Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. V. ir N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir N. V. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo notarė R. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu (b. l. 123-125) prašė priteisti iš atsakovų 34.267 Lt žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad šalys, dalyvaujant liudytojams I. T. ir E. B. (toliau - liudytojai), preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi sutarė (b. l. 14), jog atsakovai jiems už 60.000 Lt parduos visą turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18, t. y. žemės sklypą, kioską ir ūkinius pastatus. Šalys sutarė, kad žemės sklypas bus parduodamas/perkamas su jame esančiu kiosku ir ūkiniais pastatais. 2009-05-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta avansinė įmokėjimo sutartis (b. l. 15), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 18; pirkėjas (ieškovas), pasirašydamas avansinio įmokėjimo sutartį, sumokėjo pardavėjui 3.000 Lt. 2009-06-04 tarp šalių buvo sudaryta notarės R. K. patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko žemės sklypą su ginčo statiniais (kiosku ir tvora) už 60.000 Lt (b. l. 16-23). Nuvykus apžiūrėti įsigyto turto ieškovai pastebėjo, kad žemės sklype nėra kiosko bei tvoros, kurie nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre, tačiau buvo ūkio pastatų priklausiniai. Laikraštyje buvo skelbiama, kad parduodama žemė, kioskas, tvora. Ieškovai žemės sklypą pirko dėl to, kad jame buvo prekybinis kioskas ir tvora. Su atsakovais ieškovai susitarė, kad perka viską, kas buvo žemės sklype, atsakovai tik nurodė, kad pasiima pavėsinę ir šuns voljerą. Patys atsakovai vedėsi ieškovus į prekybinio kiosko vidų, ieškovai tarėsi, kad nupirks viską, tuo pačiu ir prekybinį kioską. Kioske atsakovė savo ranka surašė avansinio įmokėjimo sutartį (b. l. 15), kurią ieškovai tik pasirašė. Ieškovai nepastebėjo, ar prekybinis kioskas buvo įrašytas į nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašant sutartį notarų biure jaudinosi, matė, kad sutartyje yra nurodyta daug parduodamų sandėliukų, manė, kad sutartyje taip pat yra nurodytas ir prekybinis kioskas. Ieškovo išsilavinimas - 11 klasių, jo sutuoktinės - 10 klasių (b. l. 90). Jiems niekas nepaaiškino, kad jie sutartimi neįsigijo prekybinio kiosko. Tą sklypą ieškovai pirko dėl kiosko, nes ketino vystyti veiklą, kiti sklype esantys statiniai nėra vertingi. Kiosko ir tvoros ardymo darbus atsakovai atliko po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kai atsakovai griovė tvorą, ieškovai kvietė policiją (b. l. 90). Žemės sklypą ieškovai pirko be tarpininkų. Žemės sklypo plane buvo laikinas statinys, todėl suprato, kad perka viską, kas ant žemės (b. l. 90).

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-14 sprendimu (b. l. 161-168) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovų 17.133,50 Lt žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovams buvo ne kartą aprodytas sklypas, jo ribos, šalys apžiūrėjo prekybinį kioską, sudarant rašytinę notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį sklypas buvo aptvertas tvora, jame stovėjo prekybinis kioskas. Šalys taip pat pripažįsta aplinkybę, kad prekybinis kioskas buvo įtrauktas į ginčo sklypo detalųjį planą. Tiek ieškovai, tiek atsakovai taip pat pripažįsta ir tai, kad prekybinis kioskas ir tvora buvo išmontuoti po to, kai buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje pateiktos skelbimų laikraščio „Noriu“ kopijos patvirtina, kad atsakovai viešai skelbė apie jiems priklausančio sklypo pardavimą, skelbime buvo nurodyta, kad parduodamame sklype yra 15 kv. m ploto karkasinis kioskas, o sklypo teritorija aptverta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei CK 6.395 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovai, siekdami, kad pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat nebūtų perleisti ir sandorio sudarymo metu sklype buvę laikini statiniai, t. y. prekybinis kioskas ir tvora, šį klausimą turėjo aptarti pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau to nepadarė. Ginčo sutartyje nebuvo aptarta sąlyga, kad po sandorio sudarymo atsakovai turės teisę nusikelti sklype esantį prekybinį kioską ir tvorą, todėl, remiantis CK 6.395 str. 1 d., po sandorio sudarymo prekybinis kioskas ir tvora turėjo pereiti ieškovų nuosavybėn (CK 4.40 str. 1 d.). Iš atsakovų paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė prielaidą, kad jie galimai buvo suinteresuoti išsaugoti prekybinį kioską, todėl sprendė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai turėjo pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir atsakingai: tiek parduodami savo turtą, tiek jį pirkdami pasidomėti sudaromos sutarties sąlygomis ir sutarties kontrahentams aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę teismas nustatė, kad atsakovui iki ginčo sandorio sudarymo teko susidurti su ne vienu teismo civiliniu procesu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ir ieškovai, ir atsakovai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, galėjo numatyti, jog privalo pasidomėti, kaip tinkamai realizuoti savo teises sudarant ginčo sandorį, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei būti atidūs (CK 1.5 str.). Kadangi atsakovai ginčo tvorą bei prekybinį kioską nusikėlė po nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo, atsakovų veiksmus teismas laikė savavališkais ir neteisėtais, todėl konstatavo, kad atsakovai atsakingi už savo veiksmais ieškovams padarytos žalos atlyginimą (CK 6.246 str., 6.247str., 6.248 str., 6.249str., 6.263 str., CPK 185 str., 177 str., 178 str.). Kadangi atsakovai iš neteisėtų savavališkų veiksmų, neaptartų pirkimo–pardavimo sutartyje, gavo naudos, nusiardę tvorą bei nusikėlę kioską, tai gautą naudą teismas pripažino nuostoliais (CK 6.249 str. 3 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir pačių ieškovų elgesys derantis dėl perkamo nekilnojamojo turto ir sandorio sudarymo metu. Ieškovai nurodė, kad avansinio įmokėjimo sutartį savo ranka surašė atsakovė. Atsakovė šią aplinkybę pripažino bei sukonkretino, kad šios sutarties pavyzdį atsakovai rado internete. Ieškovai neatkreipė dėmesio į tai, kad avansinio įmokėjimo sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas yra namų valdos žemės sklypas, nedetalizuojant susitarimo dėl sklype esančių statinių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad šalys, notarų biure sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, būtų atkreipę notarės dėmesį į jiems svarbią sutarties aplinkybę, jie neišsakė savo pastabų apie tai, kad į sutarties tekstą būtų įtraukta aiški sąlyga dėl prekybos kiosko ir tvoros pardavimo ar nepardavimo. Teismas, įvertinęs šalių veiksmus, kad jos nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įtvirtinti savo ketinimus sutartyje, ieškovai lengvabūdiškai pasitikėjo atsakovais ir jų gera valia, neišsiaiškino, ar nėra sutartyje neaptartų ir nutylėtų atsakovų ketinimų nusikelti prekybos kioską ir tvorą, o atsakovai taip pat neprašė įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį papildomų sąlygų tvorai ir kioskui nusikelti, sprendė, kad yra pagrindas taikyti CK 6.282 str. 1 d. ir sumažinti prašomos priteisti žalos dydį.

Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 169-170) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, teismo argumentai jiems nesuprantami ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Patys ieškovai pateikė teismui tarp šalių 2009-05-03 pasirašytą avansinio įmokėjimo sutartį (toliau - sutartis) (b. l. 15), iš kurios 1.1 p. matyti, kad ieškovas įsipareigojo pirkti, o pardavėjas (atsakovai) parduoti žemės sklypą. Nebuvo jokios preliminarios sutarties ar kito sutarimo, kad ieškovai perka laikiną statinį - kioskelį ir laikiną statinį - tvorą. Ieškovai taip pat pateikė teismui 2009-05-18 surašytą raštą (b. l. 14), pasirašytą ieškovų ir liudytojų, kuriame nurodoma, kad liudytojai dalyvavo preliminarinės sutarties sudaryme, kuria šalys sutarė parduoti žemės sklypą, kioską ir ūkinius pastatus už 60.000 Lt. Ieškovai neva nesuprato, kad reikia raštiškai įtvirtinti ketinimus su atsakovais dėl tvoros ir kioskelio pardavimo, jie neva apie tai nepagalvojo ir pasitikėjo atsakovais, kaip nurodoma teismo sprendime. Atsakovai nesupranta tokio ieškovų patiklumo ir neapdairumo ir pasitikėjimo atsakovais, jei jie patys pateikia teismui minėtą 2009-05-18 surašytą raštą, kuriame aiškiai įvardijimas teisinis dokumento traktavimas preliminaria sutartimi, tiksliai nurodyti šalių asmens kodai. Atsakovams keista, kad šis raštas nebuvo pateiktas pasirašyti ir jiems. Dar keisčiau atrodo atsakovams, kad tame rašte minima ir preliminari sutartis, kurios šalys nebuvo sudarę, bet apie tokios sutarties sudarymo galimybę jiems buvo žinoma. Tai akivaizdus įrodymas, kad ieškovai elgiasi nesąžiningai. Atvirkščiai, ieškovai buvo apdairūs ir puikiai suprato pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, puikiai žinojo apie galimybę surašyti preliminariąją sutartį. Akivaizdu, kad ieškovai iš anksto buvo numatę, kad kreipsis į teismą su ieškiniu, kad nereikėtų vykdyti 2009-06-04 pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.2 punkto (b. l. 19), pagal kurį atsakovai liko skolingi atsakovams 30.000 Lt, kuriuos įsipareigojo sumokėti iki 2009-12-31, tačiau iki šios dienos nesumokėjo. Ekspertizės akte 16 lape nurodyta, kad tvora laikytina nesudėtingu statiniu, laikinu statiniu, o tai dar kartą parvirtina, kad jokio susitarimo dėl tvoros nebuvo, nes ši laikina tvora nebuvo pastatų priklausinys. Kioskelis negali būti ūkio pastatų priklausinys, kurio eksploatacijos terminas yra ribotas ir šis kioskelis neregistruojamas VĮ Registrų centre. Kioskelis buvo atsakovų verslo dalis, todėl atsakovai jį ir išsivežė pagal sutarimą su ieškovais. Patys ieškovai teisme patvirtino, kad buvo atsakovų kaimynai, bendravo su atsakovais, todėl jokios įtakos sudarytam sandoriui neturėjo įdėtas skelbimas laikraštyje. Be to, kaip teisme patvirtino liudytojas R. M., kad būdamas nekilnojamojo turto agentu su atsakovais jokios sutarties dėl sklypo pardavinėjimo nebuvo sudaręs, kioskelį į skelbimą įtraukė todėl, kad kioskas buvo įrašytas sklypo plane, be to, liudytojas paaiškino, kad su atsakovais tik buvo kalba, kad jie nori praduoti sklypą, tačiau detalių neaptarinėjo. Apie šiuos sklypus jis žinojo anksčiau, nes vieną sklypo dalį jis atsakovams jau buvo padėjęs parduoti, todėl turėjo ir šio sklypo planus. Teismas sprendime nurodė, kad, peržiūrėjus LITEKO duomenų bazę, nustatyta, kad atsakovui iki ginčo sandorio sudarymo teko susidurti su ne vienu teismo civiliniu procesu. Tokia teismo pozicija apeliantams iš viso nesuprantama, nes susidaro įspūdis, kad teismas priimdamas sprendimą šioje byloje vadovavosi dar ir LITEKO duomenimis, kurie buvo kitose bylose ir jokio ryšio su šia byla neturėjo ir neturi. Toks teismo argumentas apeliantams kelia abejones dėl sprendimo šališkumo.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116-118) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad jie nesutinka su apeliantų teiginiais, kad nebuvo jokios sutarties ar kito susitarimo, jog ieškovai perka laikiną statinį kioskelį ir laikiną statinį tvorą; kad 2009-05-18 teismui pateiktas surašytas raštas (b. l. 14), pasirašytas ieškovų bei liudytojų, kuriame nurodoma, kad sudarant preliminarią sutartį dalyvavo ir atsakovai, kurie sutarė su ieškovais parduoti jiems žemės sklypą, kioską ir ūkinius pastatus už 60.000 Lt, neva nebuvo pateiktas pasirašyti atsakovams, dėl ko, esą, ieškovai elgėsi nesąžiningai. Tokie argumentai yra absoliučiai nepagrįsti bei paneigti byloje surinkta medžiaga, pačių ieškovų paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ieškovai nurodo, kad pagal 2009-05-18 ieškovų pasirašytą preliminarią sutartį, kurią pasirašant dalyvavo ir atsakovai bei liudytojai, kurie ją taip pat pasirašė, šalys sutarė, kad žemės sklypas bus parduodamas/perkamas su jame esančiu kiosku ir ūkiniais pastatais. Vėliau šalys pasirašė avansinę ir pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ieškovams nuvykus apžiūrėti įsigyto turto jie pastebėjo, kad žemės sklype nėra kiosko bei tvoros, kurie nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre, tačiau neginčytinai buvo ūkio pastatų priklausiniai. Atsakovai po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo be ieškovų leidimo neteisėtai išmontavo bei pašalino ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius pastatus, tokiu būdu pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus bei sukėlė jiems žalą, dėl ko ieškovai būtent ir kreipėsi į teismą. Atsakovai pradėjo tvirtinti, jog dėl kiosko bei tvoros perleidimo šalys nesitarė bei kad preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo sutarta parduoti ir kioską bei tvorą, nėra jų pasirašyta. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, abi šalys teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad ieškovams buvo ne kartą aprodytas žemės sklypas, jo ribos, šalys apžiūrėjo prekybinį kioską, sudarant rašytinę notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį sklypas buvo aptvertas tvora, jame stovėjo prekybinis kioskas. Šalys taip pat pripažino aplinkybę, kad prekybinis kioskas buvo įtrauktas į ginčo sklypo detalųjį planą. Atsakovai taip pat pripažino ir tai, kad prekybinis kioskas ir tvora buvo išmontuoti po to, kai buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Negana to, byloje pateiktos skelbimų laikraščio „Noriu“ kopijos patvirtina, kad atsakovai viešai skelbė apie jiems priklausančio sklypo pardavimą, skelbime buvo nurodyta, kad parduodamame sklype yra 15 kv. m ploto karkasinis kioskas, o sklypo teritorija aptverta. Akivaizdu, kad atsakovai siekdami, kad pirkimo–pardavimo sutartimi nebūtų perleisti ir sandorio sudarymo metu sklype buvę laikini statiniai (prekybinis kioskas ir tvora), šį klausimą turėjo aptarti pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau to nepadarė. Avansinio mokėjimo sutartyje jau nedetalizuojamas susitarimas dėl sklype esančių statinių, tačiau ieškovai į tai dėmesio nekreipė, o tokiu būtu atsakovai juos apgavo, nes vėliau pareiškė, jog jie neketino parduoti kiosko ir tvoros, nors ieškovai ne vieną kartą apžiūrėjo šį kioską ir buvo patikinti, kad jis tikrai atiteks ieškovams, buvo sudaryta preliminari sutartis, kurioje nurodyta, kad kioskas parduodamas, negana to, būtent dėl šio kiosko ieškovai ir pirko minėtą žemės sklypą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi dar ir LITEKO duomenimis, kurie buvo kitose bylose ir jokio ryšio su šias byla neturėjo ir neturi. Priešingai skundo argumentams, teismas nurodė, kad atsakovai jau bylinėjasi nebe pirmą kartą, dėl ko teismas sprendė, kad šalys, įgyvendindamos savo teises ir pareigas, galėjo numatyti, jog privalo pasidomėti, kaip tinkamai realizuoti savo teises sudarant ginčo sandorį, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei būti atidūs (CK 1.5 str.), tokiu būdu teismas paprasčiausiai netiesiogiai nurodė, jog sudarant sutartį atsakovai savo ketinimus turėjo pareigą įforminti atitinkamos formos dokumentais, nurodyti notarei, kad neketina perleisti kiosko ir tvoros, tačiau to nepadarė, dėl ko elgėsi neprotingai.

Apeliacinis skunda atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovų ieškovams 2009-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistame žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18, buvusių statinių – ginčo kiosko ir tvoros – perleidimo ieškovams.

Kaip matyti iš 2009-05-03 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos avansinio įmokėjimo sutarties (b. l. 15), kuria ieškovas įsipareigojo pirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti 647 kv. m žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18, pirkimo-pardavimo objektu buvo nurodytas tik žemės sklypas, nedetalizuojant susitarimo dėl jokių sklype esančių statinių. 2009-06-04 šalys sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 16-22), pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko žemės sklypą su ūkiniais pastatais, tarp kurių ginčo kioskas ir tvora nenurodyti (b. l. 16-22). Byloje atsakovai neginčijo aplinkybės, kad prekybinis kioskas, pažymėtas raide „N“, buvo įtrauktas į sklypo detalųjį planą (b. l. 23, 63), pateiktą atsakovų ieškovams prie pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kuri neįrodinėjama ir apeliaciniame skunde, kad atsakovai, notarų biure sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, būtų atkreipę notarės dėmesį į jiems svarbią sutarties sąlygą dėl prekybos kiosko ir tvoros nepardavimo ieškovams. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovų skelbimuose laikraštyje ,,Noriu“, kuriuose buvo skelbiama apie ginčo žemės sklypo pardavimą, buvo nurodytas ir ginčo turtas, t. y. ,,15 m² kark. kioskas“ ir ,,aptverta teritorija“ (b. l. 81-83).

CK 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai, esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y. žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 str.). Vadovaujantis CK 4.14 str., antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad žemės sklypą įgijęs asmuo kartu su žemės nuosavybės teise į šiuos objektus nuosavybės teisės neįgyja tik tuo atveju, kai įstatymas ar sutartis tiesiogiai nustato, jog ant žemės sklypo esantys statiniai ar kiti žemės sklypo priklausiniai kartu su žemės sklypu nepereina žemės sklypo įgijėjui (pavyzdžiui, sutartyje nurodant, kad antraeiliai daiktai išlieka perleidusio asmens nuosavybe, nepriklausomai nuo perleidimo pagrindo). Kadangi atsakovai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė laikinų statinių (15 kv. m ploto karkasinio prekybinio kiosko ir tvoros) (dėl kurių buvimo žemės sklype sutarties sudarymo metu ginčas nekilo) likimo, neaptarė sąlygos, kad po sandorio sudarymo atsakovai turės teisę šiuos statinius nusikelti, vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., spręstina, jog po sandorio sudarymo prekybinis kioskas ir tvora perėjo ieškovų nuosavybėn, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodoma faktinė aplinkybė, kad ginčo kioskelis yra tik laikinas statinys, kurio eksploatacijos terminas yra ribotas, neregistruojamas VĮ Registrų centre, nepaneigia nei tokio statinio statuso žemės sklypo atžvilgiu, nei tokio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto nuosavybės teisei kitam asmeniui (šiuo atveju – ieškovams). Ši faktinė aplinkybė (pasibaigęs eksploatacijos terminas) būtų tik teisinė kliūtis disponuoti juo. Kolegijos nuomone, šioje situacijoje nekilnojamieji daiktai, esantys žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise ieškovams CK 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes sutartyje niekaip nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas, t. y. nei sutartis, nei įstatymas nenumato, kad tokiu atveju žemės sklype esantis teisiškai neregistruotas statinys išlieka buvusio savininko (nagrinėjamoje byloje - atsakovų) nuosavybe.

Kolegijos nuomone, šioje byloje itin svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovai pripažino ginčo tvorą bei prekybinį kioską nusikėlę jau po žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo. Tik tokiu atveju, jeigu žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo metu ginčo statinių ant žemės sklypo jau nebūtų buvę (t. y. atsakovai juos jau būtų nusikėlę anksčiau), kolegijos nuomone, atsirastų būtinybe svarstyti tai, dėl kokio turto perleidimo šalys tarėsi 2009-05-03 pasirašydamos avansinio įmokėjimo sutartį (b. l. 15) bei sudarydamos preliminarią sutartį, ką ieškovai įrodinėjo 2009-05-18 raštu (b. l. 14). Šie atsakovų veiksmai po sutarties sudarymo pagrįstai pripažintini savavališkais neteisėtais veiksmais, kurių pasekoje apeliantams pritaikytos pasekmės, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad atsakovai atsakingi už savo veiksmais ieškovams padarytos žalos atlyginimą (CK 6.246 str., 6.247str., 6.248 str., 6.249str., 6.263 str., CPK 185 str., 177 str., 178 str.). Kadangi atsakovai iš neteisėtų savavališkų veiksmų, neaptartų pirkimo–pardavimo sutartyje, gavo naudos, nusiardę tvorą bei nusikėlę kioską, gauta nauda laikytina nuostoliais (CK 6.249 str. 3 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir pačių ieškovų elgesys derantis dėl perkamo nekilnojamojo turto ir sandorio sudarymo metu, įvertinus šalių veiksmus, kad jos nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įtvirtinti savo ketinimus sutartyje, ieškovų lengvabūdiškumą pasitikint atsakovais ir jų gera valia, neišsiaiškinus, ar nėra sutartyje neaptartų ir nutylėtų atsakovų ketinimų nusikelti prekybos kioską ir tvorą, o atsakovams taip pat neprašius įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį papildomų sąlygų tvorai ir kioskui nusikelti, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CK 6.282 str. 1 d. ir sumažino prašomos priteisti žalos dydį.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, kartu atmetant ir prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), atskirai nebepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.