- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-504-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43319-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimar statyba“
- Ieškovas
- Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimar statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimar statyba“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė su atsakove 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė Statybos darbų bendradarbiavimo sutartį Nr. LB-2016/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti įvairios paskirties statybos darbus ir juos perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovės užsakomi ir ieškovės atliekami darbai, kaina ir kiti įsipareigojimai kiekviename atskirame statybų objekte nurodomi prieduose prie Sutarties, atskirai kiekvienam objektui.
2. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovė sumoka rangovei už faktiškai atliktų darbų kiekius, pagal įkainius, nurodytus ir suderintus prieduose prie Sutarties, atskirai kiekvienam objektui. Šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo susitarė dėl darbų ir kainų (duomenys neskelbtini) gatvėje statomame gyvenamajame name. Ieškovė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio atliko sienų, perdangos plokščių, sąramų montavimo, betonavimo ir mūro darbus ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriame nurodyti atlikti 12 238,85 Eur vertės statybos darbai. Atsakovė priėmė atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl jų kokybės ar kiekio nereiškė, tačiau už juos sumokėjo tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 1 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal sudarytą Sutartį ieškovė atliko darbus dviejuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus Nr. 1-7 ir sąskaitas faktūras Nr. 11-01, Nr. 12-01, Nr. 02-01, Nr. 04-01, Nr. 04-02, kurių bendra suma – 52 062,75 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 51 062,74 Eur. Atsakovė 1 000 Eur nesumokėjo todėl, kad ieškovė Sutartį vykdė netinkamai ir nesąžiningai. Ieškovė atliktų darbų akte Nr. 5 taikė klaidingą sąramų montavimo kainą. Pagal 2017 m. vasario 17 d. papildomo susitarimo Nr. 4 priedą Nr. 1 sąramos montavimo kaina yra 4,20 Eur, tačiau ieškovė dėl neaiškių priežasčių už 44 sumontuotas sąramas taikė 22 Eur įkainį. Todėl nepagrįstai iš atsakovės pareikalavo 783,20 Eur be PVM, kurių ieškovė nėra grąžinusi atsakovei. Kadangi akte Nr. 5 buvo nurodytas didesnis įkainis, todėl atsakovė nesumokėjo visos sumos pagal kitą aktą Nr. 7.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei PUB „Polisten“ iš atsakovės UAB „Rimar statyba“ 1 000 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Rimar statyba“ 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė atliko statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir Sutartyje nustatyta tvarka perdavė juos atsakovei, kuri aktą pasirašė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, tačiau, sumokėjo už darbus iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, atliko 12 238,85 Eur vertės darbus, atsakovė sumokėjo – 11 238,85 Eur. Atsakovė, be pastabų priėmusi darbus pagal aktą Nr. 7, privalo už juos sumokėti visą reikalaujamą sumą. Tai, jog tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimo už darbus, atliktus kitame objekte, pagal aktą Nr. 5, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti pagal aktą Nr. 7.
6. Teismas 2018 m. kovo 21 d. parengiamojo posėdžio metų siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes (CPK 179 straipsnis). Atsakovė priešieškinio nereiškė, byloje nesprendžiamas klausimas dėl darbų apmokėjimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur skolos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Rimar statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pagal Sutarties 3.2 punktą atsakovė turi mokėti ieškovei už faktiškai atliktų darbų kiekius, pagal įkainius, nurodytus ir suderintus prieduose prie Sutarties, atskirai kiekvienam objektui. Šalių pasirašytame Papildome susitarime Nr. 4 ir Priede Nr. 1 prie Papildomo susitarimo Nr. 4 buvo nurodyta, jog kaina už sąramų montavimą yra 4,2 Eur už vienetą. Pagal teismų praktiką statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatymas nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvi teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
7.2. Ieškovė nesilaikė Papildomame susitarime Nr. 4 nustatytos kainos, nepagrįstai bei nenurodydama jokių priežasčių akte Nr. 5 įrašė visiškai skirtingą sąramų montavimo kainą. Toks ieškovės elgesys prieštarauja CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodytai bendrojo pobūdžio pareigai sąžiningai ir tinkamai vykdyti sutartis bei gali būti vertinamas, kaip ieškovės siekis neteisėtai pasipelnyti. Pagal teismų praktiką iš esmės atliktų darbų priėmimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
7.3. Atsakovė už Sutartyje numatytus statybos darbus buvo sumokėjusi ieškovei 783,20 Eur per daug, o ieškovė jų negrąžino. Todėl ieškovei pateikus aktą Nr. 7, atsakovė ieškovei sumokėjo tik iš dalies, iš nurodytos kainos išbraukdama ieškovės negrąžintus 783,20 Eur be PVM. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Teismas per didelę reikšmę suteikė akte Nr. 5 neteisingai nurodytai kainai. Todėl buvo pažeistos CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės bei susiformavusi teismų praktika. Teismas nepagrįstai aktus Nr. 5 ir Nr. 7 vertino atskirai ir nurodė, jog permokėjimas pagal aktą Nr. 5, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti pagal aktą Nr. 7. Aplinkybė, jog atsakovė neteikė byloje priešieškinio, nepagrindžia teismo sprendimo.
7.4. Teismas nepagrįstai neanalizavo papildomo susitarimo Nr. 4 ir Priedo Nr. 1 prie Sutarties tarpusavio ryšio, jų sudarymo aplinkybių ar vykdymo praktikos. Papildomo susitarimo Nr. 4 ir Priedo Nr. 1 prie Sutarties bei atitinkamai akto Nr. 5 ir akto Nr. 7 negalima vertinti atskirai, kadangi jie yra kildinami iš šalių sudarytos Sutarties. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog šia sutartimi ieškovė įsipareigoja atsakovei savo rizika atlikti įvairios paskirties statybos darbus ir juos perduoti atsakovei objektuose, kuriuose atsakovė atlieka generalinės rangos, rangos ar subrangos darbus. Taigi atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus skirtinguose objektuose kyla iš vienos Sutarties, todėl atsakovei permokėjus 783,20 Eur už papildomame susitarime Nr. 4 numatytus darbus, atsakovė turi teisę šia suma sumažinti mokėjimą pagal aktą Nr. 7. Atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Rimar statyba“ apeliacinį skundą ieškovė PUB „Polisten“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Per Sutartyje nustatytus terminus ieškovė negavo jokio raštiško motyvuoto atsakovės atsisakymo visiškai apmokėti pateiktą sąskaitą. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus. Tačiau nauji įrodymai nepriimtini, kadangi pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei visas galimybes teikti naujus įrodymus. Nagrinėjant bylą vyko du teismo posėdžiai, todėl atsakovė turėjo galimybę teikti naujus įrodymus. Teismas nebuvo atsisakęs priimti nei vieno atsakovės teikiamo dokumento. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybės teikti naujus įrodymus atsiradimą būtent po teismo sprendimo paskelbimo.
8.2. Byloje atsakovę atstovavo jos vadovas, tai yra atsakingas ir išsilavinęs asmuo, turintis ne tik gyvenimiškos, bet ir organizacinės, administracinės patirties. Atsakovė viso proceso metu naudojosi profesionalių teisininkų pagalbą, gaudavo jų konsultacijas, todėl turėjo visas galimybes tinkamai pagrįsti savo poziciją dėl kilusio teisminio ginčo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbų, atliktų kitame objekte, apmokėjimo pagal aktą Nr. 5 neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti pagal aktą Nr. 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia atsakovė, nepadarė nei materialinės, nei proceso teisės pažeidimų, vertindamas įrodymus bei darydamas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš užsakovės buvo priteista 1 000 Eur skola rangovei už atliktus statybos rangos darbus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei savo rizika atlikti įvairios paskirties statybos darbus ir juos perduoti atsakovei (el.b.l. 3-6). Pagal Sutarties 3.1 punktą užsakovės užsakomų ir rangovės atliekamų darbų pobūdis, kaina ir kiti įsipareigojimai kiekviename atskirame statybų objekte nurodomi prieduose prie šios sutarties, atskirai kiekvienam objektui. Šios Sutarties Priede Nr. 1 buvo numatyti 142 171,80 Eur vertės darbų kiekiai ir kainos statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje (el.b.l. 7). Atlikusi dalį darbų ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriame nurodyta, jog per 2016 m. balandžio mėnesį atlikta 12 238,85 Eur vertės darbų (el.b.l. 8). Abi šalys šį aktą pasirašė, atsakovė darbus priėmė. Ieškovė pagal šį aktą pateikė atsakovei 2017 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė turėjo mokėti 12 238,85 Eur už atliktus darbus (el.b.l. 9). Tačiau atsakovė sumokėjo tik 11 238,85 Eur.
11. Šalys 2017 m. vasario 17 d. taip pat buvo sudarę Papildomą susitarimą Nr. 4 prie Sutarties, kuriame ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti papildomus statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir juos perduoti atsakovei (el.b.l. 38). Šio susitarimo priede Nr. 1 numatyta atlikti iš viso 10 019,80 Eur vertės darbų (el.b.l. 39). Ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 5, kuriame nurodyta, jog per 2017 m. vasario mėnesį iš viso atlikta 6 745,35 Eur vertės darbų (el.b.l. 37). Aktas abiejų šalių pasirašytas, atsakovė priėmė darbus. Ieškovė pagal šį aktą parengė ir pateikė atsakovei 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą (el.b.l. 40), pagal kurią atsakovė atsiskaitė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pastaruosiuose dokumentuose (akte Nr. 5 ir PVM sąskaitoje faktūroje) buvo įrašyta 783,20 Eur didesnė, negu Papildomo susitarimo Nr. 4 priede Nr. 1 numatyta sąramų montavimo kaina, todėl ji atsisakė sumokėti ieškovei 1 000 Eur už darbus, atliktus pagal aktą Nr. 7.
12. Pagrindiniai atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Papildomo susitarimo Nr. 4 priede Nr. 1 numatytos sąramų montavimo kainos ir pagal šį susitarimą atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytos sąramų montavimo kainos neatitikimu. Tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo nei Papildomo susitarimo Nr. 4, nei jo Priede Nr. 1 bei akte Nr. 5 numatytų sąramų montavimo kainų, taip pat nepasisakė dėl atsakovės teisės reikalauti galimai 783,20 Eur už darbus permokėtos sumos grąžinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovės argumentų taip pat nepasisako. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepriima ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų, kadangi jie susiję tik su darbais, atliktais pagal Papildomo susitarimo Nr. 4 Priedą Nr. 1, tai yra kitame objekte, negu darbai, atlikti pagal ieškovės pateiktą aktą Nr. 7.
13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
14. Atsakovės apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010 buvo nagrinėjama situacija, kada pagal rangos sutartis bei jos priedus darbai buvo vykdomi tame pačiame objekte, be to darbų vykdymo metu rangovo atlikti sutartiniai pažeidimai buvo fiksuoti ir kitais dokumentais. Todėl kasacinis teismas rėmėsi savo suformuota praktika, nustatančia, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, susijusius su tuo pačiu dalyku, šie susitarimai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2003). Taigi, kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovės reikalavimą sumokėti 1 000 Eur pagal užsakovės priimtą ir pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 7 ginčijo, pateikdama argumentus dėl per didelių darbų kainų įrašymo į aktą Nr. 5, kuris buvo parengtas pagal darbus, vykdytus visai kitame objekte. Šiuo atveju iš esmės buvo du susitarimai dėl dviejų skirtingų statybos objektų. Todėl atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje remtis negalima.
15. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimai į ieškinį patvirtina, jog atsakovė faktiškai siekia savo galimai permokėtą ieškovei sumą už rangos darbus pagal aktą Nr. 5 įskaityti į ieškovės reikalaujamą 1 000 Eur skolą pagal aktą Nr. 7. Pažymėtina, jog pagal CPK 142 straipsnio nuostatas atsiliepimu nėra reiškiami nauji reikalavimai, tačiau šalis turi išdėstyti savo nesutikimo su ieškiniu motyvus. Taigi, šaliai nepateikus konkretaus reikalavimo, teismas negali savo iniciatyva taikyti galimai pagrįstų vienarūšių priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymo.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas atsakovei buvo išaiškinęs jos teisę reikšti priešieškinį, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. Atsakovei nepareiškus priešieškinio, kita proceso šalis neturėjo pareigos teikti savo atsikirtimų į atsakovės nurodomus argumentus dėl nepagrįstai per didelės sąramų montavimo kainos įrašymo į aktą Nr. 5. Taigi pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės atskleisti ginčo dėl sąramų montavimo kainos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio, vykusio 2018 m. balandžio 12 d., metu, po ieškovės atstovo paaiškinimų, neteikė jam jokių klausimų bei neprašė paaiškinimų dėl akte Nr. 5 nurodytų darbų kainų ar jų atitikimo Papildomo susitarimo Nr. 4 priede Nr. 1 nurodytoms kainoms. Taigi atsakovė nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovės atstovas minėto teismo posėdžio metu sutiko, jog galimai ieškovei permokėta pagal aktą Nr. 5 suma yra 783,20 Eur, tai yra mažesnė, negu ieškiniu reikalaujami priteisti 1 000 Eur pagal aktą Nr. 7, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl nesumoka likusių 216,80 Eur.
17. Pripažintina, jog pačios atsakovės pasyvus procesinis elgesys prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytiems CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl tos pačios Sutarties tinkamo vykdymo tik pagal kitus atliktų darbų aktus (teisminio proceso Nr. 2-68-3-41008-2017-2). Pažymėtina, jog nurodytoje byloje atsakovė yra pareiškusi ieškovei priešieškinį. Taigi aplinkybės, jog nagrinėjamoje byloje šalių pateiktuose atliktų darbų aktuose yra nurodyta tik dalis darbų, atliktų pagal Sutarties priedą Nr. 1 ir Papildomo susitarimo Nr. 4 priedą Nr. 1, o dėl kitų darbų aktų vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje, leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai vertino tik ieškovės reikalavimo pagal aktą Nr. 7 pagrįstumą.
18. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės jos bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl joms bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.