Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1243-674/2015 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo R. V. Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti „V.“ pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų: A. V. (duomenys neskelbiami) ir A. V., (duomenys neskelbiami) gyvenamąją vietą su motina J. V., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. ir A. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti J. V..Ieškovė J. V. nurodė, kad iki susituokiant su atsakovu (duomenys neskelbiami) gimė sūnus A. V., kurio tėvystę atsakovas R. V. pripažino notarine tvarka. (duomenys neskelbiami) gimė duktė A. V.. Gyventi su atsakovu R. V. šeimoje dėl jo netinkamo elgesio tapo nebeįmanoma, atsakovas tapo neištikimas ir pradėjo gyventi su kita moterimi, todėl jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Šalys atskirai gyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio. Vaikai gyvena su ieškove, ji viena juos išlaiko, jos pajamos 30 Eur per mėnesį, pragyventi padeda tėvai. Gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų jokio turto šalys neįsigijo, kreditorių neturi.Atsakovas R. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nesutiko, kad būtų priteistas išlaikymas A. V., nes jis nėra jo sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-10-29 sprendimu ieškinį tenkino – šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo R. V. kaltės, paliko šalims santuokos metu turėtas pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. V. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo R. V. nepilnamečiams vaikams A. V. ir A. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 Eur kiekvienam vaikui, vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti J. V..Teismas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas R. V., nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas – nepakankamai rūpinosi šeima, jos gerove, buvo neištikimas. Teismas nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. nuolatinę gyvenamoji vietą nustatė su motina J. V., atsižvelgęs į vaikų amžių ir jų santykius su tėvais. Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra darbingas ir sveikas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, nurodė, kad minimalius vaikų poreikius galima patenkinti priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 70 Eur išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-10-29 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad apeliantas nėra A. V. biologinis tėvas, nesustabdė bylos dėl santuokos nutraukimo, kol bus išnagrinėtas klausimas dėl A. V. tėvystės, ir visiškai patenkino ieškovės ieškinį. Teismas neišsiaiškino tikrosios apelianto padėties, nesuteikė galimybės jam apginti savo teises, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo R. V. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas neginčija skundžiamu teismo sprendimu nutrauktos santuokos dėl jo kaltės, iš jo priteisto išlaikymo sumos, taip pat vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. V.. Atsakovas R. V. su teismo sprendimu nesutinka dėl to, kad, jo teigimu, jis nėra A. V. biologinis tėvas, todėl bylos nagrinėjimas turėjo būti stabdomas iki klausimo dėl tėvystės nuginčijimo išnagrinėjimo ir išlaikymas iš jo A. V. negalėjo būti priteistas.Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. A. V. gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbiami), yra įrašytas vaiko tėvu (6 b. l.). Atsakovo R. V. tėvystė nėra nuginčyta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas nėra kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, toje pačioje byloje kartu privalo išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, t. y. išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Proceso pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde atsakovas R. V. nurodo, kad jis nėra A. V. tėvas. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog tėvystės nuginčijimo institutas (CK 3.149 str.- 3.153 str.), kuris yra skirtas nustatyti tikruosius giminystės santykius ir įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, plačiąja prasme susijęs su pagrindinėmis asmeninėmis ir turtinėmis vaiko ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Tačiau tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas, kurio įgyvendinimas reikalauja, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, pirmiausiai atitiktų vaiko interesus (JT Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p). Įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo priemonių specifika lemia tai, jog reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėtinas CPK 394 -399 str. nustatyta tvarka ir santuokos nutraukimo byloje paprastai negali būti reiškiamas. Kita vertus, tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti nagrinėjamas ne tik pasirinktinai reiškiant arba reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, arba dėl santuokos nutraukimo, arba reikalavimą dėl santuokos nutraukimo reiškiant tik po klausimo dėl tėvystės nuginčijimo išnagrinėjimo, bet ir lygiagrečiai su santuokos nutraukimo byla. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiesioginio prejudicinio ryšio, kuris kliudytų tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylas nagrinėti skirtingose bylose kad ir tuo pačiu metu, nestabdant ištuokos bylos proceso, nėra. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 str. 6 d.), taigi išlieka ir turtinė asmens, įrašyto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Šią pareigą eliminuotų tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nuginčyti tėvystę ir tėvystės išregistravimas teismo sprendimo pagrindu, o ne prasidėjęs tėvystės nuginčijimo teisminis procesas (CPK 399 str.). Be to, priimtas teismo sprendimas galiotų tik į ateitį, o iki jo priėmimo bei įsiteisėjimo pareigos teikti vaikui išlaikymo nepanaikintų. Todėl nei byla dėl santuokos nutraukimo, nei byla dėl tėvystės nuginčijimo (jeigu tokie teisminiai procesai vyktų) patys savaime neįtakoja asmens, pagal įstatymą laikomo vaiko tėvu, pareigos ir šių procesų metu teikti išlaikymą, kaip neapsprendžia ir tokios pareigos dydžio. Tėvystės nuginčijimo teisminis procesas neįtakotų ir išlaikymo vaikui klausimų svarstymo santuokos nutraukimo byloje ar teismo sprendimo tokį išlaikymą priteisti priėmimo galimybės, nebent iki ištuokos bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų pateiktas tėvystės faktą paneigiantis ir, pažymėtina, įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nuginčijus tėvystę jau po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, tuo pačiu sprendimu būtų nutrauktas ir išlaikymo mokėjimas į ateitį. Prejudicinio ryšio buvimą tarp tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylų galima būtų įžvelgti tuo atveju, jei tarp tėvų kiltų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, motyvuojant, kad kita ginčo šalis nėra vaiko tėvu (ar motina). Šiuo atveju tokio ginčo nesama, apeliantas nepareiškė reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.Šiuo metu pagal vaiko gimimo įrašą būtent atsakovas R. V. yra A. V. tėvu, todėl jam tenka visos iš to atsiradusios CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės – teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą iš tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo R. V. teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimą palikti nepakeistą.