Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui (nuotoliniu būdu, per konferencinę programą ZOOM),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 14 kartų, paskutinį kartą:

2025 m. gegužės 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas – 1 (vienerių) laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe alkoholį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskiriant subendrintą galutinę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. vengė atlikti arešto bausmę, o būtent: būdamas nuteistas 2025 m. gegužės 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta su 2024 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą arešto bausmę – susisiekęs su Šiaulių kalėjimo administracija susitarė bausmės atlikimui atvykti 2025 m. gegužės 28 d., tačiau sutarta dieną neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė bei pasislėpė išvykdamas į užsienį, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, taip vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje.

2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo raštu Nr. G-24-3931, dėl E. J. paieškos, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. J. paskirta 90 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d. ir vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktu pateiktas vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atlikti į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis E. J. susisiekęs su Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracija susitarė bausmės atlikimui atvykti 2025 m. gegužės 28 d., tačiau sutarta dieną neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Susisiekti su nuteistuoju neturi galimybės. Prašoma atlikti minėto asmens paiešką ir pristatyti arešto bausmės vykdymui (t. 1, b. l. 5–15);

2025 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų aplinkybių, kuriame nurodoma, su E. J. susitiekta per „messenger“ programėlę, atsiųsta žinute asmuo informavo, kad išvyko dirbti į J. K.. Patikrinus Centrinėje duomenų bazėje valstybės sienos kirtimą, nustatyta, kad E. J. iš Kauno oro uosto lėktuvu kirto valstybinę sieną, kryptis nežinoma (t. 1, b. l. 23–27). Tą pačią dieną paskelbta nuteistojo E. J. paieška (t. 1, b. l. 28);

Valstybės sienos apsaugos registro išrašo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad E. J. išvyko 2025m. gegužės 24 d. iš Kauno oro uosto (t. 1, b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

BK 242 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą.

E. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta – 90 parų arešto bausmė.

Teismo baudžiamajame įsakyme E. J. buvo išaiškinta, jog nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi atvykti patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Išaiškinta, kad nuteistieji areštu atvyksta į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, nurodant šios įstaigos kontaktinius duomenis.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d., todėl vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktu buvo pateiktas vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. J. teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas, arešto bausmės atlikimo tvarka kaltinamajam buvo išaiškinta. Jis pats susisiekė su Šiaulių kalėjimu ir suderino atvykimo atlikti arešto bausmę į Šiaulių kalėjimą datą – 2025 m. gegužės 28 d., ir žinodamas, kad privalo nuvykti atlikti arešto bausmę, 2025 m. gegužės 24 d. išvyko iš Lietuvos, Kauno oro uoste kirsdamas valstybės sieną. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Bylos aplinkybės yra aiškios, E. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta. Be to, jo kaltė visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymų visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų aplinkybių, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pranešimu, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos veikos, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors prokuroras neprašė pripažinti kaltinamojo E. J. recidyvistu, tačiau nurodė tai kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika buvo padaryta esant neišnykusiam teistumui, todėl BK 27 straipsnio tvarka laikytina nusikalstamos veikos recidyvu. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. E. J. anksčiau teistas 14 kartų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. teistas 14 kartų, teistumas neišnykęs, ne vieną kartą yra teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus. 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, E. J. nuteistas galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kuri 2022 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, o 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikas), 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. E. J. 2024 m. gegužės 27 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laivės atėmimo bausmę, naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalį, padarė 2024 m. rugsėjo 7 d., o 2024 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, visi šie duomenys iš esmės sudaro pagrindą išvadai, jog E. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o tai yra jau susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį jo pavojingumą ir tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamojo E. J. atsakomybe sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnis 1 dalis 13 dalis).

Taigi, bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 120–135), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nemokėtos (t. 1, b. l. 59–119), kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro įžūlias tyčines nusikalstamas veikas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad šio nuosprendžio priėmimo metu, E. J. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai kitose baudžiamosiose bylose, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis nedirba (t. 1, b. l. 23–27), registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 53). Psichiatrinių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje E. J. registruotas, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, ribinis tipas.

Įvertinęs visas aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam E. J. pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tokį kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, kad E. J. ir anksčiau skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis daro naujas nusikalstamas veikas, nepadariusiam reikiamų išvadų iš ankstesnių nuteisimų ir nesiekiančiam taisytis bei nepažeidinėti įstatymų, už nesunkaus nusikaltimo padarymą E. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio nėra pareikšta.

Laisvės atėmimo bausmės laikas skaičiuotinas nuo E. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo E. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Pripažinti E. J. recidyvistu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.