Kauno apygardos teismo nutartis

2023-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-383-954/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
1S-383-954/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38573-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
I. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-383-924/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38573-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. Š. ir jam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. Š. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 9 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2023 m. gegužės 25 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 25 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 7 mėnesių 15 dienų (nutarimo priėmimo dienai) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, jis įvykdė Komisijos rekomendacijas, drausminė nuobauda negaliojanti, turi motyvaciją dirbti bei profesiją, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, ėmėsi veiksmų atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau I. Š. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2023 m. birželio 20 d. nutartimi pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. Š. ir jam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis I. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 punktu ir Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1. Skunde teigiama, kad pritardamas prokurorės skundui, teismas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino formaliai ir išskirtinai akcentavo neigiamus veiksnius. Tokiu būdu teismas pažeidė aplinkybių vertinimo proporcingumą. Teismas išskyrė tik neigiamus praeities kriminogeninius veiksnius ir nevertino padarytos pozityvios pažangos, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, teigiamus elgesio pokyčius.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad teismo motyvas dėl nukentėjusiojo ir visuomenės intereso užtikrinimo taikant tik laisvės atėmimą yra formalus, kadangi nukentėjusiojo interesas yra ne vien kalto asmens nubaudimas, bet ir civilinio ieškinio atlyginimas, kas yra tiesiogiai susiję su darbinėmis nuteistojo pajamomis ir pozityviu nuteistojo užimtumu bei elgesiu, siekiant savo tikslų teisėtomis priemonėmis. Skunde pažymi, kad kiek yra kreipęsis dėl darbo (paskutinį kartą kreipėsi 2023 m. birželio 4 d.), gauna atsakymą, jog laisvų darbo vietų nėra. Tokiu būdu yra ribojamos jo galimybės atlyginti civilinį ieškinį taip užtikrinant nukentėjusio asmens interesus.

5.3. Skunde prašo atsižvelgti aplinkybes, kad tik pasyvus laisvės atėmimo bausmės atlikimas skatina didesnį asmens atitolinimą nuo socialinės aplinkos, darbo rinkos. Priešingų tikslų yra siekiama nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija bei bausmių sistemos reforma, siekiama kuo efektyviau taisyti asmens elgseną ne laisvės atėmimo vietoje.

5.4. Nuteistasis nurodo, kad yra baigęs visas individualiame resocializacijos plane nustatytas elgesio keitimo programas, tolesnis jo dalyvavimas programose įstaigoje yra sunkiai įgyvendinamas dėl žmogiškųjų išteklių ir specialistų trūkumo įstaigoje. Dalyvauti elgesio keitimo, kitose programose nuteistasis gali ir būdamas Probacijos tarnybos pareigūnų priežiūroje, taikius lygtinį paleidimą.

5.5. Nuteistojo teigimu, teismas, pasisakydamas dėl nepakankamos laisvės atėmimo dalies atlikimo, nepasisakė, koks yra pakankamas bausmės dalies dydis. Atkreipia dėmesį, kad yra atlikęs daugiau nei pusę bausmės iš keturių metų, kas sudaro ženkliai daugiau nei nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje.

5.6. Skunde nuteistasis patikina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, smerkia savo netinkamą elgesį ir jo neteisina. Nurodo, kad padarė išvadas dėl savo gyvenimo būdo, elgesio ir gyvena laikantis įstatymų, taisyklių bei nustatytos tvarkos. Teigia, kad bausmė jam sukėlė pakankamus sunkius padarinius ir nepatogumus, įvyko esminis lūžis jo pasaulėžiūroje, moralinių vertybių suvokime, kitų asmenų interesų paisymo ir gebėjimo valdyti save.

5.7. Nuteistojo nuomone, teismas, vertindamas jo praeitį, vertino jau įvertintas aplinkybes, už kurias jau yra nuteistas ir dėl kurių jau yra pasisakęs teismas. Dėl to nuteistasis jaučiasi baudžiamas dvigubai. Teismas nevertino pozityvaus elgesio ir pasikeitusių aplinkybių po veikos padarymo. Be to, nuteistasis teigia, jog sutinka ir su intensyvios priežiūros sąlygomis.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo I. Š. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė - Pečkienė prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2023 m. birželio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį. Atsiliepime nurodo, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti minėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Š. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pakeisdamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad I. Š. gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad I. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai šiuo metu nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais I. Š. asmenybės pokyčiais, kaip ir apylinkės teismui, aukštesniajam teismui nekyla: nuteistasis penkis kartus skatintas už gerą elgesį, neturi galiojančių nuobaudų (drausmine tvarka baustas 1 kartą), raštiškai kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl įdarbinimo (įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės gyvenamąją vietą, neturi finansinių įsiskolinimų. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja I. Š. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga.

11. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. gegužės 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje, atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, nuteistajam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, iš jų statiniai - teisės pažeidimai, bei dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo mažinti, - gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors I. Š. skunde nurodo pakeitęs pasaulėžiūrą ir moralines vertybes, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl nuteistojo įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertino išlikusius nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam būdingas impulsyvus bei agresyvus elgesys. Nusikalstamas elgesys glaudžiai siejasi su alkoholinio apsvaigimo būsena bei būdingu impulsyvumu. Bene visas veikas (tiek smurtines, tiek kitas) vykdė impulsyviai, negalvodamas apie galimas pasekmes kitiems ar sau pačiam (savo šeimai). Stebima ir savitvardos įgūdžių stoka. Nusikalstamo elgesio pakartotinumas leidžia teigti, jog I. Š. stokojo gebėjimų atpažinti bei įžvelgti savo problemas, resursų ir / ar įgūdžių jas spręsti. Jau turėdamas įkalinimo patirtį, negebėjo įsivertinti savo elgesio pasekmių sau ar kitiems, o pastarojo nusikaltimo metu panaudojo peilį. Jis siekė kurti įprastą socialinį gyvenimą, sukūrė šeimą, dirbo, tačiau jo laisvalaikio praleidimo būdas, alkoholio vartojimas ir padidintos rizikos nusikalsti vietų lankymas, buvo viena iš sąlygų jo nusikalstamam elgesiui. Pastebima, jog nuteistasis nelinkęs kritiškai vertinti savo „pasivaikščiojimų“ neblaiviam nakties metu, nuteistojo požiūris, šiuo atveju, gali suponuoti prielaidas apie aktualų intervencinių priemonių taikymo poreikį. Be to, nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygmuo, siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje, kas gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes. Nors I. Š. dar iki nuosprendžio paskelbimo nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą, tačiau realiai nuoširdžiai nukentėjusiojo neatsiprašė, kas leidžia manyti, jog jis stokoja socialinio jautrumo bei empatijos.

12. Vertinant nuteistajam būdingą mąstymo stilių, Socialinio tyrimo išvadoje pastebima, jog tam tikrų situacijų metu I. Š. gali būti linkęs keisti savo nuomonę ar požiūrį, tačiau tam tikrų situacijų metu išlieka konkretus, socialines situacijas vertina iš subjektyvių pozicijų. Remiantis gautų duomenų analize, su nusikalstamumu siejami mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvias, agresyvias reakcijas į aplinką, nepakankamas gebėjimas atpažinti bei spręsti problemas, pasekmių neįvertinimas, empatijos stoka buvo su jo nusikalstamumu siejami poreikiai. Nuteistasis 2022 m. 10 mėn. baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, vis tik tolimesnio resocializacijos proceso metu jam rekomenduojamos tikslinės intervencinės priemonės, orientuotos į motyvacijos asmeniniam pokyčiui stiprinimą, socialinių kompetencijų formavimą, vertybinių bei moralinių principų korekciją, empatijos skatinimą / lavinimą. Taigi šie duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam I. Š., priešingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programos ir psichologo vedamų paskaitų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

13. Iš 2023 m. gegužės 10 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatyti šie apsauginiai veiksniai: gyvenamoji vieta kartu su tėvais; galimybė įsidarbinti buvusioje darbovietėje; palaikomi socialiniai ryšiai su tėvais ir vaikais. Pastebėtina, kad artimus santykius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarymą, todėl šių ryšių palaikymas nelaikytinas įtikinamu veiksniu, galinčiu I. Š. sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo.

14. Pritartina skundžiamos nutarties argumentui, kad praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia I. Š. praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

15. Šiame kontekste svarbu tai, kad šis teistumas I. Š., kaip jau minėta, nėra pirmasis. Jis už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nusikaltimus žmogaus sveikatai, padarymą teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą. Pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų, pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliko - 26 metų. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau I. Š. teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vis tik nuteistasis išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto neišnykus teistumui, be to, stebimas daromų nusikaltimų sunkėjimas – jis pripažintas kaltu padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų, veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo įvykdymas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.

16. Be I. Š. mąstymo problemų išskirtini ir alkoholio vartojimo aspektai. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo stipriai neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, dalis padarytų administracinių nusižengimų taip pat yra susiję su alkoholio vartojimu. Apibendrinant vertinimo metu analizuotą informaciją, paties nuteistojo teikiamus duomenis, nustatytos akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamumo sąsajos. Nagrinėjamu atveju itin aktualu tai, kad stebimas I. Š. pritarimas smurto naudojimui, jei jo požiūriu tokia situacija reikalauja „vyriško“ sprendimo ar atsako, buvo linkęs pateisinti tam tikrą nusikalstamą bei socialiai nepageidautiną elgesį, ieškant savo elgesio pateisinimų ar kaltę perkeliant savo paties alkoholinio apsvaigimo būsenai / alkoholiui. Nors, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis I. Š. geba kritiškai vertinti savo alkoholio vartojimo įpročius, tačiau bausmės atlikimo metu tikslinėse į alkoholio vartojimo prevenciją orientuotose priemonėse nedalyvavo. Apygardos teismo vertinimu, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, svarbiu aspektu išlieka tolesnis intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio vartojimo įpročių valdymo srityje, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam. Įvertinus dar išlikusius I. Š. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus ir aptarus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. Š. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis