Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje nagrinedamas pareiškejo J. T. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-01-16 Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 283 str. 2 d., del 2009-01-16 prie Lietuvos Respublikos Seimo rumu, esanciu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mitingo metu vykusiu riaušiu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau - VST) pareigunai bei Vilniaus apskrities VPK pareigunai 2009-01-16 prie Seimo rumu vykde savo profesines pareigas, atkurdami viešaja tvarka riaušiu metu, o vykdydami savo funkcijas, panaudojo specialiasias priemones, del ko buvo padaryta fizine bei materialine žala kitiems asmenims, tarp ju ir pareiškejui, todel ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ne tik asmenu, dalyvavusiu riaušese, atžvilgiu, bet ir del viešaja tvarka palaikiusiu pareigunu fizines prievartos, šaunamuju ginklu ir specialiuju priemoniu panaudojimo teisetumo.

2010-02-10 Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevicius nutarimu ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) policijos bei VST pareigunu atžvilgiu dalyje del J. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo nutrauke, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d., 228 str. l d., požymiu.

Pareiškejas, nesutikdamas su prokuroro L. Kupruseviciaus 2010-02-10 nutarimu padave skunda aukštesniajam prokurorui, taciau aukštesnysis prokuroras Irmantas Mikelionis 2010-04-02 nutarimu pareiškejo skunda atmete, nurodydamas, kad pareiškejas, susiklosciusios ypatingos situacijos - riaušiu metu, nevykde policijos bei VST pareigunu teisetu reikalavimu pasišalinti iš Nepriklausomybes aikštes ir laikytis pareigunu nurodyto atstumo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog policijos ar VST pareigunai butu tycia savo veiksmais sutrikde J. T. sveikata. Be to, prokuroras nurode, jog prie Lietuvos Respublikos Seimo rumu mitingo metu budeje pareigunai veike ypatingomis salygomis, taciau neviršydami savo igaliojimu ir riaušiu metu fizine prievarta bei specialiasias priemones panaudojo teisetai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos istatymu reikalavimu bei proporcingumo principo, todel, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 30 str., kuris numato, jog asmuo neatsako pagal baudžiamaji kodeksa už žala, kuria padare vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo istatymu ar kitu teises aktu nustatytu igaliojimu, nenustacius policijos ar viešojo saugumo tarnybos pareigunu veiksmuose nusikalstamos veikos požymiu, ikiteisminis tyrimas dalyje del pareiškejo sužalojimu yra nutrauktas teisetai ir pagristai.

Pareiškejas, nesutikdamas su aukšciau minetu prokuroro nutarimu, kreipesi su skundu i Vilniaus miesto l apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja su prašymu panaikinti prokuroro nutarima. Savo skunda pareiškejas motyvavo tuo, jog atliekant ikiteismini tyrima nebuvo nustatyta jokiu pareiškejo veiksmu, kurie butu priešingi teises normose itvirtintoms elgesio taisyklems ar viešajai tvarkai, pareiškejui nebuvo pareikšti itarimai del dalyvavimo riaušese, todel pareigunu veiksmai, kuriu pasekme - pareiškejo sveikatos sutrikdymas, privalo buti vertinami kaip nusikalstami ir viršijantys teises aktuose itvirtintas pareigunu teises panaudoti jega ir specialiasias priemones.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškejo J. T. skunda atmete. Ivertines nurodytu aplinkybiu visuma, ikiteisminio tyrimo teisejas padare išvada, jog prokuroras išsamiai nutarime išaiškino Lietuvos Respublikos Policijos veiklos istatymo, kitu teises aktu, taikytinu vertinant specialiuju priemoniu panaudojimo teisetuma, nuostatas ir pagristai konstatavo, jog policijos ar VST pareigunu tyciniu veiksmu sutrikdant J. T. sveikata ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo. Prokuroras pagristai nurode, jog prie Lietuvos Respublikos Seimo mitingo metu budeje pareigunai veike ypatingomis salygomis, taciau neviršydami savo igaliojimu. Esant tokiai ypatingai situacijai policijos bei VST pareigunai fizine prievarta bei specialiasias priemones panaudojo teisetai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos istatymu reikalavimu, proporcingumo principo. Pareigunai vykde profesines pareigas nepažeisdami profesiniu pareigu vykdymo teisetumo salygu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 30 str.

Atliekant ikiteismini tyrima nebuvo nustatyta jokiu pareiškejo veiksmu, kurie butu priešingi teises normose itvirtintoms elgesio taisyklems ar viešajai tvarkai, pareiškejui nebuvo pareikšti itarimai del dalyvavimo riaušese, todel pareigunu veiksmai, kuriu pasekmes - pareiškejo sveikatos sutrikdymas, privalo buti vertinami kaip nusikalstami ir viršijantys teises aktuose itvirtintas pareigunu teises panaudoti jega ir specaliasias priemones. Malšindami riaušes tiek policijos departamento, tiek viešojo saugumo tarnybos pareigunai nesilaike ir nevykde Vidaus reikalu ministro pasirašyto Masiniu riaušiu ir teisetvarkos pažeidimu, padarytu grupes asmenu, likvidavimo operacijos plano „Vetra", t.y. veike aplaidžiai, del ko pareigunu veiksmuose galima ižvelgti nusikalstama nerupestinguma. Jie viršijo jiems suteiktus igaliojimus, specialiasias priemones bei šaunamuosius ginklus naudojo savo nuožiura, nesivadovaudami teises normomis ir rekomendacijomis, kadangi akivaizdu, kad priemones buvo naudotos ne tik prieš riaušininkus, ko pasekoje nukentejo taikus pilieciai. Savo neteisetu veiksmu pareigunai negali pateisinti ypatingos situacijos susiklostymu, kadangi jiems privalo buti taikomi griežtesni atidumo ir rupestingumo reikalavimai, ju atsakomybe privalo buti vertinama griežciau, kaip profesionalu, apmokytu elgtis tokiose situacijose.

Be to, prokuroru argumentai, kad pareigunai prievarta naudojo tik tiek, kiek to reikejo užkirsti kelia teises pažeidimams, užtikrinti viešaja tvarka, sulaikyti asmenis, ir kad ji buvo naudojama kiek reikia tarnybinei pareigai ivykdyti, turi buti laikomi niekiniais, kadangi nagrinejant pareiškejo elgesi riaušiu metu ir jo patirtus sužalojimus yra akivaizdus pareigunu aplaidumas ir igaliojimu viršyjimas. Šiuo atveju taip pat negalima remtis LR BK 30 str., kuris numato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamaji kodeksa už žala, kuria padare vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo istatymu ir kitu teises aktu nustatytu igaliojimu, nes pareiškejo sveikatos sutrikdymas nera niekaip susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ir saugumo užtikrinimu, kadangi butent pareiškejo saugumas ir turejo buti užtikrintas.

Pareiškejo nuomone, žala sukelti galima ir elgaintis aplaidžiai, t.y. esant nusikalstamam nerupestingumui. Taigi, pareigunai privalo istatymu nustatyta tvarka atsakyti už savo neteisetus veiksmus.

Teismo posedyje pareiškejo atstovas prašo skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo J. T. skundas netenkintinas.

Apeliacines instancijos teismas nurodo, jog tam, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas, butini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nesant bent vienam iš šiu požymiu, baudžiamasis procesas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas.

Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. numato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik istatymo. Pagal Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 3 str. 2 d. prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai.

Apeliacines instancijos teismas sutinka tiek su apylinkes teismo nutartyje, tiek prokuroru nutarimuose išdestyta pozicija, kad 2009-01-16 prie Lietuvos Respublikos Seimo rumu Vilniuje susikloste ypatinga situacija - riaušes, kuriu metu žmoniu samburis del chuliganišku paskatu šiurkšciai pažeidinejo viešaja tvarka, viešai smurtavo, niokojo valstybes turta - dauže Seimo rumu ir šalia esanciu imoniu langus, automobilius, pasipriešinant teisesaugos pareigunams minia naudojo dujinius užtaisus, stiklinius butelius, akmenis, plytgalius, suskaldytas trinkeles. Iš nuotrauku, vaizdo irašu ir pareiškejo parodymu, matyti, kad 2009-01-16 apie 15 val., Nepriklausomybes aikšteje, šalia fontano, pareiškejas buvo sužalotas tuo metu, kai dalis agresyvios minios susitelke ir pradejo metyti sniego gniužtes, akmenis ir kitus daiktus i Seimo treciuju rumu langus bei i ten buvusius Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigunus, minios užspaustus tarp Seimo treciuju rumu ir fontano. Tuo paciu metu vienas iš aktyviu riaušiu dalyviu du kartus šove i policijos pareigunus iš 9 mm kalibro dujinio pistoleto.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas padare teisinga išvada, kad pareiškejas susiklosciusios ypatingos situacijos riaušiu metu nevykde policijos bei VST pareigunu teisetu reikalavimu pasišalinti iš Nepriklausomybes aikštes ir laikytis pareigunu nurodyto atstumo. Atkreiptinas demesys, kad susikloscius tokiai ypatingai situacijai kiekvienas asmuo turi elgtis atsakingai ir pats ivertinti susidariusios situacijos pavojinguma, prieš atlikdamas veiksmus asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Taciau, kaip patvirtino ir pats pareiškejas, budamas išstumtas link Žveryno tilto, jis grižo i Nepriklausomybes aikšte prie Seimo rumu, kur vyko policijos ir riaušininku susiremimas, kur ir buvo sužalotas.

Sutinkamai su LR BK 2 str. 3 ir 4 d. pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti. Nusikalstamos veikos sudetis - baudžiamajame istatyme numatytu objektyviu ir subjektyviu požymiu visuma, apibudinanti pavojinga veika, kaip tam tikra nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, ir sudaranti pagrinda tokia veika kvalifikuoti pagal tam tikra baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsni. Nusikalstamos veikos sudeties požymiai yra butini, kad pavojinga veika butu pripažinta nusikalstama, o asmuo, padares ta veika, patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Jei asmens veikoje nera bent vieno sudeties požymio, tai nera ir nusikalstamos veikos sudeties - vienintelio baudžiamosios atsakomybes pagrindo.

LR BK 30 str. numato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamaji kodeksa už žala, kuria padare vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo istatymu ir kitu teises aktu nustatytu igaliojimu, nes pareiškejo sveikatos sutrikdymas nera niekaip susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ir saugumo užtikrinimu, kadangi butent pareiškejo saugumas ir turejo buti užtikrintas. Tiek teismo nutartyje, tiek prokuroru nutarimuose buvo pagristai konstatuota, jog policijos ar VST pareigunu tyciniu veiksmu sutrikdant J. T. sveikata nustatyta nebuvo. Prokuroras pagristai nurode, jog prie Lietuvos Respublikos Seimo mitingo metu budeje pareigunai veike ypatingomis salygomis, taciau neviršydami savo igaliojimu. Esant tokiai ypatingai situacijai policijos bei VST pareigunai fizine prievarta bei specialiasias priemones panaudojo teisetai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos istatymu reikalavimu, proporcingumo principo. Pareigunai vykde profesines pareigas nepažeisdami profesiniu pareigu vykdymo teisetumo salygu.

Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, apygardos teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-04-28 nutartis yra teiseta ir pagrista. Ja naikinti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti pareiškejo J. T. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.