Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-02-03 · Administracinė byla Nr. I-583-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
I-583-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01785-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-583-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01785-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – R. G., atsakovės – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Vilijai Plotnikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. G. skundą atsakovei – Valstybinei sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 9-12) ir patikslintu skundu (b. l. 3-6) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme naudojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VSAT) priteisti jo naudai negautą darbo užmokestį už nušalinimo nuo darbo laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d., t. y. VSAT Lazdijų rinktinės 2008 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 16-569 „Dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio“ (toliau – ir pažyma Nr. 16-569) nurodytą sumą – 9 423,45 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus ir keturiasdešimt penkis centus).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo paradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-051-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu iš šios bylos buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo. Tyrimą atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-509-04), tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. V..

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį nepakeistą.

2.2. VSAT vadas generolas J. J. 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. TE-73 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo V. P. 2004 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-051-03, laikinai nušalino pareiškėją nuo Specialiosios paskirties būrio vado pareigų nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. Šiuo įsakymu Lazdijų rinktinės Finansų skyriui buvo pavesta nuo 2004 m. balandžio 15 d. nutraukti darbo užmokesčio mokėjimą: taigi, nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Šalies argumentai

2.3. 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė jo naudai priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tame tarpe ir nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. pagal pažymą Nr. 16-569. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu, be kita ko, priteisė pareiškėjui iš atsakovės – Lietuvos Respublikos 2 094,12 Lt negauto darbo užmokesčio.

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą pakeitė: panaikino minėto sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas iš valstybės negautas darbo užmokestis – 2 094,12 Lt, ir pilnai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 9 423,45 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką pareiškėjui privalo būti sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, koks subjektas priėmė sprendimą dėl nušalinimo, kad darbo užmokesčio mokėjimo teisinio santykio šalys yra apibrėžtos įstatymu – tai darbuotojas ir darbdavys arba pareigūnas ir institucija, kurioje jis eina pareigas, kad pareiga kompensuoti ieškovui negautą darbo užmokestį tenka darbdaviui.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėjas 2009 m. liepos 20 d. kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą su prašymu sumokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo darbo laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. 2009 m. liepos 23 d. pareiškėjas gavo atsakymą Nr. (21)-14-3030 iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 suformuotą praktiką.

2.5. Pasak pareiškėjo, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką; atsižvelgdamas į tai, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

2.6. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad jam būtų atlyginta žala (sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį) ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija rašte Nr. (1.35.)7R-8360, kurį pareiškėjas gavo 2009 m. spalio 21 d., atsisakė atlyginti žalą motyvuodama tuo, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartyje buvo išspręstas ginčas tarp šalių, kad minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti iš darbdavio negauto darbo užmokesčio, o ne žalos atlyginimo.

II

Atsakovė – Valstybinė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33-37) prašo skundo netenkinti, pateikia tokius argumentus.

1. 2007 m. sausio mėnesį dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už nušalinimo laikotarpį į VSAT kreipėsi ne pareiškėjas, o S. R., buvęs VSAT pareigūnas, kuriam kartu su pareiškėju buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kurie kartu buvo išteisinti. 2007 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13-397 buvo rašytas ne pareiškėjui, o Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybai, kuris buvo persiųstas S. R..

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 23 d. su ieškiniu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą. Remiantis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimu, nagrinėjant bylą pareiškėjui buvo pasiūlyta patraukti atsakovu VSAT bei kreiptis į administracinį teismą. Tuo pačiu sprendimu teismas priteisė 1 573,88 Lt darbo užmokesčio už 22 nepagrįsto nušalinimo kalendorines dienas. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, padavė skundą Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi nurodė, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką privalo būti sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, koks subjektas priėmė sprendimą dėl nušalinimo.

Pasak atsakovės, minėta Kauno apygardos teismo nutartis VSAT yra neprivaloma, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

3. Nagrinėjant administracines bylas dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdavo skirtingas nutartis. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 konstatavo, kad vidutinis darbo užmokestis už nušalinimą nuo pareigų priteisiamas iš darbdavio tik tiems valstybės tarnybos pareigūnams, kurie buvo nepagrįstai nušalinti nuo pareigų darbdavio iniciatyva tarnybinio patikrinimo metu (Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys). Procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl darbdaviui nekyla atsakomybė ir iš jo priteisti darbo užmokestį bei delspinigius už laikotarpį, per kurį pareigūnas buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, negalima. Esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys, bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis ir (ar) atitinkamai Civilinio kodekso bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

4. Dėl pareiškėjui inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir, atsižvelgiant į 2004 m. gegužės 14 d. VSAT tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-58, 2004 m. gegužės 21 d. VSAT vado įsakymu Nr. TE-111 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13 punkte išdėstytos pareigūno nušalinimo taisyklės.

Nušalinimo teisė suteikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, bei tai gali būti padaryta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. nutartimi, VSAT vadas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nušalinimo nedubliavo. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis ir Tvarkos 32 punktas nustato, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Tvarkos 10 punkto nuostatas tais atvejais, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pradėjus tarnybinį patikrinimą yra nustatoma, kad pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti atitinkamas pareigūno veikas nuo galimai jo padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Taigi, VSAT, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, įžvelgusi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, tarnybinio patikrinimo procedūros nestabdė.

Motyvuojamoji dalis

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, darbo užmokestis už laikotarpį, kada buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, jam neturėjo būti mokamas. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004m. balandžio 15 d. iki 2004 m. gegužės 21 d.

5. Be to, atsakovė atsiliepime į skundą pateikia argumentus, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminus, o taip pat kad yra praleisti ir reikalavimo senaties terminai.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. G., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą patenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė (2009 m. vasario 2 d. įgaliojimas Nr. 13-465 (b. l. 38)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. VSAT vadas 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. TE-73 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 7), vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-051-03, laikinai, nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d., nušalino nuo einamų pareigų, be kita ko, Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties būrio vadą R. G., taip pat šiuo įsakymu Lazdijų rinktinės Finansų skyriui buvo pavesta nuo 2004 m. balandžio 15 d. nutraukti darbo užmokesčio mokėjimą.

2. VSAT vadas 2004 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. TE-155 (b. l. 8), vykdydamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2004 m. liepos 9 d. nutarimus baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-051-03, pripažino netekusiu galios VSAT vado 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. TE-73 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ ir nuo 2004 m. liepos 15 d. grąžino į buvusias pareigas Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties būrio vadą R. G..

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu (b. l. 13-16, 49-55, 67-70) R. G. išteisino dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

4. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 43-48) atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį nepakeistą.

5. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 17-19, 71-73), be kita ko, priteisė R. G. iš atsakovės – Lietuvos Respublikos 3 594, 12 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus ir dvylika centų) turtinei žalai, tame tarpe 2 094,12 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt keturis litus ir dvylika centų) negauto darbo užmokesčio, atlyginti ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

6. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 20-28, 74-82) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą pakeitė ir, be kita ko, panaikino šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš valstybės priteistas 2 094, 12 Lt negautas darbo užmokestis (turtinė žala) ir pilnai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9 423,45 Lt negauto darbo užmokesčio (turtinės žalos) priteisimo.

7. Pareiškėjas su 2009 m. liepos 17 d. prašymu „Dėl darbo užmokesčio“ (b. l. 41-42) kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas sumokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo darbo laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d., išmokant VSAT Lazdijų rinktinės 2008 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 16-569 „Dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio“ (b. l. 56, 61) nurodytą sumą – 9 423,45 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus ir keturiasdešimt penkis centus).

8. VSAT 2009 m. liepos 23 d. raštu Nr. (21)-14-3030 „Dėl darbo užmokesčio“ (b. l. 39-40, 62), atsakydama į pareiškėjo 2009 m. liepos 17 d. prašymą „Dėl darbo užmokesčio“, be kita ko, nurodė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 suformuotą praktiką, kad minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl darbdaviui nekyla atsakomybė ir iš jo priteisti darbo užmokestį bei delspinigius už laikotarpį, per kurį pareigūnas buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, negalima, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys, bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8360 (b. l. 29, 83) pareiškėjas buvo informuotas, kad atlyginti žalą ne teismo tvarka pareiškėjui nėra pagrindo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi buvo išspręstas ginčas tarp šalių dėl žalos priteisimo.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad patikslintu skundu (b. l. 3-6), kuris yra priimtas ir kuris yra nagrinėjamas šioje byloje, pareiškėjas prašo būtent iš atsakovės – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti jo naudai už nušalinimo nuo darbo laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. negautą darbo užmokestį, t. y. VSAT Lazdijų rinktinės 2008 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 16-569 „Dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio“ nurodytą sumą – 9 423,45 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus ir keturiasdešimt penkis centus).

Šiame kontekste pažymėtina, kad iš patikslinto skundo matyti, jog pareiškėjas mano, kad turi būti išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir jo tarnybinės darbovietės – VSAT kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo. Todėl pabrėžtina, kad teismas neturi jokio teisinio pagrindo VSAT 2009 m. liepos 23 d. rašto Nr. (21)-14-3030 „Dėl darbo užmokesčio“ (b. l. 39-40, 62), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2009 m. liepos 17 d. prašymą „Dėl darbo užmokesčio“, laikyti administraciniu aktu, dėl kurio kreiptis į administracinį teismą yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyti terminai. Todėl atsakovės argumentai, esą, pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminus yra nepagrįsti.

2. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad VSAT vadas 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. TE-73 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 7), vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-051-03, t. y. ne savo iniciatyva, bet vykdydamas procesinį teismo sprendimą, laikinai, nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d., nušalino nuo einamų pareigų, be kita ko, Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties būrio vadą R. G., konstatuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 suformuotą praktiką procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl darbdaviui nekyla atsakomybė ir iš jo priteisti darbo užmokestį bei delspinigius už laikotarpį, per kurį pareigūnas buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, negalima.

3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 suformuotą praktiką esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys, bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką.

Vadinasi, pareiškėjas turėjo prašyti jam atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės (Civilinio kodekso 6.272 straipsnį 1 dalis), o, be to, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką (žr. šios kolegijos 2007 m. gegužės 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis), kai pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas viešojo administravimo subjektų veiksmais, o prokuratūros ir teismo veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas, šie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams (skirtingai negu ginčai, kai prašoma atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kurie teismingi administraciniams teismams).

Dar daugiau, iš administracinės bylos matyti, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato V. P. (žr. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą (b. l. 17-19, 71-73), taip pat Kauno apygardos 2009 m. vasario 24 d. nutartį (b. l. 20-28, 74-82)) teisingai kreipėsi dėl žalos atlyginimo į Lazdijų rajono apylinkės teismą, kaip bendrosios kompetencijos teismą, o, be to, ten procesas pasibaigė (pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių neskundė Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiajam Teismui). Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi galimybių vertinti Kauno apygardos 2009 m. vasario 24 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas tik pabrėžia, kad, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8360 (b. l. 29, 83) pareiškėjas iš esmės teisingai buvo informuotas, jog atlyginti žalą ne teismo tvarka pareiškėjui nėra pagrindo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi buvo išspręstas ginčas tarp šalių dėl žalos priteisimo, tačiau minėtame Teisingumo ministerijos rašte pateikta nuoroda, kad reikia vadovautis Kauno apygardos teismo nutarties teze, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti iš darbdavio negauto darbo užmokesčio priteisimo, yra nepagrįsta.

4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo prašyti atlyginti jam žalą iš Lietuvos valstybės (Civilinio kodekso 6.272 straipsnį 1 dalis), kreiptis dėl to į bendrosios kompetencijos teismą, kad taip pareiškėjas ir padarė, kreipdamasis į Lazdijų rajono apylinkės teismą, vėliau skųsdamas jo sprendimą Kauno apygardos teismui, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo būtent iš atsakovės – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti jo naudai už nušalinimo nuo darbo laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. liepos 15 d. negautą darbo užmokestį, t. y. VSAT Lazdijų rinktinės 2008 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 16-569 „Dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio“ nurodytą sumą – 9 423,45 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus ir keturiasdešimt penkis centus), nors procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl darbdaviui nekyla atsakomybė ir iš jo priteisti darbo užmokestį bei delspinigius už laikotarpį, per kurį pareigūnas buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, negalima, konstatuotina, kad pareiškėjo – R. G. skundas dėl darbo užmokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo – R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis