- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-209-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., kelio „Virbalis - Žalioji“ 1 km 10 m., Vilkaviškio r. sav. teritorijoje, vairuodamas bendrai su žmona jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį lengvąjį automobilį Mazda 121, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į jo sankasą, apgadino šį automobilį, tuo padarydamas turtinės žalos ne tik sau, bet ir sutuoktinei (kitam asmeniui), po eismo įvykio, nepranešęs policijos įstaigai, savavališkai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat nustatyta, kad automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1 ir 238 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu R. V. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 3000 Lt dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir R. V. skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad R. V. kaltė be jo paties prisipažinimo ir paaiškinimų, įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoįvykio schema, Institucijos pareigūno S. S. tarnybiniu pranešimu. Teismas pažymėjo, kad R. V. veika pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė kaltės visišką pripažinimą ir gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. V. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ūkininkauja, šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 1000 Lt, yra vedęs, turi vieną išlaikytinį, todėl R. V. skyrė minimalias arba artimas minimaliom administracines nuobaudas.
II.
R. V. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda nėra adekvati jo veiksmų pavojingumui, pažeidimo pobūdžiui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pažymi, kad dėl autoįvykio nebuvo apgadintas kelias, jo ir jo sutuoktinės automobiliui buvo padarytas labai nežymus apgadinimas. Nuvažiuodamas iš įvykio vietos pareiškėjas nesiekė nuslėpti jokių kitų pažeidimų, buvo blaivus, autoįvykyje nedalyvavo ir nebuvo apgadinta jokia kita transporto priemonė ar kitas turtas. Pareiškėjas nuvažiavo iš įvykio vietos ne siekdamas išvengti atsakomybės, o tiesiog manydamas, kad tai ne eismo įvykis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, ji adekvati padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ir nėra keliamas klausimas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad R. V. eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme, nes automobilis nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei I. V. (b. l. 1) ir yra naudojamas kaip šeimos transporto priemonė. Byloje jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra. Priešingai, policijos pareigūno S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu kelio ženklai nebuvo apgadinti (b. l. 3). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, R. V. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo R. V. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (269.4 punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (272 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal KET 272 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal KET 272 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Kadangi, nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad R. V. eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. V. administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo R. V. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti dėl V. V. kaltės padarius šį pažeidimą. V. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ir pats nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 23). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veika pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį buvo kvalifikuota teisingai bei už šio pažeidimo padarymą jam pagrįstai buvo skirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.“
Nutartis neskundžiama.