Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr.1A-508-530-2014;

Teisėja: Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00120-2013-8;

2014 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant nuteistajam R. P., jo gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam G. K., jo atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 155 str. 2 d., ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 154 str. 2 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 155 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 155 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš R. P. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012-12-26, 15 val. 17 min., pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), internetinio tinklalapio www.pincetas.lt skiltyje ,,Gydytojų reitingai“ skirsnyje „K. G., Endokrinologija Pacientų komentarai“, viešai paskleidė apie G. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino, pažemino ir viešai jį įžeidė, patalpindamas tekstą: ,,paskyrė po 1 teigiamo gliukozės tyrimo kraujyje (gliukozė viršino norma labai nežymiai) gydymą vaistu ,,Metforal“. Tai labai pavojingas ir stiprus vaistas, nuo kurio vartojimo daugybė šalutinių poveikių. Gali sutrikti virškinimas, regėjimas, nervai, inkstai, kepenys, oda ir net ištikti koma!!!! G. K. paskyrė šį vaistą be išankstinių inkstų tyrimo, kas yra draudžiama pagal šio vaisto gamintojo aprašymą!! Pradėjus vartoti ,,Metforal“ pradėjau labai blogai jaustis!!!! Iš karto pasitariau su kitais medikais, vartojau detoksikacinius preperatus ir pašalinus iš organizmo ,,Metforal“ sveikatos būklė iš karto pasitaisė! Cukraus kiekis kraujyje normalizavosi, po maitinimosi pakoregavimo ir fizinių pratimų padidinimo per 1-3 mėnesių be jokių vaistų! G. K. yra nusikaltėlis nevertas – mediko vardo (tyčia nugydantis pacientus)Dėl ko jis tai daro sunku pasakyti!?!? Matomai nugydo tam, kad žmogus labiau sirgtų ir daugiau lankytusi pas jį naujam gydymui ir vėl mokėtų po 340 litų už 25 minučių apsilankymą! Prakeikiu jį degti pragare amžinai dėl sveikatos gadinimo žmonėms ir man asmeniškai!!!!".

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-12-26, 18 val. 05 min., pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) internetinio tinklalapio www.pincetas.lt skiltyje ,,Gydytojų reitingai“ skirsnyje „K. G., Endokrinologija Pacientų komentarai“ patalpino tekstą: „Dieve apsaugok mus nuo tokių velnio apsėstų piktavališkų „gydytojų“! Tiriantis skydliaukę G. K. israsė gerti Tiroxin kai to dar nereikėjo realiai! Po 3 metų Tiroxin (hormoninis preparatas) vartojimo, man skydliauke pradėjo jau trauktis (mažėti). issityrus užsienyje rimti medikai pasakė, kad mano skydliaukė yra sveika (su nežymiais pakitimais) ir jeigu nebūčiau gėręs 3 metus Tiroxin hormoninio vaisto ji butų visai sveika! Dabar galima dar ją atstatyti bet gydymas kamieninemis ląstelėmis (Stem Cells) yra labai brangus ir atliekamas tik Kijeve-UA, Beirute-Libane ir Šveicarijoje. Neįsivaizduojamai didelė žala Mano sveikatai padaryta per parazito nusikaltelio G. K. piktavališkumą! Jis skiria tokius vistus nuo skydliaukės, cukraligės po kurių pavartojimo (kad ir neilgai) išsivysto priklausomybes tiems vaistams, atsiranda daug šalutinių poveikių (ligų, invalidumų) po kurių turi dažnai lankytis to parazito ,,profesoriaus“ Via Medika ir mokėti į kasa dideles sumas pinigų ir kentėti naujus gydymus ir ligas! Jis iš to lobsta, stato naujas klinikas, vazineja brangiais auto, nusipirkęs Vila Kroatijoje prie Adrijos jūros, gyrėsi, kad ir jahtą ruošiasi pirkti! Uzprings savo sugeneruotu blogiu!!!!“.

Be to, R. P. pagal BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsdamas SMS žinutes į G. K. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), neviešai įžeidė G. K.: 2013-01-03, apie 20:09 val., atsiuntęs tokio teksto žinutę: „Tos ,,rokiruotes“ su UAB ir IĮ via-med ,,landynėje“ su total išprotėjusiu ,,profesoriumi“ iš esmės nieko tau nepagelbės! Tik dar labiau įklimpsi i ta shudu katilą į kurį pats save ir nuvedei nuodindamas (netinkamais ,,vaistais“) žmones ir net nescias moteris dėl keliu šimtiniu!! vienintelis kelias tai yra kiek pajėgi atlyginti žala „nugydytiems“ žmonėms ir grįžti į doros kelią! Nes kitaip garantuotai degsi pragare amžinai! Dar šiame ,,gyvenime“ pateksi į pragarą! Mes prašome dievulioko reikia ir tai įvyksta!! Nors jau turbūt ten (pragare) lankaisi:) Kas tokias išperas kaip tu gimdo!?Turbūt kurvos per išangę!!“.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-01-04, apie 10:05 val., atsiuntė tokio teksto žinutę: „nusmurgęs stipena (kazanov) su tavimi bus pasielgta lygiai taip pat kai tu elgeisi su kitais žmonėmis juos nuodindamas del savo papildomu keliu šimtiniu lituku! Mes taip žemai kaip tu nepuolė ir nepulsime, bet tau tai nepagailėsime išmones kuria esame mate filmuose! Gali ruoštis gydymui! Nes sergi jau visiška beprotybes blogiausia stadija! Tai ne gasdininimas ir negrasinimas! Tai rekomendacija gydymui! Ruoškis... xexexexexexexex Gausi kovoti keliais frontais, Sveikatos apsaugos ministerija, Teismai, Spauda-Internetas ir dar kaip kas, jeigu nesergi skleroze aš tau minėjau kabinete...“.

Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad su nuteistuoju R. P. pažįstamas iš anksčiau, kadangi pastarasis atlydėdavo savo mamą, kuriai pašalinta skydliaukė. Pats nuteistasis kaip pacientas kreipėsi 2008 m. ir nuo to laiko jis lankydavosi pas jį kaip pas gydytoją. R. P. yra skydliaukės nepakankamumas, tam taikomas tipiškas standartinis gydymas, nors R. P. viešojoje erdvėje pareiškė, kad jis yra stipriai nugydytas. R. P. papildomai buvo ištirtas dėl cukraligės, jo gliukozės kiekis buvo padidėjęs, kas parodė, kad žmogus gali susirgti cukriniu diabetu. Pagal viso pasaulio standartą jam buvo skiriamas Metforminas, nors žmogus cukriniu diabetu ir neserga. Tai tarsi saugos diržai automobilyje. Metforminas – tai žolinis vaistas, skiriamas sveikiems žmonėms, tai sveikas žmogus gerdamas šiuos vaistus yra apsaugomas nuo cukrinio diabeto. Vizitų metu R. P. visą laiką buvo labai draugiškas, jam nešdavo visokiausius jachtų žurnalus, buvo lyg draugas, tačiau nežiūrėjo į akis, keistai elgėsi. Labiausiai jam įstrigo jo žodžiai pasakyti išeinant: ,,Aš turiu labai daug gerų advokatų“. Nesuprato jo to teksto, kol negavo žinutės. Žinutėje buvo išsakyti baisiausi žodžiai ir vienas sakinys: ,,Kaip aš tau sakiau kabinete“. R. P. neišmanydamas medicinos pagalvojo, kad iš to galima gauti pelną ir parašė, kad jis jį nugydė ir jam turi duoti 1 400 000 Lt. Nuteistojo elektroniniame laiške buvo parašyta ,,Daktare, perskaičiau visus tuos, tai gal aš to Metformino negersiu, nevalgysiu cukraus, pasilaikysiu dietos“, o po kelių valandų prasidėjo keiksmai, grasinimai, įžeidinėjimai viešoje erdvėje, dėl ko jis tikrai jaučiasi blogai. Tas vaistas, kurį jam paskyrė, yra žolinis, išgėrus vieną ar dvi tabletes apsinuodyti juo neįmanoma. To vaisto dozė, kurią gavo R. P., yra tris kartus mažesnė nuo normalios terapinės dozės. Jis galėjo išgerti tik vieną tabletę, to vaisto toksinis poveikis neįmanomas, išskyrus tai, kad gali suburbuliuoti pilvas ar jį paleisti. Jokių įrodymų nėra, kad jis turėjo kažkokį apsinuodijimą, nes į teismą buvo pakviesta jo gydytoja, kuri pasakė, kad jokių apsinuodijimo požymių ji nematė, reiškia žmogus pabandė kriminaliniais veiksmai priversti gydytoją jam kažką mokėti. Teigia, kad jis tokiu nuteistojo elgesiu yra įžeistas, nes padarė viską be mažiausios klaidelės ir visiškai teisingai. Jaučiasi pažemintas, nes visi jo pacientai klausia, kas atsitiko, kad taip rašoma viešojoje erdvėje. Jis yra profesorius, daug metų prabuvęs kaip ekspertas, mokė Lietuvos gydytojus, o dabar virtualioje erdvėje skamba tokie negražūs dalykai. R. P. bando imituoti ir psichikos sutrikimus, tačiau jis tikrai yra pilno proto. Gavęs SMS žinutes jis kreipėsi į policiją, kuri atliko tų visų žinučių paiešką ir buvo nustatyti tie IMEI kodai, kurie susiję su R. P.. Apeliacinį skundą prašo atmesti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Kaminskis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis G. K. ir jo atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta taisyklių ir metodų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, neišeinantis už BPK normų sistemos nustatytų ribų, kurio esminis reikalavimas – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma yra baudžiamoji atsakomybė už netinkamą šios laisvės įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl netinkamo minėtos laisvės įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo tikslų yra asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl nagrinėdamas bylą teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotą praktiką saviraiškos laisvės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, yra būtinas demokratinėje visuomenėje, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Apie būtinybę paisyti protingumo, proporcingumo ir pusiausvyros tarp teisinių apribojimų bei atsakomybės už teisės pažeidimus principų ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

R. P. nuteistas už nusikalstamas veikas, kuriomis yra pažeidžiama kito žmogaus garbė ir orumas. BK 154 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris apšmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. BK 155str.1d. numato atsakomybę asmeniui, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o to paties straipsnio 2d. - asmeniui, kuris neviešai įžeidė žmogų.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde neneigia, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nurodo, kad būtent jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, įžeidžiančių ir šmeižiančių komentarų ir žinučių telekomunikacijos priemonėmis nerašė, byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, t. y. prašo jį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nors R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė, teigė komentarų nerašęs ir SMS žinučių nesiuntęs, kad jo kompiuteriu ar mobilaus ryšio telefonu gali naudotis daugelis žmonių, tačiau byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad komentarai interneto tinklapyje www.pincetas.lt ( už kuriuos nuteistas R. P.) parašyti iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o SMS žinutės išsiųstos iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmąjį telefono numerį R. P. registruodamasis ,,Via Medica“ klinikoje yra nurodęs kaip savo kontaktinį telefono numerį, o antrojo telefono numerio SIM kortelė buvo naudota su mobilaus ryšio telefonais, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudota su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiaga b.l. 1-3,78), be to, tuos pačius kontaktinius duomenis R. P. nurodė ir rašydamas elektroninius laiškus iš robertaspre@gmail.com į infokaunas@viamedica.lt. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis iš tiesų laikosi tokios pozicijos, kuri yra nurodyta komentaruose, esančiuose interneto tinklapyje www.pincetas.lt bei į G. K. mobiliojo ryšio telefoną siųstose SMS žinutėse. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad G. K. įvykdė labai sunkų nusikaltimą jo atžvilgiu – kėsinosi jį nužudyti, o minėtų komentarų ir SMS žinučių turinys iš esmės atitinka šią R. P. poziciją. Apeliantas taip pat pripažino, kad ,,Via Medica“ rašė vieną elektroninį laišką, jame buvo ir tam tikrų grasinimų. Tokias pat pretenzijas R. P. yra išreiškęs ir raštu nusiųsdamas klinikai ,,Via Medica“ bei asmeniškai G. K. reikalavimą dėl 1 400 000 eurų žalos atlyginimo (1 t., b.l. 13-16). Apeliantas tiek teismo posėdžiuose, tiek teikdamas rašytinius prašymus teismui, nurodydavo tas pačias aplinkybes apie jo apnuodijimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsinimą jį nužudyti, vartoja tuos pačius posakius apie nukentėjusįjį G. K., tokius kaip „gydytojas-nuodytojas“, „nusikaltėlis“. Šių žodžių nuteistasis nevengė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad iš paties R. P. parodymų matyti, jog jis jaučia pyktį ir kerštą gydytojui G. K. dėl jo manymu netinkamo jo gydymo, todėl tai visiškai paaiškina jo motyvą apšmeižti ir įžeisti nukentėjusįjį. Apeliantas teigė, kad jo kompiuteriu ar mobiliojo ryšio telefonais galėjo naudotis daugelis žmonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mobiliųjų telefono numerių ir kompiuterių IP adresų priklausomumas nuteistajam nėra vienintelis ir būtinas įrodymas, patvirtinantis nuteistojo kaltę, o tai, jog komentarus interneto tinklapyje www.pincetas.lt parašė ir SMS žinutes į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną siuntė būtent R. P., patvirtina aukščiau nurodytų ir įvertintų įrodymų visetas. Atmestinas nuteistojo R. P. argumentas, kad jis kaltinimuose nurodytu laiku telefonu nesinaudojo, kadangi iš rašytų elektroninių laiškų nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2012-12-22 iki 2012-12-25 matyti, jog jis pats nurodė kontaktinį telefono numerį Nr. 8 643 30553 ( t.1.b.l. 32-35). Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad vertinant internetiniame tinklalapyje www.pincetas.lt paskelbtus komentarus bei nukentėjusiajam atsiųstas SMS žinutes, šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją.

Apeliacinėje instancijoje išklausius nukentėjusiojo parodymų ir nuteistojo paaiškinimo, faktinės aplinkybės kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, nepakito, todėl teismas pritaria pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams dėl apelianto kaltės, jų neatkartodamas.

Kritiškai vertinami R. P. apeliacinio skundo teiginiai apie šios bylos „sufabrikavimą“, nes jie tėra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Tai, kad jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo byloje iki priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą yra šiai bylai nereikšminga aplinkybė. Įrodymų vertinimo kontekste, telefonų iš kurių buvo siunčiamos SMS žinutės nukentėjusiajam G. K. ir talpinami komentarai internetiniame tinklalapyje www.pincetas.lt priklausomybė buvo nustatyta teisėtai, laikantis BPK reikalavimų renkant bylai reikšmingus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo medžiaga privataus kaltinimo byloje tapo įrodomąja medžiaga, kuria ir buvo remiamasi priimant galutinį procesinį sprendimą.

Apeliantas skunde teigia, kad G. K. įvykdė labai sunkų nusikaltimą jo atžvilgiu – kėsinosi jį nužudyti, skirdamas receptu netinkamus mirtinai pavojingus medikamentus „Metforal“ netinkama tvarka, be specialių medicininių tyrimų, tačiau G. K. atsakomybės klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, todėl šis argumentas nelaikytinas turinčiu teisinę reikšmę nagrinėjant nuteistojo R. P. baudžiamąją bylą dėl įžeidimo ir šmeižimo.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja anksčiau jo atžvilgiu buvo priėmusi jam nepalankų sprendimą, todėl jam kyla aiškus ir pagrįstas įtarimas, kad teisėja Lina Lesinskienė yra šališka jo atžvilgiu ir tai pasitvirtino šiai teisėjai antrą kartą nagrinėjant jo bylą, kuomet vėl buvo priimtas nepalankus sprendimas.

Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis tokių papildomų aplinkybių sąrašas. Įstatymas leidžia teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese, tačiau įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti keletą skirtingų bylų dėl to paties asmens padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis teisėja L.Lesinskienė nagrinėjo teikimą pagal R. P. prašymą dėl teistumo panaikinimo, išteisinimo ir teisinio reabilitavimo. Priimta teisėjos L.Lesinskienės nutartis pagal R. P. skundą buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir skundas atmestas 2012-1015 Kauno apygardos nutartimi. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Lesinskienė anksčiau nagrinėjo kitą bylą, kurioje dalyvavo R. P. ir joje buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu. Taip pat nėra pagrindas spręsti apie galimą teisėjų šališkumą objektyviąja ar subjektyviąja prasme. Subjektyvus teismo nešališkumas yra suprantamas kaip asmeninis nešališkumas, t. y. teisėjų išankstinės nuomonės ar nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu neturėjimas. Objektyvus nešališkumas užtikrinamas teismui pateikiant pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias realias abejones dėl nešališkumo (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras v. Lithuania, Nr. 42095/98; kasacinės bylos Nr. 2K-340/2008, 2K-198/2009, 2K-230/2009, 2K-243/2009). Įrodymų vertinimas ne pagal kaltinamųjų (nuteistųjų) lūkesčius negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl R. P. kaltės, byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad teisėja Lina Lesinskienė negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismas apelianto teisių nesuvaržė, jam vienodomis teisėmis su nukentėjusiuoju G. K. bei jo atstovu adv. pad. A. Zavtrakovu leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo proceso metu buvo laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, teismo paskirta bausmė teisinga, todėl apelianto R. P. teisė į teisingą teismą pažeista nebuvo, o nuteistajam R. P. nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą ar baudžiamojo proceso pažeidimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumu, kadangi R. P. baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, įrodymai surinkti ir įvertini tinkamai, jo veiksmai pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, paskirta adekvati bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados kolegijai abejonių nekelia, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą bei teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas bei jo atstovas išreiškė prašymą priteisti G. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, šis prašymas tenkintinas. Iš pateiktų į bylą dokumentų (t. 2, b. l.43, 66) matyti, kad už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme nukentėjusysis G. K. sumokėjo advokatui Georgijui Zavtrakovui 1000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo atstovas advokatas pateikė teismui atsikirtimus į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme vyko keli posėdžiai, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistinos proceso išlaidos visa apimtimi.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. P. išlaidos iki 2014 m. spalio 2 d. sudaro 210 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą R. P. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. P. priteisti nukentėjusiojo G. K. naudai 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų.