Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, M. socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo dvi skirtingas procedūras: turto administratoriaus paskyrimo ir turto administratoriaus pakeitimo.

6.2. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.245 straipsnio 1 dalis numato, kad kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Pagal CPK 493 straipsnio 1 dalį jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Taigi, įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus ar tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių.

6.3. Kai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtui teismo nutartimi jau yra paskirtas turto administratorius, tačiau jis savo pareigas atlieka netinkamai ar dėl tam tikrų priežasčių jų negali ar nenori toliau atlikti, globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu (CPK 493 straipsnio 3 dalis).

6.4. Iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad CPK 493 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje yra reglamentuotos dvi skirtingos procedūros. CPK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta turto administratoriaus paskyrimo procedūra, kai jo nėra, o CPK 493 straipsnio 3 dalyje turto administratoriaus nušalinimo ar pakeitimo procedūra, kai jis yra.

6.5. Neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos D. V. turto administratorius J. V. 2024 m. kovo 8 d. mirė. Nurodyta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog neveiksnios tam tikrose srityse pripažintos D. V. turto administratoriaus šiuo metu nėra, nes teismo paskirtas turto administratorius J. V. 2024 m. kovo 8 d. mirė. Taigi, šiuo metu turi būti taikoma turto administratoriaus paskyrimo (CPK 493 straipsnio 1 dalis), o ne jo pakeitimo procedūra (CPK 493 straipsnio 3 dalis).

6.6. CK 4.251 straipsnio 1 dalis numato, kad turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi administratoriui mirus. Be to, to paties straipsnio 5 dalis numato, jog mirus administratoriui, jo įpėdiniai nedelsdami turi apie tai pranešti administratorių paskyrusiam asmeniui ar institucijai ir naudos gavėjui. Šiuo atveju turto administratorių, kuris mirė, buvo paskyręs teismas, todėl jis savo iniciatyva turėtų spręsti naujo turto administratoriaus paskyrimo klausimą (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

6.7. Dėl nurodytų priežasčių teismas gavęs pareiškėjos, mirusio turto administratoriaus sutuoktinės pareiškimą dėl turto administratoriaus paskyrimo neveiksniai tam tikrose srityse pripažintos D. V., kuri turi nekilnojamojo turto, vadovaudamasis CPK 493 straipsnio 1 dalimi, savo iniciatyva turėjo spręsti turto administratoriaus paskyrimo klausimą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą, vertindamas jį kaip pareiškimą dėl turto administratoriaus pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl turto administratoriaus paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai teismas su jais sutinka, kad pagal CPK 493 straipsnio 1 dalį klausimą dėl turto administratoriaus paskyrimo neveiksniam asmeniui teismo iniciatyva galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas jau iškeltą bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo teismas nustatytų poreikį papildomai paskirti ir asmens turto administratorių.

10. Pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad CPK nuostatos nenumato galimybės teismui savo iniciatyva iškelti atskiros civilinės bylos dėl turto administratoriaus paskyrimo (pakeitimo), todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo dvi skirtingas procedūras: turto administratoriaus paskyrimo ir turto administratoriaus pakeitimo, yra teisiškai nereikšmingi.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme bei konstatavo, kad pareiškėja, kuri yra mirusio turto administratoriaus J. V. sutuoktinė, nepatenka į sąrašą CPK 493 straipsnio 3 dalyje (taip pat CPK 463 straipsnio 1 dalyje) numatytų subjektų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens administratoriaus paskyrimo, nušalinimo ar pakeitimo. Pagrįstai nurodė ir tai, kad pagal kitų nei CPK 493 straipsnio 3 dalyje (taip pat CPK 463 straipsnio 1 dalyje) nurodytų asmenų pateiktus pareiškimus bylos teisme dėl turto administratoriaus paskyrimo ar pakeitimo nėra nagrinėjamos.

12. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su atsisakymu priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio11 d. nutartį palikti nepakeistą.