- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2-2829-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34843-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 38,04 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017 m. liepos 4 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 38,04 Eur. Atsakovas už 2017 m. liepos mėnesį nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo įmoka už 2017 metų liepos mėnesį nebuvo sumokėta, todėl ieškovė patyrė prašomą atlyginti žalą.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas. Aukščiau nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo administravimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktu privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesumokėjo draudimo įmokos už 2017 m. liepos mėn. ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų už jam 2017 m. liepos 7 d. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta 38,04 Eur turtinė žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 38,04 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (38,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 38,04 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 04 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa, į.k. 188783796, naudai.
Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,58 Eur (aštoniolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.