2 000 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93, todėl liko 2 369,06 Eur skola bei nesumokėta sulaikyta 372,25 Eur suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX76, viso 2 741,31 Eur.

Šalies argumentai

10. Ieškovės teigimu, 2018-2019 m. tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu pastaroji ragino atsakovę atsiskaityti; atsakovės prašymu parengė taikaus susitarimo projektą, tačiau šis susitarimas nebuvo pasirašytas, skola nebuvo sumokėta.

11. Paaiškino, kad praėjus beveik metams po darbų užbaigimo ir 2018 m. vasario 5 d. atliktų darbų akto pasirašymo atsakovė pareikalavo pasirašyti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimą aktą pagal pateiktą 2018 m. gegužės 14 d. baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pavyzdį, nurodydama, kad atsiskaitys tik po tokio akto pasirašymo. Nurodė, kad ieškovė šį reikalavimą įvykdė, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Ieškovės žiniomis, verslo centras yra veikiantis, naudojamas. Paaiškino, kad ieškovei nėra žinoma, kada baigiamasis aktas buvo pasirašytas tarp generalinio rangovo UAB „Litana ir Ko” ir užsakovo UAB „MD KLP”, tačiau iš atsakovės ieškovei pateikto baigiamojo akto, ieškovė daro išvadą, kad atsakovė atliktus darbus yra perdavusi 2018 m. gegužės 14 d. baigiamuoju darbų priėmimo- perdavimo aktu.

12. Ieškovės nuomone, vėliausiai iki 2018 m. birželio 18 d. atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove bei grąžinti sulaikytas sumas pagal sąskaitas. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė ieškovei 2019 m. balandžio 12 d. turi sumokėti ir 185,11 Eur palūkanų.

13. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neginčija to, jog šalys 2018 m. vasario 5 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 001; neginčija, kad yra gavusi ieškovės išrašytas aukščiau nurodytas sąskaitas-faktūras; bei to, kad yra ieškovei skolinga.

14. Nurodė, kad ieškovei nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė skolą mažina 372,25 Eur. Teigė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė turėjo pareigą pateikti atsakovei baigiamąjį darbų priėmimo- perdavimo aktą pagal sutarties bendrosios dalies 8.8 punktą, nes šalys šia sutarties dalimi, kuri buvo parengta kitų asmenų, vykdydamos sutartį nesivadovavo. Atkreipė dėmesį, kad sutarties specialiojoje dalyje nėra nurodyta, jog sąvoka „subrangovas“ atitinka bendrosios sutarties dalies sąvoką „rangovas“ ir atitinkamai „rangovas“ – „generalinį rangovą“. Paaiškino, kad ieškovė objekte faktiškai būdama subrangovo subrangovu negalėjo ir nevykdė funkcijų nustatytų bendrosios sutarties dalies 2.3, 2.5-2.7 ir kituose punktuose. Ieškovės nuomone, su sutarties bendrosios dalies nuostatomis ieškovė buvo supažindinta, nes taip atsakovė vykdė jai sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punkte nustatytą pareigą – supažindinti ieškovę (subrangovą) apie generalinio rangovo keliamus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė 2018 m. vasario 5 d. pasirašiusi darbų priėmimo aktą tik 2018 m. gruodžio 28 d. atsiuntė baigiamojo akto pavyzdį, prašydama tokį dokumentą pateikti.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „VG statyba“ (toliau ir atsakovė) ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) atsakovė patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė vykdė darbus pagal šalių sudarytą sutartį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei buvo žinomos sutarties bendrosios dalies nuostatos, todėl teigė, kad ieškovė manipuliuoja sutarties sąlygomis jas aiškindama. Nurodė, kad ieškovė nekėlė klausimų dėl sudarytos sutarties sąlygų teisėtumo, jų neginčijo, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė turi laikytis ir sutarties bendrosios dalies nuostatų. Patvirtino, kad 2018 m. vasario 5 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr.001, tačiau tai neatleido ieškovės nuo sutarties bendrosios dalies 8.6, 8.8 punktų vykdymo, – patvirtinti galutinį darbų atlikimą, nuo ko priklauso laikinai sulaikytų sumų mokėjimo terminai bei tvarka. Paaiškino, kad atliktų darbų akto pasirašymo metu ieškovė apie tai buvo informuota kaip ir apie tai, kad, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 8 straipsnio 7 nuostatomis, atsakovė pasinaudos teise išskaičiuoti sumas nuostoliams, kitoms reikmėms padengti.

17. Patvirtino, kad teikė ieškovei baigiamojo akto pavyzdį – maketą.

18. Nurodė, kad ieškovei 2019 m. gegužės 6 d. pateikė pretenziją pagal sutarties specialiosios dalies 7.1 punktą, kurioje reiškiamas 1 186,67 Eur netesybų dėl baigiamojo akto nepateikimo reikalavimas ir bus atliktas šios sumos vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas.

19. Nurodė, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja skolą pagal nurodytas sąskaitas faktūras, nes skola yra 1 182,39 Eur.

Šalies argumentai

20. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės: 1) 1 186,67 Eur netesybų; 2) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovei baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodė, kad prašomos priteisti netesybos yra numatytos šalių sudarytos sutarties 7.1 punkte už baigiamojo akto nepateikimą daugiau kaip 500 dienų ir yra 10 proc. nuo darbų kainos (11 866,72 Eur).

22. Patvirtino, kad šalys vykdė nurodytą sutartį; kad po sutarties sudarymo šalys faktiškai visus klausimus, susijusius su sutarties vykdymu, spręsdavo žodžiu; kad 2018 m. vasario 5 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą, tačiau nepaisant atsakovės atstovų raginimų, ieškovė nepateikė baigiamojo darbų priėmimo- perdavimo akto, kuris patvirtintų, kad darbai yra laikomi tinkamai atliktais. Paaiškino, kad šis dokumentas reikalingas dėl to, kad darbų atlikimo aktai yra tik juose nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai; kad 2019 m. gegužės 6 d. pretenzija ieškovei buvo pateikta reaguojant į ieškovės 2019 m. balandžio 8 d. elektroninį laišką, tačiau į atsakovės pretenziją nebuvo atsakyta, nors pretenzijoje ieškovė buvo raginama iki 2019 m. gegužės 13 d. sumokėti 10 proc. baudą nuo darbų kainos – 1 186,67 Eur.

23. Paaiškino, kad netesybos skaičiuojamos nuo 2018 m. vasario 5 d.

24. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties tekste daugelyje vietų yra minimas generalinis rangovas, kuriuo ir yra atsakovė, o ieškovė atitinkamai yra rangovė.

25. Paaiškino, jog tai, kad šalys visus klausimus dėl sutarties vykdymo sprendė žodžiu, reiškia šalių bendradarbiavimą dėl baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog ji baigiamąjį aktą atsakovei pateikė 2019 m. sausio 4 d. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė gauna pretenzijų iš užsakovo dėl atliktų darbų kokybės, o nesant baigiamojo akto, negali prasidėti garantinių terminų eiga, suteikianti atsakovei teisę reikalauti iš ieškovės šalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus.

Šalies argumentai

26. Ieškovė priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

27. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) pakartotinai nurodė, kad sutarties bendrosios dalies sąlygos nenustato subrangovo teisių ir pareigų, todėl ieškovė neturėjo pareigos teikti atsakovei baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, dėl šios priežasties sutarties specialiosios dalies 7.1 punkte įtvirtinta sąlyga ieškovei netaikytina. Atkreipė dėmesį ir į šio punkto pavadinimą, kur nurodytos baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo generaliniam rangovui UAB „Litana ir Ko” terminų pažeidimo pasekmės; ir į tai, kad minimame punkte, nors yra numatytos netesybos dėl baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo, nėra nustatytas terminas šiam aktui pateikti.

28. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokiu sutarties pagrindu netesybas skaičiuoja būtent nuo 2018 m. vasario 5 d.

29. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti ir prašo šiuo pagrindu priešieškinį atmesti.

30. Pažymėjo, kad netesybos galėtų būti skaičiuojamos tik iki baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo. Nurodė, kad ieškovė šį aktą atsakovei pateikė 2019 m. sausio 4 d., atsakovė priešieškinį pateikė 2019 m. liepos 18 d.

Šalies argumentai

31. Ieškovė neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė buvo raginama pateikti baigiamąjį aktą, nes pirmąjį kartą toks dokumentas buvo pareikalautas tik 2018 m. gruodžio 28 d., o su priešieškiniu pateikta pretenzija išsiųsta tik 2019 m. gegužės 6 d.

32. Pažymėjo, kad atsakovė su generaliniu rangovu baigiamąjį aktą pasirašė 2018 m. gegužės 14 d., šio akto sudarymui neturėjo įtakos tai, kad tarp šalių baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas tuo laiku sudarytas nebuvo.

33. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LITEX93 nurodyta mokėtina suma, neįskaitant sulaikytų lėšų, ieškovei turėjo būti pilnai sumokėta vėliausiai 2018 m. kovo 2 d., tačiau atsakovė pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą liko skolinga 1 554,64 Eur. Teigė, kad atsakovės pareiga atsiskaityti nėra siejama su baigiamojo akto pateikimu, todėl atsakovė prievolę atsiskaityti pažeidė nereikalavusi baigiamojo akto ir nepranešusi apie prievolės vykdymo sustabdymą.

34. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė už neturtinį reikalavimą – įpareigoti ieškovę pateikti baigiamąjį aktą, kuris yra visiškai nepagrįstas, nėra sumokėjusi žyminio mokesčio.

35. Išdėstė poziciją, jog atsakovės argumentai kad ieškovę galima laikyti rangovu, o atsakovę - generaliniu rangovu, nėra pagrįsti nei logika, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog visuose dokumentuose atsakovė yra įvardijama rangovu, o ieškovė subrangovu, ieškovei nebuvo keliami reikalavimai numatyti rangovams sutarties bendrojoje dalyje, ieškovė nevykdė sutarties bendrojoje dalyje rangovui nustatytų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

36. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.

37. Teismas padarė išvadą, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė, vykdydama sutartį, atliko darbų už 11 866,72 Eur be PVM.

38. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei buvo avansu sumokėjusi 3 775,13 Eur ir sulaikiusi 372,25 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LITEX76. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, byloje esantis 2018 m. vasario 5 d. atsakovės atstovo pasirašytas atliktų darbų suderinimo aktas Nr. 001 patvirtina, kad einamąjį mėnesį ieškovė atliko darbų už 8 144,19 Eur, iš kurių atskaičius sulaikytą 814,42 Eur sumą, sudarančią 10 proc. atliktų darbų kainos pagal sutarties specialiosios dalies 8.2 punktą, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 7 329,77 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei iš anksto buvo sumokėjusi 3 775,13 Eur, kurie atsispindi šalių 2018 m. kovo 13 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte kaip debetas. Atkreipė dėmesį, kad į minėtą 2018 m. kovo 13 d. aktą nebuvo įtraukta 372,25 Eur suma ir tai patvirtina šio akto pilnas pavadinimas, kur skliaustuose nurodyta „tik neapmokėtos sąskaitos“, o akte nurodoma tik 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LITEX93. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptariamu tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu šalys sutarė, kad pagal 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93 atsakovei yra skolinga 4 369,06 Eur ir ši suma yra paskaičiuota kaip visos sąskaitoje nurodytų darbų ir avansu išmokėtos sumos skirtumas, įskaitant sulaikytą 814,42 Eur sumą, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad 2017 m. kovo 13 d. atsakovė nebeturėjo pagrindo neišmokėti ieškovei visos sąskaitoje nurodytos darbų kainos, kurią sudarė 3 554,64 Eur skola ir 814,42 Eur sulaikyta 10 proc. sutarties vykdymo įsipareigojimo garantija pagal 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LITEX93. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esantys ieškovės pateikti 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė skolą ieškovei mokėjo dalimis ir grąžino 2 000 Eur, todėl laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad ieškinio pareiškimo teismui momentu atsakovės skola ieškovei sudarė 1 557,64 Eur, atsakovė ieškovei nebuvo sumokėjusi ir 1 186,68 Eur, kurie buvo sulaikyti pagal abi aukščiau nurodytas sąskaitas, vykdant sutarties specialiosios dalies 8.2 punktą.

39. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai aiškinant sutarties sąlygas nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo, nes šie argumentai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies 10.1 punkto nuostatai, sutarties 4 punkte nurodytų darbų pobūdžiui. Pažymėjo, kad įrodymų, jog atsakovei reiškiamos pretenzijos dėl atsakovės atliktų darbų, atsakovė nepateikė.

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas 2018 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktas patvirtina, jog ieškovė sutartimi prisiimtas prievoles atsakovei įvykdė. Pažymėjo, jog tai patvirtina ir byloje esantis, ieškovės pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas bei ieškovės atsakovei išsiųstas baigiamasis darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 1, sudarytas remiantis atsakovės pateiktu pavyzdžiu – 2015 m. gegužės 14 d. atsakovės ir generalinio rangovo baigiamųjų darbų priėmimo perdavimo aktu pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas tenkinti ir ieškovės reikalavimą priteisti 1 186,68 Eur sumą, sulaikytą kaip sutarties vykdymo garantiją.

41. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė atsakovei šį dokumentą išsiuntė 2019 m. sausio 4 d., todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti ieškovę tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog, ieškovei nepateikus atsakovei baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto, nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė būtų patyrusi nuostolių, ar tai būtų kliūtimi atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą generaliniam rangovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šalių sudarytos sutarties specialiosios 7.1 punkte nėra nustatytas ir terminas ieškovei, per kurį šį aktą ji turėjo pateikti, todėl vykdant atsakovės reikalavimą, ieškovei pateikus baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos reikalavimas ieškovei dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė terminą baigiamojo akto pateikimui skaičiuoja nuo 2018 m. vasario 5 d., o priešieškinis pareiškimas teismui pateiktas 2019 m. liepos 18 d., atsakovė reikalavimą dėl netesybų priteisimo pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neišdėstė argumentų, kurie būtų pagrindu ieškinio senaties termino eigą atnaujinti, o jos kartu su priešieškiniu pateikta 2019 m. gegužės 6 d. pretenzija vertintina deklaratyvia, nes ji sudaryta jau po to, kai buvo pareikšti reikalavimai atsakovei, joje išdėstytos aplinkybės prieštarauja aukščiau nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikoma dokumentu, sudarančiu pagrindą ieškinio senaties termino eigą skaičiuoti ne nuo 2018 m. vasario 5 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

42. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį dalyje dėl priteistos 1 186,67 Eur atsakovės sulaikytos sumos atmetant, o priešieškinį dėl delspinigių priteisimo už 6 mėnesių laikotarpį 432 Eur sumai tenkinant, taip pat perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas.

43. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės ieškinio aprašomojoje dalyje galimai padarytą aritmetinę klaidą: 2018 m. kovo 13 d. tarpusavio suderinimo akte šalys užfiksavo galutinę atsakovės skolą – 4 369,06 Eur, kurios likutis, atsakovei pervedus 2 000 Eur, turėtų sudaryti 2 369,06 Eur (tarp jų 1 186,67 Eur sulaikytos lėšos), o ne 2 741,31 Eur kaip nurodė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovės, neapmokėta suma sudaro 1 184,39 Eur (2 369,06 - 1 186,67).

44. Pažymi, kad teismo motyvai yra neaiškūs ir nesuprantami dalyje, kurioje teismas padarė išvadą, kad atsakovės argumentai aiškinant sutarties sąlygas, yra deklaratyvūs ir prieštarauja šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies 10.1. punkto nuostatai bei sutarties 4 punkte nurodytų darbų pobūdžiui, nes teismas neanalizuoja ir nepasisako, kur įžvelgia minimą prieštaravimą tarp sutarties sąlygų.

45. Nurodo, kad iš ieškinio priedo Nr. 7 akivaizdžiai matyti, kad tai nėra pagal statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 8.7 ir 8.8 punktus sutarties šalių pasirašytas Baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, o tik tas pavyzdys, kurį ieškovei atsiuntė atsakovė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir dėl šių sutarties punktų galiojimo.

46. Nurodo, jog, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalims nepasirašius baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbai nėra laikomi atliktais tinkamai (sutarties bendrosios dalies 8.6 punktas).

47. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teismas nenustatė, jog ieškovei nepateikus atsakovei baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto, nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė būtų patyrusi nuostolių, ar tai būtų kliūtimi atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą generaliniam rangovui, nėra pagrįsti nuoroda į teisės aktus ir teisiškai nereikšmingi.

48. Nurodo, jog kadangi ieškovė iki šiol savo prievolės pateikti Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovei nėra įvykdžiusi, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius turėtų būti patenkintas 6 mėnesių laikotarpyje.

Atsiliepimas

49. Ieškovė pateikė atsiliepimą ir prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo priteisiamos skolos už darbus sumą. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies kuria priteistos skolos dydžiai mokėjimo sumų dalyje, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo galimai padaryta aritmetine klaida, nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko, nurodo, jog šioje dalyje pateikti atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad vien tai, jog atsakovė apeliaciniame skunde dėsto apie galimai padarytą aritmetinę klaidą, liudija apie pačios atsakovės abejonę savo teiginių pagrįstumu.

51. Paaiškina, jog palyginus atsakovės pateiktą pavyzdį ir ieškovės atsakovei pateiktą aktą, matyti, kad jie yra skirtingi. Atkreipia dėmesį, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė visiškai nepasisakė dėl pateikto Baigiamojo akto (jo galimų trūkumų ir pan.), nenurodė, kad turėjo būti pateiktas kitokios formos aktas, dėl ko apeliaciniame skunde kelia naujus, siurprizinius argumentus, kas yra neleistina.

52. Teigia, jog atsakovė byloje neginčijo ir fakto, kad ieškovė pilnai atliko užsakytus darbus, perdavė juos abiejų šalių pasirašytu 2018 m. vasario 5 d. aktu, byloje nėra duomenų apie darbų defektus ir pan.

53. Nurodo, jog nors apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo vertinimu dėl sutarties 7.1 punkto, tačiau taip ir nenurodo, kur sutartyje ir koks terminas buvo nustatytas.

54. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

55. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė.

57. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje ieškovė reiškė ieškiniu reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, įrodinėdama, jog skolos sumą šiuo atveju - 2 926,42 Eur – sudaro 2 741,31 Eur skola už darbus ir 185,11 Eur palūkanos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tenkindamas ieškovės ieškinį pilna apimtimi, t. y. priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai iš viso 2 926,42 Eur sumą, aiškiai jame nurodė, jog šią ginčijamą sumą sudaro 2 741,31 Eur skola už darbus, kuri susideda iš sulaikytos kaip sutarties vykdymo garantija 1 186,68 Eur sumos bei likusios neapmokėtos pagal PVM sąskaitą-faktūrą 1 557,64 Eur sumos, ir 185,11 Eur palūkanos. Įvertinus atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus - pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį dalyje dėl priteistos 1 186,67 Eur atsakovės sulaikytos sumos atmetant, o priešieškinį dėl delspinigių priteisimo už 6 mėnesių laikotarpį 432 Eur sumai tenkinant, taip pat perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas – bei apeliacinio skundo turinį, akivaizdu, jog atsakovė skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovės sulaikyta kaip sutarties vykdymo garantija 1 186,68 Eur suma, bei dalį, kuria buvo netenkintas atsakovės priešieškinis pareiškimas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nagrinėjamu atveju spręstinas tik konkrečios apeliaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas. Šiame kontekste, be kita ko, sutiktina su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl galimai padarytos pirmosios instancijos teismo aritmetinės klaidos, skaičiuojant likusią neapmokėtą pagal PVM sąskaitą- faktūrą sumą, apeliacinės instancijos teismo negali būti (ir nėra) vertinami bei nagrinėjami, kadangi tokiu būdu būtų peržengtos apeliaciniu skundu nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

58. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog atsakovė skundžiamos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybę dėl baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 atsakovei išsiuntimo 2019 m. sausio 4 d.; nepagrįstai savo išvadas motyvavo faktu, jog sutartyje nėra numatyta termino tokiam dokumentui – baigiamajam darbų perdavimo-priėmimo aktui - pateikti, bei aplinkybėmis, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog, ieškovei nepateikus atsakovei baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto, nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė būtų patyrusi nuostolių, ar tai būtų kliūtimi atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą generaliniam rangovui; teismo išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo nėra teisinga.

59. Pažymėtina, jog, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį bei bylos medžiagą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. įvertinęs baigiamąjį darbų priėmimo- perdavimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių susirašinėjimą, padarė išvadą, jog atsakovei 2019 m. sausio 4 d. buvo išsiųstas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, jog šios išvados nepagrįstumą patvirtina ieškinio priedas Nr. 7, kuriame yra ne ginčo šalių pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, kadangi byloje yra pateiktas ne tik šis kaip ieškinio priedas Nr. 7 pridėtas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau taip pat ir ieškovės pasirašytas ir atsakovei 2019 m. sausio 4 d. siųstas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1. Jokių kitų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvados dėl baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagal ginčo sutartį atsakovei išsiuntimo pagrįstumą, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2019 m. sausio 4 d. atsakovei buvo išsiųstas baigiamasis darbų priėmimo- perdavimo aktas Nr. 1 pagal ginčo sutartį.

60. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas motyvavo ir tuo, kad šalių sudarytos sutarties specialiosios 7.1 punkte nėra nustatytas terminas ieškovei, per kurį šį aktą ji turėjo pateikti. Apeliaciniame skunde nors ir apeliuojama į šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstumą, tačiau nepateikiami jokie argumentai, kurie patvirtintų, jog ši išvada klaidinga ir ginčo sutartyje toks terminas realiai buvo nustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumo klausimą, kuris atsakovės ir buvo grindžiamas būtent faktu, jog atsakovei nebuvo pateiktas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas ir dėl to egzistuoja teisė atsakovės į delspinigių skaičiavimą, visiškai teisingai atsižvelgė ir savo išvadas grindė aplinkybe, jog joks terminas tokiam ieškovės veiksmui atlikti nebuvo nustatytas, kadangi ši aplinkybė labai svarbi, vertinant ieškovės (ne)atliktų veiksmų tinkamumą pagal šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo išvadas šiuo ginčo klausimu grindė ir aplinkybe dėl termino pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą sutartyje nebuvimo.

61. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad, ieškovei nepateikus atsakovei baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto, nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė būtų patyrusi nuostolių, ar tai būtų kliūtimi atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą generaliniam rangovui, teisiškai nereikšmingi, nėra pagrįsti nuoroda į teisės aktus. Pažymėtina, jog būtent šiais argumentais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadą, kad ieškovė, išsiųsdama atsakovei tik 2019 m. sausio 4 d. baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, šalių sudarytą sutartį nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, t. y. tiek dėl atsakovės galimų nuostolių (ne)atsiradimo per laiką nuo ieškovės perduotų atsakovei darbų bei atitinkamai atsakovės perduotų darbų 2018 m. gegužės 14 d. generaliniam rangovui, tiek ir dėl kliūčių (ne)buvimo atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. pateikti baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą generaliniam rangovui, sudaro aplinkybių visumą, kuri ir leidžia tinkamai įvertinti sutarties pažeidimo fakto (ne)buvimą, dėl ko visiškai teisingai pirmosios instancijos teismo buvo analizuojamos bei vertinamos.

62. Taigi, įvertinus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuotina, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo, jog vykdant atsakovės reikalavimą ieškovei pateikus baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog jos reikalavimas ieškovei dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis reikalavimas atmestinas ir tuo pagrindu, kad atsakovė reikalavimą dėl netesybų priteisimo pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovė terminą baigiamojo akto pateikimui skaičiuoja nuo 2018 m. vasario 5 d., priešieškinis pareiškimas teismui yra pateiktas 2019 m. liepos 18 d.

63. Savo ruožtu, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sulaikytą kaip sutarties vykdymo garantiją 1 186,68 Eur sumą, pagrįstumo bei teisėtumo, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde, išskyrus atsakovės poziciją (argumentą), jog iki šiol nėra pateiktas jai baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, nėra pateikiami jokie kiti argumentai, kodėl ši suma, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai priteista iš atsakovės ieškovės naudai. Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, priešingai negu teigia atsakovė, baigiamasis priėmimo-perdavimo aktas atsakovei buvo pateiktas ir ieškovė ginčo sutarties šiuo aspektu nepažeidė, ieškovės pateiktas 2018 m. vasario 5 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovė sutartimi prisiimtas prievoles atsakovei įvykdė, spręstina, jog egzistuoja teisinis pagrindas priteisti ieškovės naudai ir 1 186,68 Eur sumą, sulaikytą kaip sutarties vykdymo garantiją, bei atitinkamai priešieškinį atmesti.

64. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

65. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Savo ruožtu ieškovė nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl ko šios išlaidos jai nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

atsakovės UAB „VG statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė