Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-27 · Byla Nr. N1-284-89/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
N1-284-89/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Valošinaitė
Nukentėjusysis
I. P., L. P.
Kaltinamasis
P. N.
Baudžiamoji byla Nr. N1-284-89/2011Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Kristinai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, gynėjams-advokatams: Juozapui Surbliui, Vytautui Griškevičiui, atstovėms pagal įstatymą V. M., S. J., nukentėjusiesiems: I. P., L. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.;

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos 9 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė įspėjimas, įpareigotas mokytis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

P. N. ir D. J. panaudodami smurtą apiplėšė žmogų :

jie, 2010 m. balandžio 15 d., apie 15.30 val., prie Šv. Juozapo bažnyčios, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję fizinį smurtą, tai yra, priėję prie mažamečio L. P., D. J. kumščiu sudavus pastarajam smūgį į galvą, po ko, P. N. pareikalavus atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam L. P. išsigandus ir atidavus turimą mobilaus ryšio telefoną, tokiu būdu P. N. ir D. J., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję fizinį smurtą L. P. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700“.

P. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio mėnesį, jis, kartu su D. J. ėjo pro Šv. Juozapo Darbininko bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos m. Prie bažnyčios pamatė kelis jam iš matymo pažįstamus asmenis – L. P., Remigijų, Rytį, Edgarą – kiek tiksliai asmenų buvo, jis nepamena. Pamatęs L. P., jis nusprendė pastarąjį pamokyti. Prieš prieinant prie jo, D. J. buvo pasakęs, kad tai yra tas Lukas, kurį jis nori pamokyti ir paimti iš jo telefoną. Nežinojo, kad D. J. ruošiasi suduoti smūgį L. P. ir to daryti neprašė. Su D. J. priėjo prie L. P. ir jo draugų, Deividas vieną kartą sudavė L. P. į galvą, o jis pareikalavo, kad L. P. atiduotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną. L. P. išsigando suduoto smūgio ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Jis ir D. J. nuo L. P. ir jo draugų pasitraukė. Teigia, kad D. J. tikrai sudavė L. P. vieną smūgį. Be to, jis nepamena kur ir kam po vagystės jis atidavė ar pardavė iš L. P. atimtą mobiliojo ryšio telefoną. Dėl to įvykio jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltu prisipažino. Patvirtino, jog sudavė smūgį L. P., tačiau iš anksto su P. N. įvykdyti plėšimą nesitarė, P. N. atimant telefoną jis nedalyvavo. Nurodo, jog 2010 m. pavasarį, jis, kartu su savo buvusiu klasės draugu P. N. išėjo pasivaikščioti ir ėjo pro Juozapo Darbininko bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Jiems einant, P. N. netoli bažnyčios pastebėjo einančius, keturis pažįstamus ir pasakė, kad su vienu iš jų buvo sukonfliktavęs. Su kuriuo iš jų buvo sukonfliktavęs, dėl kokių priežasčių jis nesigilino. P. N. ėmė eiti link tų savo pažįstamų, o jis ėjo paskui pastarąjį. Kai P. N. prie pažįstamų priėjo ir nusiėmęs kepurę ją ištiesė prieš tuos vaikinukus ir pasakė, kad vaikinai duotų savo telefonus. Kiek matė, vienas iš vaikinų padavė P. N. savo mobiliojo ryšio telefoną, jis tada tam vaikinui sudavė vieną kartą į žandą. Kodėl sudavė, jis tikrai nežino, paaiškinti šito negali. Teigia, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurį tas vaikinas padavė P. N., liko pas P. N.. Kur P. N. padėjo tą telefoną jis nežino, jo neklausė, pats P. N. jam apie tai nieko nesakė. Dėl to įvykio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2010 m. balandžio 15 d., apie 15.30 val., jis, kartu su savo draugais R. V., R. A., E. M., D. N., ėjo į Šv. Juozapo bažnyčią, (duomenys neskelbtini), ir netoli šios bažnyčios prie jų priėjo iš matymo pažįstami vaikinai: Rufis, P. N., „Stresas“, ketvirtojo vaikino jis nepažinojo. Priėjęs prie jų, P. N. nusiėmė kepurę ir pasakė, kad dabar jie visi privalo jam atiduoti savo mobilaus ryšio telefonus. Jo draugai pradėjo sakyti, kad telefonų neturi, o jis pats tuo metu, kai minėti vaikinai priėjo prie jų, rašė SMS žinutę, todėl vaikinai matė, kad jis telefoną turi. P. N. pasakė, kad jis greičiau jam atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2700“, kitaip jam bus blogai, tai yra, jis bus sumuštas. Tuo metu Rufis, nieko nesakydamas, vieną kartą jam sudavė smūgį kumščiu į kairę veido pusę ties akim. Jis išsigando, nes patikėjo, kad jį tikrai gali sumušti, kadangi jie buvo keturiese ir stovėjo juos apsupę, todėl po smūgio iš karto atidavė P. N. savo telefoną. P. N. iš telefono išėmė SIM kortelę, kurią atidavė jam. Iš šalia bažnyčios esančio namo iš antro aukšto pro langą pasirodė moteris, kuri pradėjo šaukti ant minėtų vaikinų. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus, minėti vaikinai jau buvo nuėję, o jis pareigūnams pasakė, kad iš jo atimtas mobilaus ryšio telefonas. Po ko, jis su draugais nuėjo į bažnyčią. Du jam visiškai nepažįstami vaikinai, kurie stovėję šiek tiek tolėliau prie jų, priėję nebuvo, nei jam, nei jo draugams negrasino, nieko nedarė.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2010 m. balandžio 15 d., apie 21.30 val., namuose, jos sūnus L. P. jai papasakojo, kad tą pačią dieną, apie 15.30 val., jam einant kartu su draugais į Juozapo darbininko bažnyčią, prie jų priėjo 4 iš matymo pažįstami vaikinai, kurie pradėjo grasinti ir reikalauti atiduoti mobilaus ryšio telefoną, po to vienas iš jų sudavė vieną smūgį L. P. į veidą ir jos sūnus atidavė minėtiems vaikinams savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2700“, SIM kortelę gražino. Telefono vertė 300 Lt. Dėl suduoto smūgio jie į medikus nesikreipė, nes sūnus sužalotas nebuvo. Šiuo metu D. J. žalą atlygino, pretenzijų jam nebeturi (T. II. b.l. 104).

Liudytojas D. N. parodė, kad 2010 m. pavasarį, apie 15.30 val., jis, kartu su savo draugais R. V., E. M., R. A., L. P. ėjo į pamokėlę, vykstančią J.Darbininko bažnyčioje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Netoli bažnyčios pamatė du asmenis, kurių vieną jis pažinojo iš matymo - P. N., o kito vaikino – jis nepažinojo ir atpažinti to asmens negalėtų. Pamena, kad asmuo, kurio jis nepažinojo, priėjo prie L. P. ir kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą. Tada P. N., grasinančiu balso tonu pareikalavo, kad jie jam atiduotų savo mobilaus ryšio telefonus, tačiau jie atsakė, kad telefonų neturi, o kadangi L. P. tuo metu telefoną laikė rankose, tai L. P. atidavė P. N. savo mobilaus ryšio telefoną. Pamena, kad prieš tai L. P. iš telefono išėmė savo SIM kortelę.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2010 m. balandžio ar gegužės mėnesį, apie 15.30 val., jis, kartu su savo draugais ir L. P. ėjo į pamokėlę, vykstančią J.Darbininko bažnyčioje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Netoli bažnyčios pamatė du jam iš matymo pažįstamus asmenis – P. N. ir vaikiną, pravarde „Rufis“. Pamatę juos, tie vaikinai iškart priėjo prie L. P.. Jis ir jo draugai šiek tiek paėjo į šalį ir stovėjo nuo L. P. ir tų dviejų vaikinų maždaug 5 žingsnių atstumu. Jis matė, kad L. P., P. N. ir Rufis ginčijosi, tačiau dėl ko – jis nežino Matė, kaip L. P. buvo suduotas smūgis į veidą, matė, kaip L. P. padavė P. N. savo mobilaus ryšio telefoną, matė, kad prieš jį paduodamas, iš telefono išsiėmė savo SIM kortelę.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2010 m. balandžio 15 d., apie 15.30 val., jis, kartu su savo draugais L. P., R. A., E. M. ir D. N. ėjo į Šv. Juozapo Darbininko bažnyčią, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Netoli bažnyčios prie jų priėjo 4 ar 6 vaikinai, iš kurių vienas buvo P. N., o kitų asmenų anketinių duomenų nežino. Prie jų priėjęs P. N. pasakė, kad dabar jie visi privalo atiduoti jam savo mobilaus ryšio telefonus ir nusiėmė nuo galvos kepurę, kad jie galėtų ten savo telefonus įdėti. Jis telefono neturėjo, o kadangi telefoną turėjo tik L. P., tai P. N. iš L. P. telefoną paėmė. Jis nepamena, ar P. N. grasino, kad jei jie neatiduos telefonų, tai P. N. juos sumuš. Tačiau jie visi išsigando ir mano, kad L. P. todėl ir atidavė P. N. savo telefoną. Jie išsigando todėl, kad P. N. buvo ne vienas, jų buvo daug, P. N. draugai buvo vyresni ir jie bijojo, kad gali būti sumušti. Be to, vienas iš P. N. draugų sudavė L. P. vieną smūgį į veidą, L. P. iš karto atidavė savo telefoną P. N., prieš tai ištraukdamas iš jo savo SIM kortelę. Jų rūbų nei P. N., nei jo draugai neapžiūrinėjo. Po ko, iš gretimai buvusio namo pro antro aukšto balkoną išlindo moteris, kuri ėmė šaukti ant minėtų vaikinų ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki policijos pareigūnų atvykimo, P. N. su draugais pasišalino.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. P. iš jam pateiktų atpažinimui trijų asmenų, atpažino asmenį pravarde „Volka“, vardu P. N., kuris 2010 m. balandžio 15 d. pagrobė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Atpažintasis asmuo - tai P. N. (1 t., b.l. 146-148).

Aptartais įrodymais kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta. Jų nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kvalifikacijai, nes jie panaudoję smurtą pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie pilnai prisipažino ir gailisi.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie veikė bendrininkų grupe.

Skiriant bausmes atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus į tai kad įvykdyta tyčinė nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: abu neteisti, mokosi, į tai kad D. J. ir P. N. įstatyminės atstovės žalą atlygino. P. N. ir D. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas taikant BK 92 str. atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

I. P. pareikštas 300 litų civilinis ieškinys atmestinas, nes S. J. ir V. M. 300 litų žalą dėl mobilaus telefono pagrobimo, atlygino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą12-kai (dvylikai) mėnesių, įpareigojant minėtu laikotarpiu nuo 21 val. iki 7 val. ryto būti namuose bei tęsti mokslą.

P. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą12-kai mėnesių, į pareigojant minėtu laikotarpiu nuo 21 val. iki 7 val. ryto būti namuose bei tęsti mokslą.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. P. byloje pareikštą civilinį ieškinį, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Valošinaitė