Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys: skolininkė A. K., A. K., antstolis Nikolajus Aleninas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo nustatyti skolininkės A. K. turto dalį jos sutuoktinio A. K. gaunamose pajamose, kitokiose išmokose bei banko sąskaitoje esančiose lėšose, lygią ½ gaunamų pajamų ir piniginių lėšų. Nurodė, kad antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0165/19/00879, Nr. 0165/19/01167, Nr. 0165/19/06444, dėl išieškojimo iš skolininkės A. K.. Skolininkė pajamų neturi, ji yra sudariusi santuoką su A. K., kuris gauna pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis yra A. K. (vykd. b. Nr. 0165/19/03348 l. 47).

Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas, dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimai vykdomi pagal asmenines skolininkės prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnis). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, skolininkė nuosavybės teise valdomo registruotino turto neturi.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Skolininkė per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui sutikimo bei neišreiškė pageidavimo sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Kadangi nustatyta, kad skolininkės asmeninio turto nėra ar nepakanka jos prievolių įvykdymui, o sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininkės išieškoti išieškotojui skolas visa apimtimi, todėl 2020 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-165-18641 antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidus antstolio nustatyto termino.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų vykdomos veiklos, darbinės ar intelektinės veiklos, dividentai, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad skolininkės sutuoktinis šiuo metu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų (nedirba), skolininkės turto dalis jos sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje nenustatoma. Konkrečiu atveju tikslinga nustatyti skolininkės turto dalį jos sutuoktinio gaunamose pajamose iš VSDF biudžeto ir kitose pajamose, patenkančiose į CK 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad šiuo atveju pajamas, kuriose nustatoma skolininkės turto dalis, apima ir pajamas (lėšas), gautas ir esančias skolininkės sutuoktinio vardu kreditų įstaigų sąskaitose.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas (lėšos) nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad A. K. pajamos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitos pajamos, patenkančios į CK 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės A. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis (50 proc.) A. K. gaunamose pajamose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, ir kitos pajamos, patenkančios į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis (50 proc.) A. K. pajamų.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, antstolio pateiktas vykdomąsias bylas (12 vnt.) grąžinti antstolio Nikolajaus Alenino kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.