- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- A6.-122-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00090-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. T.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T., būdamas UAB „S.“ (toliau – bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais V. T. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Nagrinėjamu atveju V. T. neginčija, kad jis buvo įmonės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką. Taip pat pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais bendrovės kreditoriais, o ne atsiskaitymui su Mokesčių inspekcija, nors bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.
Byloje aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 30 d. S. V. įmonei „S.“ išmokėta 1000,19 Eur už prekes, 2021 m. gegužės 12 d. E. C. – 2950 Eur už šulinio valymą, 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. įmonei UAB „C.“ – 580 Eur už baldų detales. Byloje taip pat nustatyta, jog bendrovė tikrinamu laikotarpiu sudarė sutartis dėl tarpusavio skolų užskaitymo, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui. Didžiausia atlikta skolos užskaita – 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. dėl 112 768,87 Eur. Iš viso tikrinamu laikotarpiu atlikta skolų užskaitų 121840,08 Eur sumoje. Tokiu būdu išvengiant pinigų patekimo į įmonės sąskaitas, kas būtų užtikrinę didesnes galimybes atsiskaityti su mokesčių inspekcija.
Nors V. T. teigė, kad išlaidos buvo būtinos siekiant nepatirti didesnių nuostolių, t. y. užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įmonė buvo patyrusi sunkumų ir dėl Covid-19 pandemijos, tačiau V. T. aiškinimai teismui ir valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikti patikrinimo metu, skiriasi. Teismui V. T. aiškino, kad išlaidos buvo būtinos, nes reikėjo tvarkyti kanalizaciją, būtų apsėmę bulves, kad jau dėl to buvo sugadinti nuomininko baldai, tačiau iš rašytinio paaiškinimo matyti, kad teigė, jog tiesiog buvo ketinama suremontuoti senus inžinerinius tinklus, kad pritrauktų nuomininkų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. T. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, žinodamas, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, t. y. veikė tyčia.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
V. T. kaltas ir baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. įmonei vadovauja nuo 2018 m., administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su mokesčių nemokėjimu, kreditorių teisių pažeidimais, buhalterine apskaita, netinkamu įmonės vadovo pareigų vykdymu, nebaustas, praeityje baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu bendrovės mokestinė skola yra žymiai sumažėjusi.
Kadangi V. T. šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant baudą, atitinkančią sankcijos minimalų dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.