Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-1126-547/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
e2-1126-547/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00866-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
J. S., Z. S., A. S., I. S., V. S., O. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1126-547/2017Teisminio proceso Nr.2-51-3-00866-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.7.1 (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 25 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė,

rašytinio proceso tvarka, spręsdama ieškovės O. S. ieškinio ir patikslinto ieškinio dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio sutikimo, atsakovams: J. S., Z. S., A. S., I. S., V. S., O. L., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašo:

- ieškovei O. S. atidalinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas 57 200 kv. m. pagal ieškovės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projektą (priedas Nr. 4) (projekte pažymėta atidalintina dalis, skl. Nr. 24-2). Atsakovams nuosavybės teise lieka skl. Nr. 24-1;

- ieškovei O. S. atidalinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas 7 300 kv. m., pagal ieškovės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projektą (priedas Nr. 5) (projekte pažymėta atidalintina dalis, skl. Nr. 80-2). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lieka skl. Nr. 80-1;

- priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad šalinant ieškinio trūkumus ieškovė nepašalino visų trūkumų, dėl ko jos ieškinys negali būti priimamas, siunčiamas kitoms šalims ir pradedamas teisminis procesas.

Galima sutikti su ieškovės teiginiu, jog toks ieškinys turi būti vertinamas kaip neturtinis, tačiau tokiu atveju, už neturtinį reikalavimą yra mokamas 100 Eur žyminis mokestis už kiekvieną reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, tai žyminio mokesčio turi būti mokama po 75 Eur už kiekvieną savarankišką reikalavimą. Konkrečiu atveju yra prašoma atidalinti bendraturčius iš dviejų bendros nuosavybės objektų, todėl laikytina, jog tai yra du savarankiški reikalavimai ir žyminis mokestis būtų 75x2=150 Eur. Su pirminiu ieškiniu ieškovė pateikė kvitą, jog sumokėjo 37,50 Eur, todėl teismui turėjo būti pateikti įrodymai, jog ieškovė sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, arba pateikti prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikiant ieškovės turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Šalinant trūkumus ieškovė nei sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nei teikė kokių prašymų.

Teismo nutartyje šalinti trūkumus buvo nurodyta, jog ieškovės reikalavimai yra nekonkretūs, o taip pat pastebėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog atidalijimas gali būti daromas tik tada, kai yra atlikti žemės kadastriniai matavimai.

Šalinant trūkumus, ieškovė šių trūkumų nepašalino. Iš teismui pateiktų dokumentų aišku, kad abu žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais. Atliekant kadastrinius matavimus, šiuos darbus atliekantis asmuo turi laikytis tam tikrų griežtų reikalavimų. Ar šių reikalavimų buvo laikomasi, teismui neaišku, nes pateiktas tik planas, tačiau kiti dokumentai (pranešimai suinteresuotiems asmenims, ribų parodymo-paženklinimo aktas ir pan.) – nepateikti. Parengiamas planas taip pat turi atitikti keliamiems reikalavimams, tačiau šio plano nepateikus tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui patikrai arba nepateikus jo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstaigai, ir neturint šių institucijų atsakymų, neaišku, ar išlaikyti visi reikalavimai.

Jeigu teismas atidalintų bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal kadastrinių matavimų planą, kuris negali būti įregistruotas registre dėl tam tikrų trūkumų, tai ir teismo sprendimas nesukeltų ieškovei teisinių padarinių, nes toks atidalinimas negalėtų būti įvykdytas. Tad šios nurodytos priežastys patvirtina, kad parengtą kadastrinių matavimų planą turi patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM tam įgalioti specialistai. Tokiai patikrai atlikti visiškai netrukdo ta aplinkybė, kad planui nepritaria kiti bendraturčiai. Tokiu atveju planas bus patikrintas ir bus nurodytos priežastys, dėl kurių jis negali būti tvirtinamas, o tokių priežasčių gali būti labai įvairių.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodoma, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. O tų pačių taisyklių 16 punkte nurodoma, kad Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.6 punkte nurodoma, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, kadastro duomenų formų pildymo, nekilnojamojo daikto planų parengimo, nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninius reikalavimus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės įstatymo 30 straipsnis numato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Be to šie parengti planai turi būti atitinkama tvarka tvirtinami, tikrinami ir derinami. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, kad nacionalinė žemės tarnyba tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Teismui yra pateikti ieškovės rengti projektai, tačiau juose nėra jokių žymų apie šių planų derinimą, tikrinimą ar tvirtinimą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovų nepritarimas Projektui sukelia ieškovei neigiamas teisines pasekmes – ieškovė negali pateikti Projekto derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir taip įgyvendinti savo teisės atsidalinti jai teisėtai priklausančias žemės sklypų dalis. Tačiau teismo vertinimu, išvadą, kad toks parengtas projektas negali būti derinamas ar tvirtinamas ir dėl kokių priežasčių, galbūt ir dėl tos vienintelės, jog nėra kitų bendraturčių parašų (sutikimo), turi padaryti ne pati bendraturtė, o tam įgaliota institucija. Jeigu institucija padarytų tokią išvadą, tuomet ieškovei atsirastų pagrindas reikšti dar vieną reikalavimą.

Ieškovę atstovauja I. V., kaip nurodė ieškinyje - ieškovės anūkė. Tačiau teismui nepateikti jokie dokumentai įrodantys ieškovės ir jos atstovės giminystę. Tad šie dokumentai taip pat turi būti pateikti. Nors teismo nutartyje šalinti trūkumus toks trūkumas buvo nurodytas, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Šiuos dokumentus, žinoma, galima pateikti ir parengiamojo teismo posėdžio metu.

Todėl teismas laiko, kad ieškovė nepašalino trūkumų, kurie buvo nurodyti teismo nutartyje ir tai yra kliūtis ieškinį priimti ir pradėti teisminį procesą, nes pradėjus procesą, šie trūkumai ateityje vis tiek turėtų būti šalinami ir tai žymiai užtęstų pradėtą civilinį procesą. Ieškovei pašalinus visus nurodytus trūkumus, nėra kliūčių pateikti ieškinį teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 382 straipsniais

nutarė:

Grąžinti ieškinį su priedais ieškovei, nepašalinus ieškinio trūkumų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė