- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8924-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03800-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Evelina Dobrovolska
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. A133-264/19(3.3.2.11-TD) ir jį panaikinti, taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą – įrašant pavardę „W.“, ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Savo prašymus pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę A. į W. prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniui, taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26 ir 27 straipsnius. Dėl tokio sprendimo pareiškėja ir jos šeima patiria didelių nepatogumų, nes nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes.
1.2. Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Be to, panašiose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas yra ne kartą patenkinęs analogiškus pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo – jos pavardę po santuokos įrašyti W..
3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. A. Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra sudariusi santuoką su A. W.. Pareiškėjos pavardė po santuokos – W. (el. b. l. 19).
5. 2019 m. sausio 16 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama įtraukti į apskaitą jos Vokietijos Federacinėje Respublikoje su A. W. sudarytą santuoką, taip pat jos pavardę po santuokos įrašyti W.. Skyrius 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. A133-264/19(3.3.2.11-TD1) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (el. b. l. 12–13). Tokį sprendimą Skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.
6. Pažymėtina, kad Skyriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą įrašas apie pareiškėjos Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudarytą santuoką į apskaitą turi būti įtrauktas lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės W, Skyrius pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nurodyta raidė, perrašant pareiškėjos pavardę, turi būti keičiama raide V.
7. Vis dėlto toks sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, taip pat nepagrįstai riboja jos teisę į šeimos privatų gyvenimą ir ją diskriminuoja.
8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai).
9. Pareiškėja su sutuoktiniu gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, keliauja į kitas užsienio valstybes. Pateiktame pareiškime akcentuojama, kad skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjai ir jos šeimos nariams nepatogumų – jiems tenka nuolat įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos pareiškėjos teiginius, byloje nėra. Šie nepatogumai, jeigu pareiškėjos pavardė jos asmens dokumente būtų rašoma V., akivaizdu, kartotųsi ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turėtų aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, būtų painiojama pareiškėjos pavardės rašyba. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas Skyriaus sprendimas gali sukelti pareiškėjai rimtų asmeninių ir kitokio pobūdžio nepatogumų, kurie atitinka nurodytus Teisingumo Teismo praktikoje išskirtus požymius.
10. Be to, skundžiamas Skyriaus sprendimas, kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte, taip pat diskrimuoja pareiškėją. Byloje pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kad 2015 m. trylikos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai buvo įrašyti su raide W (el. b. l. 8).
11. Tiek Skyrius, tiek išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Be kita ko, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės (el. b. l. 31–32).
12. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo galiojančių teisės aktų reikalavimų ir patenkinti pareiškėjos A. A. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. A133-264/19(3.3.2.11-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką į apskaitą – įrašant jos pavardę „W.“, ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.