- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1402-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02383-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Stogika“, T. Z., R. P.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- S. A.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Stogika“ ir T. Z. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir 2013 m. gruodžio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Stogika“, R. P., T. Z. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo S. A., bei atsakovo UAB „Stogika“ priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Stogika“, R. P., T. Z. 20 472 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nusprendė atlikti gyvenamojo namo, esančio (neskelbtini duomenys). stogo remonto darbus – pakeisti stogo dangą pasinaudojant parama iš ES skiriamų lėšų asbesto šalinimui. 2012-04-27 ieškovė buvo patvirtinta paramos gavėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Ieškovė per atsakovą T. Z., kuris prisistatė firmos „Stogika“ atstovu, surado firmą UAB „Stogika“, šios bendrovės biure, dalyvaujant T. Z., pasirašė sutartį dėl stogo dangos pirkimo ir jo pakeitimo bendrai 22 162,84 Lt sumai, tame tarpe už medžiagas sumokant 12 189,84 Lt. Ieškovė sumokėjo 7 000 Lt avansą už medžiagas, o T. Z. pateikė darbų sąmatą 9 974,15 Lt sumai. Ieškovė sutarties dėl darbų atlikimo nepasirašė, tačiau T. Z. sumokėjo 2 600 Lt avansą už darbų atlikimą. Po kurio laiko atvyko darbininkai, kurie nuėmė seną stogo dangą ir pradėjo dengti naują, T. Z. paprašė sumokėti už darbus papildomai 3 600 Lt, ieškovė sutiko ir pinigus pervedė į R. P. sąskaitą. Darbai buvo atlikti blogai ir nekokybiškai, sugadinta stogo danga, netinkamą darbų kokybę konstatavo atvykęs T. Z. ir UAB „Stogika“ direktorius R. J.. T. Z. atsiuntė kitą darbininkų brigadą, kuri taisė broką, jų darbą kontroliavo T. Z., bet brokas nebuvo ištaisytas. Kadangi trūkumai nebuvo ištaisyti, ieškovė atsisakė mokėti už medžiagas, nes darbas atliktas nekokybiškai, o medžiagos sugadintos, o taip pat prarado galimybę pasinaudoti paramos programa ir patyrė 7 872 Lt nuostolį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stogika“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog sutartimi jie buvo įsipareigoję ieškovei tik parduoti medžiagas, ieškovė įsipareigojo jas priimti ir sumokėti. Atsakovas visas statybines medžiagas ieškovei pristatė, tačiau ieškovė už medžiagas sumokėjo tik 7 000 Lt avansą, todėl liko skolinga 5 188,69 Lt. Ieškovė medžiagas priėmė ir jokių pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, o dėl darbų atlikimo tarp ieškovės ir UAB „Stogika“ jokia sutartis nebuvo sudaryta. T. Z. UAB „Stogika“ nedirba, bendrovė neturi jokių darbininkų, kurie dengtų stogus, ji tik prekiauja stogų dangomis. Bendrovė negali būti atsakinga už susitarimus dėl darbų atlikimo, apie kuriuos ji nežinojo, ir kuriems sudaryti nedavė jokių įgaliojimų. Kadangi ieškovė už darbų atlikimą pinigus pervedė ne UAB „Stogika“, o kitiems fiziniams asmenims, t. y. R. P., tai įrodo, kad ji dėl darbų atlikimo tarėsi ne su UAB „Stogika“, o su tais asmenimis. UAB „Stogika“ direktorius R. J. pas ieškovę atvyko pažiūrėti tik, ar buvo pateiktos kokybiškos medžiagos.
Atsakovas T. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovė niekada nesiteiravo, kur ir kuo jis dirba, todėl jos įsitikinimas, kad jis dirba UAB „Stogika“ yra klaidingas. UAB „Stogika“ neatlieka stogo dengimo darbų, ji tik prekiauja medžiagomis, ieškovei darbus atliko fizinis asmuo R. P., kurį surado atsakovas, nes to prašė pati ieškovė. Kadangi rangovas yra R. P., jis ir laikytinas atsakingu už sugadintas skardas ir nekokybiškai uždengtą stogą. Nuostoliai atsirado ir dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji pati nebuvo rūpestinga ir atidi, ji pati turėjo kontroliuoti darbininkus, su kuriais tarėsi dėl darbų atlikimo.
Atsakovas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jam dėl stogo dengimo paskambino T. Z., jis stogą dengė su S. A., dirbo taip kaip moka, siūlė ieškovės vyrui sudaryti sutartį, tačiau jis atsisakė, skaros lankstinių iš UAB „Stogika“ atsivežti važiavo patys, už darbą iš ieškovės gavo 3 600 Lt. Darbų nebaigė, nesudėjo vėjalenčių, kraigo, lietaus sistemos, kadangi T. Z. neatvežė pastolių. Ieškovės nusipirktas stogo medžiagas jiems išduodavo UAB „Stogika“, dokumento neišduodavo, nes T. Z. ir R. J. viską žinojo. Nuvykę į UAB „Stogika“ jie tik pasakydavo matmenis, objektą kuriam prašo medžiagų ir jiems jas išduodavo, pasirašyti už R. Ž. vardu išduodamas medžiagas nereikėjo. R. J. medžiagas paduodavo su T. Z. žinia, nes jie dirba kartu. Užsakymą UAB „Stogika“ dėl medžiagų duoda T. Z., medžiagas gamina UAB „Stogika“, kai jis paprašo kokių medžiagų reikia, medžiagas išduoda jam. Už darbą ir R. Ž. jis gavo tik dalinį apmokėjimą. Defektų netaisė. Ieškovė ir jos vyras buvo įnoringi klientai ir dažnai keitė nuomonę bei reikalavimus, jie daug kartų ardė ir darė iš naujo, tačiau baigėsi kantrybė ir darbus metė.
Trečiasis asmuo S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis buvo R. P. pagalbinis darbininkas, medžiagas gaudavo iš UAB „Stogika“, ko trūkdavo, patys atsiveždavo savo transportu. Darbų eigą derino R. P. su šeimininkais, kurie buvo labai įnoringi. Stogas vandens neleido, todėl trečiojo asmens manymu, jie stogą padarė kokybiškai. Nebaigė dirbti, nes T. Z. neatvežė stelažų. Pinigus už darbą gavo iš R. P..
Šalies argumentai
UAB „Stogika“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 188,69 Lt už pateiktas medžiagas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-25 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Stogka“ įsipareigojo R. Ž. pateikti prekes, t. y. stogo dangą, o ji įsipareigojo sumokėti. Kadangi prekės R. Ž. buvo pateiktos visos, o ji sumokėjo tik dalį sumos, todėl ji turi pareigą sumokėti 5 188,69 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė R. Ž. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pateiktos prekės nėra jos nuosavybė, nes sutarties 3.2 p. nurodyta, kad prekių priėmimo perdavimo aktas yra abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Kadangi ji PVM sąskaitos faktūros nepasirašė, todėl prekių ji nepriėmė ir jų sugadinimo rizika tenka pačiai UAB „Stogika“.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-11-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: priteisė solidariai iš atsakovų T. Z. ir R. P. ieškovės R. Ž. naudai 13 200 Lt nuostolių atlyginimo ir 654,36 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė pasirašė sutartį su UAB „Stogika“ dėl medžiagų pirkimo, kad ji būtų tarusis su UAB „Stogika“ dėl darbų atlikimo byloje įrodymų nėra. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo UAB „Stogika“ kaltės dėl nekokybiškai uždengto stogo, todėl nėra pagrindo reikalauti iš šio atsakovo atlyginti nuostolius už nekokybiškai uždengtą stogą. Teismas nustatė, jog atsakovas T. Z. atsiliepime nurodė, kad šiuo metu teikia stogo dengimo paslaugas ir veikia kaip tarpininkas, t. y. pagal kliento poreikius ir pageidavimus sudaro stogo dangų dengimo sąmatą bei suranda rangovus, kurie galėtų atlikti paslaugas, o R. P. pats patvirtino, kad dengė ieškovei namo stogą bei už darbą gavo pinigus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp ieškovės R. Ž. bei atsakovų T. Z. ir R. P. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis ir šios sutarties pagrindu tarp šių šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Teismas šalių sudarytą žodinę sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, nes užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakytų atlikti darbų rezultato paskirtis – tenkinti užsakovės ir jos šeimos buitinius poreikius, t. y. namo stogo senos dangos nuėmimas ir naujos uždengimas, rangovas R. P. buvo verslininkas, vykdęs individualią veiklą. Teismas pažymėjo, jog nors byloje nėra dokumento, liudijančio atsakovo T. Z. teisę verstis ūkine-komercine veikla, tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogas buvo uždengtas nekokybiškai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. P. yra atsakingas už nekokybiškai uždengtą stogą, nes jis, sutikdamas atlikti darbus, turėjo juos atlikti pagal stogų dengimo statybos normų reikalavimus, o ne dirbti taip kaip moka, ar klausyti kaip stogą reikia dengti iš užsakovų, ir todėl dirbti nekokybiškai. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad T. Z., o ne R. P. ir S. A., suderino su ieškove ir jos vyru stogo darbų dengimo kainą, apskaičiavo ir padarė stogo dengimo darbų sąmatą, rodo kad jis veikė kaip verslininkas ir buvo įsipareigojęs atlikti ieškovės užsakymą, t. y ieškovės atžvilgiu veikė kaip rangovas. T. Z. veiksmai įrodo, kad jis buvo pagrindinis rangovas, rūpinęsis galutiniu darbo rezultatu, siekė, kad ieškovei būtų sukurtas ir perduotas kokybiškai atliktas darbas ir veikė išvien su atsakovu R. P., todėl jis turi solidarią pareigą atsakyti kartu su R. P. už darbų kokybę ir netinkamos kokybės darbą. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad ieškovė yra sumokėjusi 7 000 Lt už medžiagas UAB „Stogika“, 2 600 Lt T. Z., 3600 Lt R. P. byloje nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad yra įrodyta, jog skarda bei mediena yra sugadintos ir jų panaudoti kaip naujų nebegalima, todėl atsakovai T. Z. ir R. P. turi solidariai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, priteisė solidariai iš T. Z. ir R. P. 13 200 Lt sumą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 7 870 Lt negautas pajamas kaip prarastą paramą, nes ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad jai būtų skirta būtent tokio dydžio parama. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas UAB „Stogika“ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad stogo danga R. Ž. būtų pateikta pačiai ar jos įgaliotam atstovui, prekių gavimą patvirtinant parašu pirkimo dokumentuose, t. y. taip kaip nurodyta šalių pasirašytos sutarties 3.2 punkte. Atsakovo pateikta PVM sąskaita faktūra STOG Nr.000687, išrašyta tik 2012-11-12, t. y. tik ieškovei iškėlus civilinę bylą teisme, ji nėra pasirašyta ieškovės. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nėra leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodęs, kad R. Ž. įsigytos prekės būtų perduotos jai ar jos įgaliotam atstovui prekių gavimo faktą patvirtinant savo parašu pirkimo dokumentuose, sprendė, kad atsakovo UAB „Stogika“ pateiktos prekės nėra perėjusios į ieškovės nuosavybę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „Stogika“ nesilaikė sutartinio įsipareigojimo perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise, sprendė, kad jis praranda teisę reikalauti atlyginti įsiskolinimą, todėl UAB „Stogika“ priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-12-16 papildomu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų T. Z. ir R. P. ieškovės R. Ž. naudai 1 418,34 atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stogika“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino atsakovo UAB „Stogika“ priešieškinio ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovas visiškai įrodė aplinkybes, jog ieškovei buvo pateiktos užsakytos medžiagos ir ji šias medžiagas gavo. Pati ieškovė prekių gavimo fakto neneigia ir ne kartą teismo posėdžių metu patvirtino, jog medžiagas iš atsakovo yra gavusi ir priėmusi. Be to, ieškovė teismo posėdžių metu vienareikšmiškai pripažino įsiskolinimo faktą nurodydama, jog nėra padengusi susidariusio įsiskolinimo už gautas prekes. Medžiagos ieškovei yra pristatytos ir gautos, o atsakovo pareiga perduoti daiktus ieškovei yra įvykdyta, todėl ieškovei kyla pareiga už gautas prekes sumokėti susidariusį įsiskolinimą (5 188,69 Lt). Pažymi, jog ieškovė dėl pateiktų prekių kiekio ir kokybės jokių pretenzijų nereiškė. Prekės buvo sugadintos ne dėl UAB „Stogika“ kaltės. Tai, jog dėl pačios ieškovės neatidumo ir nerūpestingumo surasti niekuo su UAB „Stogika“ nesusiję asmenys sugadino kokybiškas prekes, neeliminuoja ieškovės pareigos sumokėti atsakovui už gautas prekes. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovo UAB „Stogika“ pateikta sąskaita-faktūra yra nepasirašyta ieškovės, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas faktiškai neperdavė medžiagų ieškovei. Medžiagų gavimo faktas nėra nuginčytas, kadangi pati ieškovė pripažįsta, jog prekės buvo jai pristatytos. PVM sąskaita-faktūra nebuvo pasirašyta išimtinai tik dėl ieškovės klaidingo suvokimo, jog atsakovas atliko ieškovei stogo dengimo darbus. Taigi, pirmosios instancijos daroma prielaida, jog vien ieškovės nepasirašyta sąskaita-faktūra įrodo, jog medžiagos nebuvo perduotos ieškovei, yra nepagrįsta. Taip pat nurodo, kad ta aplinkybė, kad sąskaita-faktūra buvo išrašyta tik 2012-11-12, nesudaro pagrindo atmesti atsakovo priešieškinį. Pažymėtina, jog kol nebuvo užbaigti stogo dengimo darbai, nebuvo aiškūs tiekiamų medžiagų kiekiai, dėl šių priežasčių nebuvo išrašyta sąskaita-faktūra.
Atsiliepimas
Atsakovas T. Z. atsiliepimu į atsakovo UAB „Stogika“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti iš ieškovės R. Ž. atsakovo T. Z. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog prekės ieškovei buvo pristatytos, perduotos ir sunaudotos. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, šalys jos sudarymo fakto neginčija, o prekės ieškovei buvo perduotos, ieškovė už gautas prekes turi pareigą sumokėti. Ieškovė neginčija prekių perdavimo fakto. Ieškovė nesutinka sumokėti už prekes atsakovui UAB „Stogika“ dėl to, kad šios prekės buvo sugadintos trečiųjų asmenų, tačiau atsakovas UAB „Stogika“ negali būti atsakingas už kitų asmenų padarytus nuostolius, kadangi jie buvo padaryti ne dėl atsakovo UAB „Stogika“ kaltės. Atsakovo UAB „Stogika“ reikalavimas sumokėti už pristatytas ir perduotas prekes yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas įvykdė iš sutarties kylančius įsipareigojimus, todėl ieškovei kyla pareiga už gautas prekes sumokėti.
Šalies argumentai
Atsakovas T. Z. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimo dalį, kurioje teismas pripažino atsakovą T. Z. atsakingu už ieškovei padarytus nuostolius ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovo T. Z. atžvilgiu atmesti; panaikinti atsakovo T. Z. atžvilgiu priimtą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 papildomą sprendimą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, t. y. ieškovės prašymu atsakovas parekomendavo jai darbininkus bei pardavė medieną ir tvirtinimo elementus. Atsakovas veikė išimtinai tik šių teikiamų paslaugų ribose, jokių stogo dengimo darbų neatliko ir jų neorganizavo. Aplinkybės, jog atsakovas parekomendavo ieškovės prašymu jai darbininkus ir atvežė medieną, neleidžia daryti išvados, jog šiais veiksmais jis įsipareigojo organizuoti pačius darbus. Su ieškove atsakovas T. Z. nesudarė jokių rašytinių nei žodinių susitarimų, kurie patvirtintų rangos sutartinių santykių susiklostymą. Taigi, aplinkybės, jog atsakovas ieškovei parekomendavo meistrus, atvežė medieną ir tvirtinimo elementus, nėra pakankamos daryti išvadai, jog tarp atsakovo T. Z. ir ieškovės susiklostė būtent rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Nurodo, kad atsakovas T. Z. neginčija aplinkybių, jog jam ieškovė yra sumokėjusi 2 600 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog ši suma yra kildinama iš žodinės vartojimo rangos sutartinių santykių. Šiuos pinigus atsakovas gavo už ieškovei atvežtą medieną ir tvirtinimo detales, o ne už darbą. Kadangi atsakovas T. Z. buvo suinteresuotas parduoti medieną, taip pat paskaičiavo ir stogo sąmatą. Pažymi, jog vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir laisvai samdomo, individualia veikla besiverčiančio atsakovo R. P., nes jis vykdė ir organizavo stogo dengimo darbus su jam pažįstamu asmeniu, t. y. S. A.. Pinigai už atliekamus darbus (3 600 Lt) buvo pervesti į atsakovo R. P. sąskaitą. Jei atsakovas T. Z. būtų prižiūrėjęs ir kontroliavęs R. P. atliekamus darbus, pinigai būtų pervedami ne į R. P., o į T. Z. sąskaitą. Šios aplinkybės liudija, jog stogo dengimo darbų T. Z. neatliko ir jų neorganizavo, o vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo R. P. ir ieškovės. Atsižvelgiant į tai, jog visus stogo dengimo darbus derino, organizavo ir atliko atsakovas R. P., jis laikytinas rangovu, todėl yra atsakingas už jam perduotas ir sugadintas statybines medžiagas, kurias jam perdavė užsakovas, t. y. ieškovė. Nurodo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ne dėl atsakovo T. Z. kaltės. Ieškovės atžvilgiu atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tarp atsakovo veiksmų ir padarytų nuostolių nėra jokio priežastinio ryšio. Pažymi, jog kadangi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 papildomas sprendimas yra išvestinis iš pagrindinio Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimo, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra kvestionuojamas šiuo apeliaciniu skundu, darytina išvada, jog priimtas papildomas sprendimas atsakovo T. Z. atžvilgiu yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stogika“ atsiliepimu į atsakovo T. Z. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti iš ieškovės R. Ž. atsakovo UAB „Stogika“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog tarp atsakovo T. Z. ir ieškovės R. Ž. buvo sudaryta rašytinė vartojimo rangos sutartis. Nesant įrodymų apie tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo T. Z. egzistavo susitarimas dėl žodinės vartojimo rangos sutarties sudarymo, negalima teigti, jog atsakovas T. Z. yra atsakingas už ieškovei padarytus nuostolius. Pažymi, jog žodinė vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir R. P., todėl atsakovas T. Z., nebūdamas žodinės vartojimo rangos sutarties šalimi, negali būti atsakingas už netinkamai atliktus darbus ir dėl šių darbų atlikimo ieškovės patirtus nuostolius. Nurodo, kad nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovo T. Z. veiksmai pažeidė jos interesus bei sukėlė nuostolius. Neįrodžius šių aplinkybių, ieškovė nepagrįstai solidariu atsakovu nurodo T. Z..
Ieškovė R. Ž. atsiliepimu į atsakovų UAB „Stogika“ ir T. Z. apeliacinius skundus prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkimo sutarties 3.2 p. numato, jog prekių perdavimas ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui, kurie patvirtina prekių gavimo faktą savo parašu pirkimo dokumentuose, ir nuo to momento prekės tampa pirkėjo nuosavybe. Be to, prekių priėmimo-perdavimo aktą atitinka abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra, jei nesudaromas kitas dokumentas. Atsakovas netinkamai taiko CK 4.49 str. nuostatas, teigdamas, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, tačiau visiškai ignoruoja minėto straipsnio nuostatą „jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita“. Šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis nustato ką kita, todėl privaloma vadovautis pirkimo sutarties nuostatomis. Pažymi, jog atsakovas UAB „Stogika“ nepagrįstai teigia, jog PVM sąskaita faktūra nebuvo pasirašyta tik dėl to, kad ieškovė reikalauja atlyginti trečiųjų asmenų padarytus nuostolius. PVM sąskaita faktūra net nebuvo išrašyta, kol nekilo teisminis ginčas. Pats atsakovas paminėjo, kad būtų sąskaitą išrašęs po visų darbų atlikimo, ir būtų rašęs ne ieškovei, tačiau Nacionalinei mokėjimų agentūrai, taip pat nėra ir jokių įrodymų, jog ieškovė atsisakė pasirašyti sąskaitą, taigi toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas. Pažymi, jog pirkimo sutarties 2.2 p. numato, jog UAB „Stogika“ pateikus prekes ir sąskaitą faktūrą, yra sumokama likusi 5 188,69 Lt suma. Taigi, pareiga sumokėti atsiranda tik UAB „Stogika“ įvykdžius abi sąlygas – pateikus prekes (jos iki šios visos nebuvo pateiktos ir perduotos priėmimo-perdavimo aktu ieškovei) ir pateikus sąskaitą faktūrą (kuri ieškovei tinkamai ir laiku nepateikta). Taigi, pareiga sumokėti atsakovui vadovaujantis šia pirkimo sutarties nuostata neturi būti vykdoma, kadangi pats atsakovas nevykdė savo pareigų. Nurodo, kad atsakovo T. Z. argumentai, jog tarp atsakovo T. Z. ir ieškovės susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, o ieškovės prašymu rekomenduojant darbininkus bei parduodant medieną ir tvirtinimo elementus, veikta išimtinai tik šių teikiamų paslaugų ribose, yra nepagrįsti, nes tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek bylos dalyvių bei liudytojų parodymai įrodo, jog su T. Z. buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Atsakovas savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, nenurodė, kokie teisės aktai patvirtina, jog buvo sudaryta ne vartojimo rangos, bet paslaugų sutartis. Pažymi, jog nepagrįstas atsakovo argumentas ir sutartinių santykių aiškinimas, jog atsakovas tiekė ieškovei tik medieną ir gavo avansą (2 600 Lt) tik už medieną. Šį atsakovo argumentą paneigia tas faktas, jog jeigu atsakovas būtų tiekęs tik medieną (kurios kaina sąmatoje buvo nurodyta tik 1 569,70 Lt, tvirtinimo detalės sudaro tik 500 Lt, bendra suma 2 069,70 Lt), tai avanso dydis būtų lygus ar bent jau panašus į nurodytą medienos kainą, tačiau sumokėta ne 1 500 Lt, o 2 600 Lt, todėl pagrįstai kiltų klausimas, už ką buvo imta likusi dalis avanso (1 100 Lt), jei nebūtų tartasi ir dėl darbų atlikimo. Pasirašydamas gavęs 2 600 Lt atsakovas nenurodė, jog ši suma imama ir skirta medienai, be to, T. Z. nepateikė nei medienos įsigijimo dokumentų, nei jų kainos, nei pristatytų kiekių, nei įrodymų, jog mediena buvo pristatyta ieškovei, kada ji buvo pristatyta, jog pristatyta mediena yra kokybiška. Be to, atsakovas R. P. nurodė, jog būtent su T. Z. buvo tartasi dėl stogo dengimo darbų kainos (ne su ieškove), jog T. Z. duodavo jam nurodymus, jis privalėjo atvežti pastolius, atvykdavo pažiūrėti, kaip vykdomi drabai, davė nurodymus ir duomenis dėl pinigų pervedimo R. P.. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str., 6.6 str.), solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama. Atsakovams T. Z. ir R. P. kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų įvykdymo pagal vartojimo rangos sutartį.
Atsakovas R. P. atsiliepimu į atsakovų UAB „Stogika“ ir T. Z. apeliacinius skundus prašo atsakovo T. Z. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo UAB „Stogika“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priimti priešieškinį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovė atsakovą T. Z. yra suradusi per Ukmergės rajono laikraštį „Ukmergė“, kuris prisistatė kaip UAB „Stogika“ atstovas ir UAB „Stogika“ biure buvo aptartos ieškovės namo stogo remonto sąlygos, sutarta dėl medžiagų, pasirašyta medžiagų, t. y. prekių pirkimo pardavimo sutartis, atsakovas T. Z. sudarė stogo remonto sąmatą. Jam buvo sumokėtas avansas – 2 600 Lt, apie tai, kad tai buvo mokestis už medieną neminima, todėl įvertinus šias faktines aplinkybes, bei tai, kad vėliau, nustačius stogo darbų trūkumus, atsakovas T. Z. kartu su UAB „Stogika“ direktoriumi vyko vertinti trūkumų pašalinimo galimybės, bei organizavo kitų darbininkų darbus, atsakovui R. P. atsisakius toliau tęsti remonto darbus, darytina išvada, jog generalinis rangovas buvo T. Z.. Šiuo atveju R. P., kaip atsakovo, veiksmai atitinka subrangovo veiksmus. Stogo remonto darbus atlikti ieškovės name atsakovą R. P. pasamdė T. Z., nes į objektą R. P. atvyko per T. Z. ir stogo remonto darbus derino su T. Z.. Ieškovės sudaryta prekių pirkimo pardavimo sutartis bei atsakovo T. Z. pateikta darbų sąmata, tolesni veiksmai organizuojant trūkumų taisymą, byloja šalių tikrąją valią sudaryti statybos rangos sutartį būtent tarp ieškovės R. Ž. ir atsakovo T. Z.. Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas 2013-11-28 dėl atsakovo T. Z. atsakomybės yra pagrįstas. Taip pat pažymi, jog atsakovo UAB „Stogika“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, priėmus priešieškinį, šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, pateikti atsiliepimus. Apeliacinės instancijos teisme to padaryti nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl UAB „Stogika“ apeliacinio skundo
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas UAB „Stogika“ perdavė ieškovės R. Ž. nuosavybėn ginčo prekes ir kad ieškovė turi už šias prekes sumokėti 518869, 69 Lt. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. Ž. (pirkėja) ir atsakovas UAB „Stogika“ (pardavėjas) 2012-07-25 sudarė sutartį dėl sutarties priede nurodytų prekių (stogo dangos) pirkimo – pardavimo (t.1, b.l 40-41). Šalių sudaryta sutartis pagal 6.228¹ straipsnyje nurodytus požymius yra priskirtina vartojimo sutarčiai. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Taigi pagal pirkimo- pardavimo ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pardavėjas (verslininkas) privalo perduoti pirkėjui (vartotojui) prekes nuosavybėn, o pirkėjas privalo mokėti tik už jo nuosavybėn perduotas prekes. Momentą nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę apibrėžia CK 4.49 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju šalys prekių perdavimą pirkėjo nuosavybėn aptarė sutarties 3.2 punkte, pagal kurį prekės pirkėjo nuosavybe tampa pirkėjui ar jo įgaliotam atstovui pasirašius PVM sąskaitą faktūrą, kuri atitinka prekių priėmimo – perdavimo aktą. Byloje nėra įrodymų, kad sutartyje nustatyta tvarka prekės buvo perduotos ieškovės nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįgijo nuosavybės teisių į ginčo prekes. Pagal 2012-07-25 pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punktą 51889,69 Lt suma yra mokama, pardavėjui pateikus prekes ir sąskaitą faktūrą. UAB „Stogika“ sutartyje nustatyta tvarka neperdavė ieškovei R. Ž. sutartyje nurodytų prekių, todėl ieškovės neturi pareigos už jas sumokėti. Aplinkybė, kad atsakovas T. Z. su UAB „Stogika“ mašina ir jos vairuotoju nuvežė stogo dangą ieškovei (T. Z. paaiškinimai (t. 1, b.l. 179) nereiškia, kad atsakovas perdavė ieškovei stogo dangą, o ieškovė šias prekes priėmė. Apelianto argumentai sutarties sąlygas aiškinti verslininko naudai ir vartotojo nenaudai, kuri yra silpnesnė sandorio šalis, neturi jokio teisinio pagrindo bei neatitinka kasacinio teismo praktikos vartotojų teisių apsaugos klausimu.
Dėl atsakovo T. Z. apeliacinio skundo
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jis neorganizavo ir neatliko stogo dengimo darbų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo R. R., R. Ž., R. J., S. A. paaiškinimus, liudytojų A. S. ir N. L. parodymus, nustatė, kad atsakovas T. Z. suderino su ieškove ir jos vyru stogo darbų dengimo kainą, apskaičiavo ir padarė stogo dengimo darbų sąmatą, organizavo stogo matavimą bei surado meistrus stogui uždengti, atvežė medieną, bet ir rūpinosi R. P. vykdomų darbų kokybe, atvyko kartu su UAB „Stogika“ direktoriumi R. J. apžiūrėti R. P. atlikto darbo, taip reaguodamas į žodines ieškovės pretenzijas, atsivežė kitus meistrus, kai ieškovai atsisakė R. P. paslaugų, kad jis ištaisytų jo padarytą broką. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paminėti veiksmai patvirtina, jog atsakovas vykdė ieškovės užsakymą pakeisti stogo dangą, ieškovės atžvilgiu veikė kaip rangovas pagal vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnis).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų nepaneigė. Apelianto argumentus, kad jis niekaip nėra susijęs su stogo dangos pakeitimo darbų organizavimu paneigia ir jo paties apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės: „Ieškovė ir jos vyras buvo informuoti, kad pas juos stogo dengimo darbus atliks pagal patentą dirbantys laisvai samdomi darbininkai, kurie užsiima individualia veikla“ (t. 2, b.l. 83).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovė R. Ž. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos 2000 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį ieškovės pateikto atsiliepimo į apeliacinius skundus turinį, iš atsakovo UAB „Stogika“ ir atsakovo T. Z. ieškovės R. Ž. naudai priteisiama po 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Stogika“ ieškovės R. Ž. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo T. Z. ieškovės R. Ž. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.