Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-481-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00238-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
D. Š.
Nukentėjusysis
M. T., Ž. T.
Advokatai
Laimutis Jankauskas
Kategorijos
Teisėja Dalia Kursevičienė Baudž. byla Nr. 1A-481-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-20-1-00238-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajai D. Š., jos gynėjui advokatui Laimučiui Jankauskui, nukentėjusiesiems M. T., Ž. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. ir nukentėjusiojo M. T. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d.,2 d., 2 d. 7 p laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. Š. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Ž. T. ir M. T. naudai iš D. Š. priteista po 10684 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturinei žalai atlyginti.

Iš D. Š. Ž. T. naudai priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš D. Š. nuspręsta išieškoti 423,5 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus 50 centų) proceso išlaidų dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ naudai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. pagal BK 281 str. 5 d. nuteista už tai, kad ji 2010-03-15, apie 7.35 val. Lukšio g., Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini)g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją Zitą J. T., kurią partrenkė ir sužalojo. 2010-04-24 Z. J. T. nuo patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistoji D. Š. skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti jo dalį, kuria uždrausta 2 metus vairuoti kelių transporto priemones. Teigia, jog nuosprendis dalyje dėl draudimo vairuoti transporto priemones nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas nevertino gynėjo argumentų dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Skunde nurodoma, jog nuteistosios motina O. Š., su kuria gyvena apeliantė, turi judėjimo negalią, su lazdele ji gali nueiti vos 50 m, todėl jai būtina apeliantės pagalba nuvežti pas gydytojus, nes pati to padaryti negali. Kartu gyvenantis apeliantės tėvas yra 81 metų amžiaus, todėl vairuoti automobilio nebegali ir jam pačiam reikalinga nuolatinė pagalba. Apeliantė taip pat nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas ir atliekant darbo funkcijas, kadangi tenka vykti į užsakovo nurodytas vietas. Be vairuotojo pažymėjimo nuteistoji teigia negalėsianti tinkamai atlikti tiesioginių darbo pareigų. Skunde taip pat nurodoma, jog uždraudus vairuoti transporto priemones, apeliantės ir kartu gyvenančių tėvų turtinė padėtis pablogės, todėl bus sunkiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog per 13 metų vairavimo stažo tai pirmas ir vienintelis padarytas autoįvykis.

Nukentėjusysis M. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendį pakeisti ir paskirti D. Š. 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat apeliantas prašo jo naudai priteisti 95684 Lt (devyniasdešimt penis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog D. Š. paskirtoji bausmė yra akivaizdžiai per maža atsižvelgiant į nusikalstamos veikos objekto vertingumą bei faktą, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiuo atveju nusikalstamos veikos objektas – žmogaus gyvybė, kuri neįkainojama, o nukentėjusių asmenų padėties neįmanoma atstatyti į pradinę padėtį. Nuteistoji keitė parodymus, neigė savo kaltę. Apeliantas mano, kad priteistos neturtinės žalos suma neadekvati nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, nes nusikalstamos veikos pasekmės lydės visą gyvenimą. Nukentėjusysis teigia, jog netikėta motinos mirtis jam sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir paliko žymę visam gyvenimui, todėl 15 000 Lt neturtinės žalos suma yra pernelyg maža įvertinus tai, kad padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos atlikimo, niekada nebus atstatyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundą nuteistoji D. Š. prašo nukentėjusiojo skundą atmesti, jo skundžiamą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, jog bausmė nuteistajai skirta bei BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos teisingai, o nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir tinkami įvertino visas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Atsiliepime nurodama, jog neatsargi veika lengvina nuteistosios atsakomybę, švelnina tokią nusikalstamą veiką padariusio asmens santykį su veika. Tinkamai įvertinta nuteistosios turtinė padėtis bei turtinės žalos dydis. Atsiliepime tai pat nurodoma, jog tinkami įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. civilinio ieškovo santykis su artimuoju, nuteistosios elgesys po veikos padarymo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji prašė nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė nukentėjusiojo M. tamošaičio skundą atmesti, nuteistosios skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. Š. ir nukentėjusiojo M. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantai neginčija veikos kvalifikavimo, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistosios D. Š. apeliacinio skundo

Nuteistoji mano, jog jai nepagrįstai kartu su bausme skirtas ir draudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jai būtina siekiant padėti garbaus amžiaus ligotiems tėvams bei būtina atliekant darbo funkcijas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones D. Š. skirta teisėtai ir pagrįstai, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – padėti užtikrinti bausmės tikslus, t. y. padėti bausmei paveikti asmenį taip, kad šis nebedarytų nuskalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, jog BK 68 straipsnis, reglamentuojantis šios baudžiamojo poveikio priemonė skyrimo klausimą, nenustato jokių ribojimų taikant šią priemonę, išskyrus tai, kad būtina pagrindinė sąlyga – nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise. Taigi iš šios normos turinio akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis siejamas ne su piktnaudžiavimu jomis, o su nusikaltimo padarymu naudojantis šiomis teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-473/2011).

Šiuo atveju D. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteista būtent už tokią veiką, kurią ji padarė naudodamasi specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Nors D. Š. automobilį vairavo blaivi, tačiau kelių eismo taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistoji buvo ypatingai neatidi ir neatsargi, nes nesulėtino greičio pieš kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Teisėjų kolegijos nuomone veikos pavojingumą ir nukentėjusiojo didelį neatidumą rodo tai, kad pėsčioji buvo partrenkta jau įpusėjusi savo kelio atkarpą, t. y. perėjusi priešingą pusę važiuojamosios kelio dalies. Tai rodo neatsakingą nuteistosios naudojimąsi specialia jai sutekta teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes – žuvo žmogus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia teismo skirtą uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nes atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, yra pagrindas manyti, jog ši priemonė padėtų užtikrinti, kad nuteistajai būtų atimta galimybė naudotis tam tikrą laiką specialiąja teise, o kartu ir apribota galimybė daryti tokio pobūdžio veikas. Be to, tai padėtų užtikrinti ir nubaudimą, nes tuo nuteistoji patirs neigiamus apribojimus ir suvaržymus, neteks patogumo naudotis asmeniniu automobiliu tiek šeimos, tiek darbo reikalais. Tai kartu užtikrins ir nukentėjusiųjų lūkesčių, teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog neigiami bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio sukeliami padariniai tiek asmeniniam šeimos gyvenimui, tiek ir darbiniams santykiams, yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Apie tai asmenims yra žinoma, nes neteisėtos veikos bei sankcijos už jų padarymą, įtvirtintos įstatyme, šiuo atveju baudžiamajame kodekse, todėl nepatogumai dėl rūpinimosi pagyvenusiais ligotais tėvais, teisės vairuoti transporto priemones būtinumas darbo funkcijoms, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajai skirta neteisėtai ar nepagrįstai. Pažymėtina, jog nuteistosios darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su jos automobilio vairavimu, todėl šiuo atveju uždraudimas naudotis šia teise tam tikrą laiko tarpą nereikš besąlyginį darbo ir pajamų šaltinio praradimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šios baudžiamojo poveikio priemonės reikšmė tik dar labiau sustiprėja, nes būtent šios priemonės pagalba realia pasireikš neigiami apribojimai kaip valstybės prievartos išraiška ir atpildas už padarytą neteisėtą veiką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog D. Š. pagrįstai ir teisėtai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios asmenybę, elgesį po veikos padarymo, skirtąją bausmę bei bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegijos manymu ši priemonė nei savo pobūdžio nei trukme nėra aiškiai per griežta ir yra būtina pasiekti bei užtikrinti bausmės tikslus. Nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl nukentėjusiojo M. T. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis skunde nesutinka su nuteistajai skirta bausme, mano, kad ji, atsižvelgiant į veikos objekto vertingumą, bei tai, kad kaltės nuteistoji nepripažino, yra per švelni bei teigia, jog teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neadekvatus nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Bausmė nuteistajai skirta teisingai, jos vykdymas atidėtas teisėtai ir pagrįstai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos pavojingumas yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiam skiriant bausmę. Be to, veikos pavojingumą apibūdinama ne vien tik objektas, tačiau ir kiti veiksniai – kaltės forma, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, šiuo atveju taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdis, kiekis.

D. Š. veikos pasekmės nors ir yra negrįžtamos, neatstatomos – žuvo žmogus, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, automobilį nuteistoji vairavo būdama blaivi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra ypatingai šiurkštūs, jos važiavimo greitis prie pėsčiųjų perėjos nebuvo didelis (tai iš dalies patvirtina ir nedideli automobilio apgadinimai), nuteistajai matomumą iš kairės pusės iš dalies užstojo bei dalinai suklaidino gretimai važiavęs kitas automobilis. Ši aplinkybė nepašalina nuteistosios atsakomybės, pareigos įsitikinti prieš važiuojant per pėsčiųjų perėją sulėtinti greitį ir įsitikinti, kad neina pėstieji, tačiau tai, kad pats Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas dėl neatsargumo rodo šios konkrečios veikos mažesnį pavojingumą. Pažeisti vieno Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimai. Nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistoji kaltės nepripažino, tačiau byloje nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog skiriant bausmę, bausmė turi būti adekvati ne tik veikos pavojingumui, tačiau, tačiau ir nuteistojo pavojingumui, kurį apibūdina nuteistojo asmenybė, jo elgesys po veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji anksčiau neteista, metų bėgyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitus pažeidimus administracine tvarka iki įvykio nebuvo bausta, už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta iš viso tik du kartus iki veikos padarymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų padaryti pažeidimai po veikos padarymo. Nuteistoji psichiatrinio, narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota. Šios aplinkybės rodo, jog veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistoji nėra linkusi pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus ar daryti nusikalstamas veikas. Po įvykio domėjosi nukentėjusiosios sveikata. Šių aplinkybių visuma nuteistosios asmenybę apibūdina kaip mažiau pavojingą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių D. Š. pagrįstai skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo paskirtoji bausmė – būtina ir pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus.

Apeliantas taip pat prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau konkrečių argumentų dėl to nepateikia.

Atsakant į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 75 straipsnis D. Š. atžvilgiu pritaikytas teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, jog taikant BK 75 str. nuostatas be formalių kriterijų, nurodytų BK 75 str. 1 d., kuriuos atitinka D. Š. (jos padarytas nusikaltimas neatsargus, paskirtoji bausmė neviršija 6 metų laivės atėmimo), būtinas ir teismo įsitikinimas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju šį manymą suponuoja šių aplinkybių visuma – D. Š. anksčiau neteista, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vos du kartus, už šiurkščius, tarp jos padarytų pažeidimų nėra grubių Kelių eismo taisyklų pažeidimų, charakterizuojama teigiamai, Kelių eismo taisyklių reikalavimai pažeisti dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą D. Š. skirtas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą. Todėl konstatuojama, jog BK 75 straipsnio nuostatos nepažeistos, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl šių argumentų šią nuosprendžio dalį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis skunde taip pat nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog ji neadekvati nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams ir prašo nukentėjusiajam priteisti 95 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų neigiamų pasekmių nepagrįsti, todėl atmetami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis akcentuoja vienintelį kriterijų – jo patirtus neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl motinos mirties. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tiek šis kriterijus, tiek ir kiti žalos vertinimo kriterijai apylinkės teismo įvertini tinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-03 patvirtintos „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ išvadų 11 p nuodyta, jog asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Ši teismų praktika rodo, jog vertinat neigiamas emocinio pobūdžio pasekmes nukentėjusiajam, šiuo atveju sūnui, esminis kriterijus yra ne pats mirties faktas, tačiau faktiškai sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurių apimtį padeda nustatyti būtent nukentėjusiojo ryšys su mirusiu asmeniu bei kitos aplinkybės.

Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog gyvybės atėmimo atveju žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o tai savotiškai atitolina kančių efektą ir jas kiek neutralizuoja. Šiuo atveju netektis ir su tuo susiję išgyvenimai daugiau universalūs. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, motinos mirtis sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė asmeninį gyvenimą, o apie šių išgyvenimų apimtį pagrįstai sprendė įvertindamas ieškovo bei nukentėjusiosios iki mirties buvusio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą. Įvykio metu nukentėjusioji moteris buvo civilinio ieškovo motina, todėl akivaizdu, jog tokių santykių, ryšio praradimas yra neatstatomas, tačiau taip pat teismas pagrįstai įvertino ir nukentėjusiosios amžių, santykį su civiliniu ieškovu. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji buvo garbaus amžiaus ir tai civiliniam ieškovui buvo žinoma. Garbingo amžiaus asmens praradimas vertinamas kaip sukeliantis mažesnes neigiamas pasekmes, nei jaunesnio, nes garbingo amžiaus asmens netektis, o kartu ir likęs bendrauti laikas, iš dalies numatomas ir dėl amžiaus. Be to, nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškovu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nukentėjusioji gyveno atskirai nuo civilinio ieškovo, kuris turėjo savarankišką gyvenimą, sūnus nebuvo jos išlaikytinis ir jo gyvenimas nuo nukentėjusiosios tiesiogiai nepriklausė.

Be to, įvertinama ir tai, kad D. Š. nekilnojamojo turto neturi, dirba, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nuteistoji po įvykio domėjosi nukentėjusiosios sveikata. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nepažeisdamas teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, tinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nustatė pagrįstą bei teisingą neturtinės žalos pinginę kompensaciją – 15 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios D. Š. ir nukentėjusiojo M. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis