Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-122-1109/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
A6.-122-1109/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00090-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. T.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-122-1109/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00090-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.6; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužė 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Čiulčinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. T.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., būdamas UAB „S.“ (toliau – bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais V. T. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir V. T. kaltė įrodyta iš dalies jo paties paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (b. l. 1–17), Operatyvaus patikrinimo pažyma 2021 m. vasario 9 d. Nr. (21.222) FR1042-3603 (b. l. 18–24), banko sąskaitų išrašais (b. l. 22–42), avanso apyskaitomis ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais) (b. l. 43–510, tarpusavio skolų užskaitymo aktais (b. l. 52–81), V. T. paaiškinimu (b. l. 82–83).

V. T. posėdžio metu paaiškino, kad įmonė verčiasi bulvių sėklų gamyba, turi patalpas skirtas gamybai, kur laiko bulves, o kitą dalį sudaro administracinės patalpos (ofisai). Jų darbo specifika sezoninė, t. y. prekyba prasideda vasario pabaigoje - kovo pradžioje ir baigiasi birželio mėnesį. Žinojo apie įmonės mokestinį įsiskolinimą. Kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo dalimis ar skolos atidėjimo, tačiau jų įmonė nepateko į COVID-19 nukentėjusiųjų, kuriems valstybė teikė paramą, sąrašą. Bandė kreiptis ir į bankus dėl kredito suteikimo, tačiau bankai atsisakė suteikti paskolą, nes įmonė nebuvo pripažinta nukentėjusiąja nuo COVID-19. VMI iš esmės atliko buhalterinį darbą, nustatė, kad įmonė, turėdama skolų, atliko kitus mokėjimus, tačiau visiškai neatsižvelgta į individualią įmonės situaciją ir į pastangas išvengti didesnių skolų. 2021 m. gegužės 12 d. įmonė sumokėjo 2950 Eur už šulinio valymo paslaugą, 2021 m. balandžio 30 d. sumokėjo įmonei „S.“, kad būtų išvengta didesnių nuostolių, užtikrintos bulvių laikymo sąlygos. 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. sumokėjo 580 eur įmonei UAB „C.“, kurie buvo jų nuomininkai, už sugadintus baldus, sugedus kanalizacijos sistemai, nes pandemijos metu nenorėjo prarasti nuomininkų. V. T. įmonės įsiskolinimo neginčija, tačiau pažymi, jog ėmėsi priemonių tam, kad būtų skola atidėta ar paskirstyta dalimis. Prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo teikė dar prieš operatyvų patikrinimą kartu su numatytu skolos išdėstymo grafiku, tačiau jis nebuvo patenkintas. Šiai dienai įmonės skola siekia apie 4000-5000 Eur. Patikrinimo metu ir pats pajamų negaudavo. Pirmenybę teikė išlaidoms, o ne VMI skolai padengti, kadangi be sprendimo taisyti šulinį ir atlikti kitus darbus būtų kilę ne tik jų įmonei nuostoliai, bet ir Vokietijos įmonei žala, kadangi žala dėl bulvių sugadinimo būtų kilusi didelė. Įmonė UAB „S.D.“ yra jų įmonės finansiniai partneriai, kurie atidėjo mokėjimus. Tai įprasta praktika.

2021 m. lapkričio 15 d. paaiškinime V. T. nurodė, kad, kad dalį nuosavybės teise turimų patalpų buvo nuspręsta nuomoti, todėl buvo būtina sutvarkyti inžinerines sistemas, kurios nuo įsigijimo nebuvo remontuotos. Todėl turėjo esamas lėšas investuoti į sistemos ir patalpų atnaujinimą.

Iš VMI pareiškimo (b. l. 1–6) ir Operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 18–24), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo (b. l. 13–17), matyti, kad UAB „S.“ vadovas nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini)d. yra V. T.. UAB „S.“ yra VMI skolininkė. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, už laikotarpį nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo atliktas įmonės operatyvus patikrinimas, kuris buvo pradėtas 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. ir baigtas 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą. Operatyvaus patikrinimo metu iš pateiktų dokumentų, t. y. banko sąskaitų išrašų, avansinių apyskaitų, mokesčių apskaitos sistemos duomenų, tarpusavio skolų užskaitymo aktų nustatytos šios aplinkybės:

1) Mokesčių apskaitos sistemos 2020 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 34 989,99 Eur. 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. – 55 646,95 Eur (pridėtinės vertės mokestis bei delspinigiai, pelno mokestis bei delspinigiai, nekilnojamojo turto mokestis bei delspinigiai, mokestis už aplinkos teršimą ir delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai);

2) 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,00 Eur likutis; laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. gauta 15 930,75 Eur pajamų, išlaidas sudarė 15930,75 Eur; 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos lėšų likutis – 0,00 Eur; lėšos buvo pervedamos paskolos, palūkanų ir delspinigių mokėjimui UAB „M.B.“ naudai. 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 174,95 Eur likutis; laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. gauta 7436,77 Eur pajamų, išlaidas sudarė 7611,72 Eur; 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos lėšų likutis – 0,00 Eur; lėšos buvo pervedamos paskolos, palūkanų ir delspinigių mokėjimui UAB „M.B.“ naudai; 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,00 Eur likutis; laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. gauta 350 Eur pajamų, išlaidas sudarė 350 Eur; 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos lėšų likutis – 0,00 Eur;

3) 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. kasoje buvo 22,65 Eur likutis; laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. pajamų negauta, išlaidas sudarė 22,65 Eur; 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. kasos likutį sudarė 0,00 Eur.

4) direktorius V. T. 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. bendrovei buvo skolingas 4186,95 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. gautos pajamos – 3058,72 Eur, išlaidos – 6145,43 Eur; 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. lėšų likutis pas atskaitingą asmenį buvo 1100,24 Eur.;

5) Bendrovės vadovas tikrinamu metu, turėdamas įsiskolinimą valstybei, nesilaikydamas kreditorių pirmumo, išmokėjo šias sumas: 1) 2021 m. balandžio 30 d. S. V. įmonei „S.“ išmokėjo 1000,19 Eur už prekes, kai skola valstybei tuo metu sudarė 36 041,66 Eur; 2) 2021 m. gegužės 12 d. E. C. išmokėjo 2950 Eur už šulinio valymą, kai skola valstybei tuo metu sudarė 36 060,35 Eur; 3) 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. įmonei UAB „C.“ išmokėjo 580 Eur už baldų detales, kai skola valstybei tuo metu sudarė 55 756,95 Eur. Be to, bendrovė tikrinamu laikotarpiu sudarė sutartis dėl tarpusavio skolų užskaitymo, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui. Didžiausia atlikta skolos užskaita – 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. dėl 112 768,87 Eur. Iš viso tikrinamu laikotarpiu atlikta skolų užskaitų 121840,08 Eur sumoje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nagrinėjamu atveju V. T. neginčija, kad jis buvo įmonės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką. Taip pat pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais bendrovės kreditoriais, o ne atsiskaitymui su Mokesčių inspekcija, nors bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Byloje aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 30 d. S. V. įmonei „S.“ išmokėta 1000,19 Eur už prekes, 2021 m. gegužės 12 d. E. C. – 2950 Eur už šulinio valymą, 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. įmonei UAB „C.“ – 580 Eur už baldų detales. Byloje taip pat nustatyta, jog bendrovė tikrinamu laikotarpiu sudarė sutartis dėl tarpusavio skolų užskaitymo, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui. Didžiausia atlikta skolos užskaita – 2021 m. (duomenys neskelbtini)d. dėl 112 768,87 Eur. Iš viso tikrinamu laikotarpiu atlikta skolų užskaitų 121840,08 Eur sumoje. Tokiu būdu išvengiant pinigų patekimo į įmonės sąskaitas, kas būtų užtikrinę didesnes galimybes atsiskaityti su mokesčių inspekcija.

Nors V. T. teigė, kad išlaidos buvo būtinos siekiant nepatirti didesnių nuostolių, t. y. užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įmonė buvo patyrusi sunkumų ir dėl Covid-19 pandemijos, tačiau V. T. aiškinimai teismui ir valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikti patikrinimo metu, skiriasi. Teismui V. T. aiškino, kad išlaidos buvo būtinos, nes reikėjo tvarkyti kanalizaciją, būtų apsėmę bulves, kad jau dėl to buvo sugadinti nuomininko baldai, tačiau iš rašytinio paaiškinimo matyti, kad teigė, jog tiesiog buvo ketinama suremontuoti senus inžinerinius tinklus, kad pritrauktų nuomininkų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. T. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, žinodamas, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, t. y. veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

V. T. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. įmonei vadovauja nuo 2018 m., administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su mokesčių nemokėjimu, kreditorių teisių pažeidimais, buhalterine apskaita, netinkamu įmonės vadovo pareigų vykdymu, nebaustas, praeityje baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu bendrovės mokestinė skola yra žymiai sumažėjusi.

Kadangi V. T. šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant baudą, atitinkančią sankcijos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Ramonienė