- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e1-1217-917/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49411-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1. 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir gydytis nuo alkoholizmo,
2. 2022 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės tesimo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose,
2023 m. gegužės 31 d. E. B. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus probacijos laikui,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2024 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine J. B., tyčia, vieną kartą rankos delnu smogė J. B. į kairį skruostą bei abiem rankom pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ši griuvo ant medinio sofos ranktūrio, užsigaudama dešinę koją, taip mušdamas J. B. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad J. B. yra jo sutuoktinė. Jie susituokė prieš daugiau nei ketverius metus, turi du bendrus mažamečius vaikus – dukrytes V. ir L., ir dar kartu augina nepilnametę J. B. dukterį A. A.. Dar du J. B. vaikai – sūnus ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo tėvą. Jis, J. B. ir trys vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas nuomojamas, nuomos sutartis, kiek pamena, J. B. vardu. Su J. B. tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna konfliktų, nesutarimų, ginčų. Dažniausiai jie kyla, kai kuris nors iš jų būna išgėrę alkoholio. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau jo išgeria tiek jis, tiek sutuoktinė. Visko yra buvę jų gyvenime. Ne tik pykčio, bet ir konfliktų, kurių metu jis yra panaudojęs fizinį smurtą, dėl ko yra nuteistas ir bausmes pilnai atlikęs. 2024 m. gruodžio 19 d. vakare jis ir J. B. dviese buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Vaikų namuose nebuvo, jie laiką leido su J. B. vyriausiąja, jau pilnamete dukra, gyvenančia Vilniuje, kuri buvo atvykusi į Kauną tuo metu. Su sutuoktine atsipalaidavo – gėrė alų, sidrą ir degtinę. Su sutuoktine santykiai tuo metu buvo kiek įtempti, nes įtaria, kad ji turi meilužį. Prisiminęs tai, jis iškeikė J. B. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nes jam nemalonu, kad jo sutuoktinė turi kitą vyrą. Pykdamas ant sutuoktinės, kuri su juo ginčijosi emocionaliai, jis nesusivaldė ir tyčia, vieną kartą sudavė jai delnu. Sudavė nestipriai, ne kumščiu, tačiau yra vyras, jo jėga stipresnė nei moters. Supranta, kad toks jo veiksmas galėjo J. B. sukelti fizinį skausmą. Toliau vėl barėsi, šaukė vienas ant kito, kol nesusivaldęs jis tyčia, abiem rankom stūmė J. B. į krūtinę. Tada ji nuėjo į kitą kambarį. Neatsimena, ar ji griuvo, ar ne, tačiau galėjo griūti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Tikrai dėl šio jo veiksmo J. B. galėjo patirti fizinį skausmą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, mano, kad iškvietė J. B.. Supranta, kad jis padarė nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai ir labai gailisi. Po įvykio jis atsiprašė J. B., jis su ja susitaikė, ji jam pretenzijų neturi. Prašo atsižvelgti į tai, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą ir su nukentėjusiąja atkūrė draugišką santykį. Laiko, kad jo kaltė akivaizdi, pilnai įrodyta ir papildomai jokių veiksmų atlikti neprašo, sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinta forma. Šie parodymai yra teisingi, apie įvykį papasakojo tiesą ir kiek įmanoma detaliai. Nors smulkmenų neatsimena, tačiau patį smurto faktą pamena, dėl jo apgailestauja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su E. B. kartu apie devynerius metus, susituokę šešerius metus. Gyvena kartu, veda bendrą ūkį. E. B. prieš ją daugiausiai naudoja psichologinį smurtą, kuris vyksta apie dvejus metus, tai yra, jis ją nuolatos gąsdina, kad, jei ji nedarys to, ko jis nori, neduos rūkyti, valgyti, gerti, jis ją taip engia, kadangi ją su vaikais išlaiko. Fiziškai prieš ją E. B. taip pat smurtauja, daugiausiai tada, kai išgeria, pradeda dėl visko priekaištauti, prikaišioja įvairius dalykus, ką ji padarė ar ko nepadarė, galiausiai konfliktas pereina į fizinį smurtą – stumdo ją, sugriebia ir tampo už rankos, tačiau ji jam trenkdavo atgal, dėl praeitų kartų pretenzijų E. B. neturėjo, policiją kvietė tik vieną kartą, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), prieš maždaug septynerius metus, kada jis ją namuose sumušė ir tampė už plaukų. 2024 m. gruodžio 19 d. vaikų nebuvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Namuose liko tik ji ir E. B.. Kadangi vaikai buvo su jos pilnamete vyriausia dukra, sugalvojo atsipalaiduoti ir išgerti. Išgėrė apie 0,7 l butelį degtinės. Buvo išgėrusi, tačiau nakties įvykius prisimena aiškiai. E. B. akivaizdžiai buvo neblaivus. Buvo miegamajame, kur ir vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu jai jau gulint su naktiniais lovoje, ji sugalvojo nueiti parūkyti. Tada dėl kažko E. B. ją užsipuolė, jie pradėjo šaukti vienas ant kito įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kažkuriuo metu E. B. jai trenkė į kažkurį skruostą savo atviru delnu, smūgio metu ji jautė fizinį skausmą. Tada jie toliau šaukė vienas ant kito, galiausiai abu nuėjo parūkyti. Tada grįžo į svetainę, kur E. B. tolimesnio ginčo metu ją pastūmė į krutinę, o ji krito ant svetainėje buvusios odinės sofos ranktūrio, kuris yra medinis. Nukritus pajautė skausmą vidinėje kojos dalyje, kurioje tiksliai, neprisimena. Po kelių dienų prausdamasi pamatė ant dešinės vidinės šlaunies pusės mėlynę, apie 10 cm pločio. Suprato, kad ji atsiradusi dėl minėto smūgio į sofos ranktūrį. Pretenzijų E. B. dėl minėto įvykio neturi, tiesiog nori išsiskirti ir viską pamiršti, kadangi jis psichologiškai kankina tiek ją, tiek jos penkiolikametę dukrą, kuri jo labai nemėgsta, jie labai nesutaria. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi nenori ikiteisminio tyrimo, pretenzijų jam neturi. Šiuo metu E. B. gyvena su ja, jie susitaikė, E. B. ir toliau prieš ją naudoja psichologinį smurtą, ją engia, užgaulioja, tačiau fiziškai daugiau nesmurtavo. Ruošiasi kreiptis į valstybės finansuojamą advokatą, kuris jai padės susitvarkyti skyrybų dokumentus, nori gyventi atskirai. Taip pat nori paminėti, jog prieš vaikus jis niekada nesmurtauja, savo dvi mergaites jis labai myli. Daugiau papildymų neturi.
Iš policijos registruojamų įvykių registro informacijoje apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gautas telefoninis B. prisistačiusio asmens pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vyras dabar smurtauja, trenkė ir stumdė, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atsisakė, vaikų namuose nėra. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. gruodžio 19 d. 20.42 val. (duomenys neskelbtini).
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, J. B., kuriai nustatyta 1,84 promilės, bevartojant alkoholį kartu su vyru E. B., kuriam nustatyta 2,65 promilės, svetainės patalpoje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras ranka, kuria nurodyti negalėjo, vieną kartą tyčią trenkė J. B. į kairį skruostą bei abejomis rankomis ją pastūmė, tokiais savo veiksmais E. B. sukėlė J. B. fizinį skausmą. Sužalojimų ant J. B. nesimatė, tačiau moteris teigė, jog skausmą jautė, medikų pagalbos atsisakė. J. B. teigė, jog vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau pagalbos ši nesikreipdavo. Asmenys atskirti, E. B., įteikus šaukimą apklausai, paleistas, iškeliavo pas draugą. J. B. dėl savo neblaivumo apklausta nebuvo, jai įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Iš 2024 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta.
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta J. B. apžiūra. Moteris apie 1,70 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilki mėlynos spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes, tamsiai mėlynos spalvos ilgą striukę, raudonos spalvos batus. Apžiūrėjus moters veido sritį, ant kairės bei dešinės pusės skruostų sužalojimų nepastebėta.
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė J. B.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, surašytas tarnybinis pranešimas. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigus (nustatyta 1,84 promilės). Smurtu įtariamas asmuo: E. B.. Smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs: nustatyta 2,65 promilės. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: yra, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: nėra. Gauti paaiškinimai: 2024 m. gruodžio 19 d. 20.53 val. atvykus (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasitiko pranešėja ten gyvenanti J. B., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 19 d. visą dieną vartojo alkoholį kartu su ten gyvenančiu vyru E. B., su kuriuo gyvena apie devynis metus, šešis iš jų santuokoje. J. B. teigė, jog su vyru vyksta dažni konfliktai, nes moteris turi kitą vyrą ir nori skirtis su E. B., tačiau šis nenori skyrybų ir kelia konfliktus. Kadangi sutuoktiniai augina tris vaikus, 2024 m. gruodžio 19 d. ryte atvažiavo į namus vyresnioji dukra D. B., juos pasiėmė pas save (namuose vaikų nėra, konflikto nematė). Tad J. B. ir E. B. nusipirko alkoholio ir kartu visą dieną vartojo. Išgertuvių metu J. B. su E. B. sukonfliktavo dėl minėto vyriškio bei skyrybų ir tuomet E. B. J. B. trenkė į kairį skruostą, tačiau, kuria ranka trenkė, dėl savo girtumo moteris nurodyti negalėjo, taip sukėlė jai fizinį skausmą, medikų pagalbos atsisakė. Tuomet po kurio laiko besitęsiant konfliktui E. B. abejomis rankomis pastūmė J. B. ant kambaryje esančios sofos. Moteris jau ruošėsi eiti miegoti, tačiau kadangi vyras ir toliau žodiškai konfliktavo, nusprendė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Teigė, kad namuose vyras yra nepageidaujamas. E. B. paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 19 d. vartojo alkoholį kartu su žmona J. B., tarp jų konfliktas kilo dėl to, jog žmona turi kitą vyrą ir nori skirtis, tačiau jis skirtis su žmona nenori, fizinio smurto teigė nenaudojo. Kadangi E. B. buvo nepageidaujamas namuose, šis išėjo pas draugą. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga, išmėtyti daiktai.
Iš 2025 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – PK) 2-ajame Veiklos skyriuje (toliau – VS) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2024 m. gruodžio 19 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Siekiant gauti pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) bendrajam pagalbos centrui skambučio garso įrašą, patikrintas Policijos registruojamų įvykių registras, jame esantis garso įrašas įkeltas Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (elektroninėje byloje).
Iš asmens testo alkoholiui išrašų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d. 21.15 val. atlikus E. B. testą alkoholiui, nustatyta 2,65 promilės, 2024 m. gruodžio 19 d. 21.16 val. atlikus J. B. testą alkoholiui, nustatyta 1,84 promilės.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis E. B. 2024 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine J. B., tyčia, vieną kartą rankos delnu smogė J. B. į kairį skruostą bei abiem rankom pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ši griuvo ant medinio sofos ranktūrio, užsigaudama dešinę koją, taip mušdamas J. B. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje kaltinamojo E. B. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia suduodamas delnu į kairį skruostą bei abiem rankom pastumdamas J. B. į krūtinę, siekė nukentėjusiajai sukelti jai fizinė skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą J. B. sukėlė sutuoktinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – sudavimas delnų į kairį skruostą bei pastūmimas į krūtinę abejomis rankomis ir taip sukeltas fizinis skausmas, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu – sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už analogiškus nusikaltimus, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – nesigydė. Priklausomybės ligų gydymas – Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydytas nuo 2023 m. spalio 2 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Paskutinį kartą lankėsi 2025 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas; civilinis ieškinys nepareikštas; daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. B. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. B. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti E. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinus telefonu Nr. +370 34656442, jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.