Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, įgaliotam atstovui Tomui Lembučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – ir pareiškėjas) Ž. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-451-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir byla yra nagrinėjama skundo ribose (ANK 641 straipsnis).

8. Nustatyta, kad pareiškėjui Ž. G. 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. liepos 4 d., apie 18.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę – komercinę atrakcionų, poilsio (batutų) parkų veiklą, siekiant gauti pajamų, nustatyta tvarka neįsigijęs verslo liudijimo, neturėdamas individualios veiklos pažymos tokiai veiklai, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnis). Protokole konstruota, kad tokiais veiksmais Ž. G. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373, patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo prie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimu Ž. G. pripažintas kaltu padarius ANK 150 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 390 Eur bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu institucijos nutarimu, teigia, kad jis jokio administracinio nusižengimo nepadarė, buvo neteisingai vertintos faktinės aplinkybės. Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos atstovo paaiškinimų teisme bei liudytojos parodymus, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais nėra.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. ANK 150 straipsnyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką, bei turi būti nurodyta teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė. Ž. G. nubaustas už tai, kad jis pažeidė 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373, patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant ar gyventojo individuali veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą – nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia, t. y. tokia, kuriai vykdyti reikalingas verslo liudijimas, veiklos registravimas VMI.

11. Pareiškėjas Ž. G. neneigia, kad jis teikė paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas verslo liudijimo šiai veiklai vykdyti, tačiau skunde tvirtina, kad jis analizuojamu atveju jokios individualios veiklos nevykdė, siekdamas padėti renginio organizatoriui, paslaugas – dalyvių patekimo į renginio teritoriją, kontrolę, teikė tik laikinai, viename renginyje, už tai negavo jokių pinigų, tačiau tokius pareiškėjo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai.

12. Be Ž. G. prisipažinimo, kad jis teikė paslaugas, patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 13 d. pranešimas Nr. (19.2)-71-713 Valstybinei darbo inspekcijai, kuriame nurodyta, kad savivaldybės pareigūnai užfiksavo nuotraukose bei vaizdo medžiagoje, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), teikiama komercinė-pramoginė šokinėjimo ant pripučiamų batutų paslauga. Patikrinimo metu nustatyta, kad paslaugą teikė galbūt be darbo sutarties dirbęs ir neturintis kitokio savo darbinę veiklą pateisinančio dokumento Ž. G., kuris darbo vietoje paaiškino, kad vykdo batutų prižiūrėtojo veiklą, tuo pačiu padėjo sumontuoti pripučiamus batutus ir už tai jam buvo pažadėtas atlygis, taip pat nuotraukose užfiksuota, kad Ž. G. aptarnavo klientus. Prašo Valstybinės darbo inspekcijos atlikti patikrinimą dėl nelegalaus darbo batutų parke, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dėl Ž. G. darbo užfiksuoti daromus pažeidimus bei nubausti kaltus asmenis (b. l. 13). Taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo bei fotonuotraukų matyti, kad Ž. G. pats nurodo, kad jis vykdo individualią veiklą ir turi išsiėmęs individualios veiklos pažymą transporto priemonių techninei priežiūrai bei remontui, paprašytas batutų parke privačiame renginyje vykdo batutų prižiūrėtojo veiklą, taip pat pažymi, kad turi pasirašyti sutartį dėl šių paslaugų teikimo, nurodydamas, kad gaus už tai papildomų pinigų, o nuotraukose užfiksuota, kad jis aptarnavo klientus.

13. Byloje esančiame 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0959-0953 nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai T. Lembutis ir R. Kačinas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu šalia pastato, esančioje laukymėje buvo tuščia, jokia veikla nevykdoma, batutų nebuvo. Paklausus šalia vykdančių prekyba asmenų, šie nurodė, kad visi batutai buvo išvežti. Ž. G. nuo 2019 m. lapkričio 6 d. turi individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 937083 veiklai – 452000 „variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Duomenų, kad vykdant atrakcionų (batutų) veiklą Ž. G. su kokiu nors ūkio subjektu siejo darbo teisiniai santykiai, nenustatyta. Ž. G., vykdydamas ūkinę – komercinę atrakcionų, teminių parkų veiklą neturėjo verslo liudijimo ar pažymos dėl individualios veiklos vykdymo, leidžiančios užsiimti šia veikla (b. l. 11-12).

14. Visi šie pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Ž. G. adresu (duomenys neskelbtini), protokole bei nutarime nurodytu laiku buvo teritorijoje, vykdė batutų prižiūrėtojo veiklą, tuo pačiu padėjo sumontuoti pripučiamus batutus, ko neneigia ir pats pareiškėjas, o Palangos savivaldybės pareigūnai užfiksavo Ž. G., aptarnaujant klientus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Ž. G. nuo 2019 m. lapkričio 6 d. turėjo išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 937083 veiklai – 452000 „variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, tačiau individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimas vykdyti atrakcionų, teminių parkų veiklą protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laiku jam išduoti nebuvo.

15. Pareiškėjas savo skunde išdėstytus argumentus apie tai, kad jam individualios veiklos vykdymo pažymos ir verslo liudijimo nereikėjo grindžia 2020 m. liepos 1 d. Laikinų civilinių paslaugų renginyje teikimo sutartimi Nr. 2020/07/01SR (toliau – Sutartis), sudaryta tarp jo ir K. S., pagal kurią vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas sporto renginio, vyksiančio (duomenys neskelbtini), privačioje teritorijoje, kontrolės, dalyvių ir žiūrovų aptarnavimo, asmenų pateikimo į renginį kontrolės, bilietų platinimo paslaugas ir renginio vedėjo paslaugas, ne viešai naudojamoje teritorijoje (Sutarties 1.1 punktas). Šalys sutartimi susitarė, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti už paslaugas šios Sutarties 2.1 punkte, numatytą sumą, laikydamasis Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos. Šalys taip pat sutartimi aptarė ir paslaugų teikimo terminą, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki faktinės renginio pabaigos, ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., atsiskaitymo tvarką – kas savaitę šalys pasirašo paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, suskaičiuoja paslaugų kainą, užsakovas ją sumoka vykdytojui, per vieną darbo dieną nuo aktu pasirašymo dienos (Sutarties 2.2.1 punktas); renginio pabaigoje šalys paslaugų priėmimo-perdavimo aktu perduoda ir priima papildomas vykdytojo atliktas paslaugas, suskaičiuoja sumą, užsakovas sumą apmoka per tris darbo dienas po akto pasirašymo, suma negali viršyti 2000 Eur (Sutarties 2.2.2 punktas) (b. l. 33-34).

16. Taigi minėta sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo vietos (duomenys neskelbtini), paslaugų pobūdžio - kontrolės, dalyvių ir žiūrovų aptarnavimo, asmenų pateikimo į renginį kontrolės, bilietų platinimo ir renginio vedėjo paslaugų teikimo, aptarė paslaugų teikimo laikotarpį (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki faktinės renginio pabaigos, ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.), taip pat darbų perdavimo bei atlygio už teikiamas paslaugas tvarką. Įvertinus šias pareiškėjo pasirašytos sutarties nuostatas, taip pat jo veiksmus ANK 150 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad jie atitinka visus ūkinės komercinės veiklos požymius, apibrėžta aiški bei konkreti veiklos vykdymo vieta, pareiškėjo veikla, kurią jis vykdė ir toliau būtų vykdęs, jei nebūtų nutraukta Palangos miesto savivaldybės pareigūnų, turėjo tęstinį veiklos pobūdį, pasižymėjo savarankiškumu, t. y. veikimu savo rizika ir savo vardu, bei atlygintinumu, t. y. šia veikla pareiškėjas siekė pelno, ir tam tikros ekonominės naudos, ir ši visuma leidžia pripažinti pareiškėją ūkinės komercinės veiklos vykdytoju, o jo veiklą, turinčią šios nutarties 10 punkte, išvardintus individualios veiklos požymius. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jis veiklą vykdė laikinai, tik vieną dieną, kad jis už ją negavo pinigų, neatleidžia jo nuo pareigos, pradėjus vykdyti individualią veiklą, apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus bei nustatyta tvarka įsigyti verslo liudijimą, ar išsiimti individualios veiklos pažymą norimai veiklai vykdyti. Tai, kad pareiškėjas, siekdamas ekonominės naudos, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, paslaugas teikė trumpiau, nei buvo suplanavęs, ar tai, kad negavo tiek pajamų, kiek tikėjosi gauti iš vykdomos veiklos, šiuo nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ir nepašalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai nurodė, jog byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. G. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373, patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo prie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas, todėl padarė ANK 150 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

18. Pareiškėjas skunde dėl paskirtos administracinės nuobaudos nepasisakė. Teismo nuomone, Ž. G. paskirta minimali administracinė nuobauda, kuri nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

19. Pareiškėjas Ž. G. skunde, be kita ko, teigia, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su bylos medžiaga.

20. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl galimai pažeistų jo procesinių teisių, t. y. aplinkybių, jog institucija pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jam suteiktas procesines teises, konkrečiai jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais, kai tam tikrus institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, procesinius pažeidimus galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, kurių pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla asmens atžvilgiu gali būti nutraukta.

21. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytus pažeidimus dėl jo procesinių teisių pažeidimo teismas vertina kaip deklaratyvius. Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Ž. G. buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 31), Ž. G. dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, davė paaiškinimus. Liudytoja M. K., priėmusi skundžiamą nutarimą, teismo posėdyje patvirtino, kad Ž. G. buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir teisė susipažinti su bylos medžiaga, išaiškinta pažeidimo esmė bei reiškiamas kaltinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad jis kaltinimą supranta. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas suprato už kokį nusižengimą traukiamas administracinėn atsakomybėn ir išreiškė savo poziciją. Be to, Ž. G., nesutikdama su skundžiamu institucijos nutarimu, jį apskundė teismui. Nors apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, jis teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismui pateikęs nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo Ž. G. procesinės teisės buvo pažeistos, kad jo teisė į gynybą buvo iš esmės suvaržyta, o pareiškėjo teiginius, kad jo teisė susipažinti su byloje esančiais įrodymais buvo apribota, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog formalūs procesiniai pažeidimai (net jei ir tokie būtų konstatuoti), kurie neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą teismo sprendimą.

22. Pareiškėjas Ž. G. taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas, tačiau teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka, nes jis nepagrįstas. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Kaip matyti iš nutarimo, jame nurodyti nutarimo priėmusio pareigūno duomenys, nagrinėjimo data, duomenys apie administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį, ANK straipsnis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio dalis, Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą punktas, kurie buvo pažeisti, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su vertinimo rezultatu, dar nereiškia, kad nutarime nepateikti sprendimo priėmimo motyvai. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra motyvuotas, nurodant padaryto administracinio nusižengimo esmę. Iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas išdėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. apibrėžė Ž. G. teikiamo kaltinimo ribas ir jas teisiškai įvertino. Tai, kad Ž. G. buvo suprantamas pareikšto kaltinimo turinys, matyti ir iš pateikto skundo, kuriuose jis išdėstė aiškius ir išsamius argumentus, kodėl nesutinka su nubaudimu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

23. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-451-2020 yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Daiktas, turintis reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-451-2020 palikti nepakeistą.

Daiktą, turintį reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.