Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2343-1189/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
1-2343-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00203-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
D. N.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2343-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00203-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.2.20.12.; 2.3.4.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 10 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam D. N. ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 1994 m. rugsėjo 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2003 m. birželio 26 d. Biržų apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 35 parų arešto bausme;

3) 2006 metų kovo 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 MGL, t. y. 750 litų bauda;

4) 2008 m. birželio 26 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2006 metų kovo 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimas ir 6 MGL, t. y. 750 litų bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 šešiems mėnesiams;

5) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. NĮ-23-592 ,,Dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. N., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.00 val. dėvėdamas elektroninio stebėjimo įtaisą išvyko į namus esančius (duomenys neskelbtini) ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku, tai yra iki 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val. nesugrįžo.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje.

Be to jis sugadino svetimą turtą, o būtent 2023 m. balandžio 11 d. apie 14.20 val. būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, nupjovė jam 2023 m. balandžio 8 d. sudarytu susitarimu Nr. SV-23-16528 ,,Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo“ patikėtą (duomenys neskelbtini) kalėjimo priklausantį turtą – elektroninio stebėjimo įtaisą, taip sugadino (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu dėl abiejų veikų prisipažįsta pilnai. Nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos su elektroninio stebėjimo įrenginiu pas tetą A. S.. Išleidžiamas iš pataisos įstaigos buvo supažindintas tiek su elektroninio stebėjimo įrenginio dėvėjimo, priežiūros ir atsakomybės už sugadinimą taisyklėmis, tiek ir su taisyklėmis kaip turi elgtis išleistas į trumpalaikę išvyką. Tačiau išvykęs gėrė alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, 2023 m. balandžio 11 d. nupjovė, su garaže pas tetą rastu pjūkliuku, elektroninio stebėjimo įrenginį, jį padalindamas į dvi dalis, ir su taksi automobiliu išvyko į kaimą, į Pasvalio rajoną, ten vartojo alkoholinius gėrimus, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir parvežtas į pataisos įstaigą. Labai gailisi dėl savo poelgio, ateityje taip nebesielgs, pataisos įstaigoje yra dirbantis. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinamojo akto pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. S. parodė, kad D. N. yra jos brolio sūnus, jos sūnėnas. Tas dienas, kuomet D. išleisdavo iš įkalinimo įstaigos kelioms paroms, jis pas ją apsistodavo. Paskutinis kartas, kai jis pas ją atvyko buvo balandžio 8 diena ir jis turėjo būti iki balandžio 11 dienos. Paskutinį kartą ji savo sūnėną D. matė balandžio 11 dieną apie 11 val. dienos. Balandžio 11 dieną apie 9 val. ryte ji susiruošė važiuoti darbo reikalais ir D. pasiūlė vykti kartu, tačiau jis atsisakė, paaiškindamas, kad prastai jaučiasi. Suprato, kad jis nenori važiuoti, todėl ji jį paliko namuose ir išvažiavo darbo reikalais. Namo grįžo apie 11.30 val. ir rado D. miegantį ant sofos, ji priėjo prie jo, pasakė keltis bei pasiteiravo ar jis nėra išgėręs, nes kambaryje jautėsi alkoholio kvapas. Ji jam nurodė eiti miegoti į rūsį. Tuomet jis atsikėlė, nuėjo į apačią ir girdėjo, kad kalba telefonu, suprato, kad kalba su sese A.. Girdėjo, kaip jis jai sakė, kad jam reikia raminamųjų vaistų, nes jis labai blogai jaučiasi, kad jam iškviestų greitąją, kad jį reikia guldyti į ligoninę. Ji pokalbio nesiklausė, jai reikėjo išvykti darbo reikalais ir ji išvažiavo, palikus D. bekalbant telefonu. Apie 14 val. jai būnant darbe į jos mobilųjį telefoną paskambino kalėjimo darbuotojai ir ją informavo, kad neveikia D. aptykojė ir prašė grįžti namo pažiūrėti kur yra D. Ji tuomet iškarto išvažiavo namo. Grįžus namo pamatė vieną apykojės dalį virtuvėje ant baro, tuo metu jai vėl paskambino pareigūnai ir ji juos informavo, kad D. apykojės vieną dalį rado virtuvėje, kad D. namuose nėra. Už kokių 15 minučių atvyko pareigūnai, jai pasakė, kad dar turi būti antra apykojės dalis, jos pareigūnai paklausė ar yra garažas, ji atidarė garažą ir jame pareigūnai rado apykojės antrą dalį su nupjovimo žymėmis. Kai D. atvykdavo pas ją, jis turėjo telefoną, tą telefoną balandžio 11 dieną, ji rado lauke paliktą, kito telefono jos žiniomis jis neturėjo. Apie tai, kad jam būtų blogai įkalinimo įstaigoje ir kad jis nenorėtų grįžti jis nieko apie tai neužsiminė, ji tik matė, kad jis labai pergyveno tą balandžio 11 dieną, kuomet jis buvo prisigėręs ir matomai bijojo gauti nuobaudą dėl girtumo (t. 1, b. l. 67-70).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. T. parodė, kad ji dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Skaitmeninio monitoringo skyriaus specialistės pareigose (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2023 m. balandžio 11 d. stebėjo (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijos vaizdo stebėjimo kamerų transliaciją ir elektroninio stebėjimo priemonių svetainę GEOSATIS, kuri fiksuoja nuteistųjų išleistų iš įkalinimo įstaigos su apykoja buvimo vietą. Apie 14.20 val. išgirdo svetainės GEOSATIS garsinį signalą, pasižiūrėjus į monitoriaus ekraną pamatė, kad nuteistojo D. N. apykoja yra galimai pažeista. Ji nedelsiant informavo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą G. A., jam paaiškino, kad galimai nuteistasis D. N. pažeidė apykoją. Tuomet pareigūnas G. A. paskambino nuteistojo D. N. prašyme paliktu kontaktiniu telefonu, atsiliepusi moteris jį informavo, kad ji yra išėjusi, o D. N. yra likęs namuose. Pareigūnas G. A. paprašė kuo greičiau grįžti į namus ir iškarto su juo susisiekti, tačiau nesulaukęs skambučio G. A. dar kartą paskambino tuo pačiu numeriu, moteris jį informavo, kad nuteistojo D. N. nėra namuose, o apykojė guli ant stalo. Per sistemą GEOSATIS D. N. apykojės signalas buvo ir jis rodė, kad apykojė yra D. N. namuose, tačiau taip pat rodė, kad apykojė yra pažeista (t. 1, b. l. 73-76).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime Saugumo valdymo skyriuje specialisto pareigose. Viena iš jo darbo funkcijų yra elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimas nuteistiems, kuriems būna suteikta išvykti iš įstaigos. 2023 m. balandžio 8 d. buvo uždėtas elektroninio stebėjimo prietaisas – apykojė (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistajam D. N., bei pasirašytas raštiškas susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo. Nuteistasis buvo supažindintas su elektroninio stebėjimo įrangos naudojimosi tvarka, priežiūra, taip pat įsipareigojimu atlyginti visą turtinę žalą tuo atveju jeigu dėl jo kaltės ji būtų sugadinta. Ant susitarimo nuteistasis D. N. pasirašė. Nuteistasis D. N. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą turėjo sugrįžti balandžio 11 d. 17.00 val. Balandžio 11 d. apie 15.00 val. jam paskambino Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas G. A. ir jį informavo, kad yra galimai pažeista apykojė nuteistojo D. N. ir reikia vykti į jo gyvenamą vietą. Nedelsiant buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu juos pasitiko moteris, kuri juos informavo, kad D. N. namuose nėra, ir kur gali būti ji nežino. Jis jos paprašė atrakinti garažą, tik įėjus į garažą jis ant žemės pamatė pjūklą ir šalia esančias pilkos spalvos plastikines pjovimo atraižas, kurios jam sukėlė įtarimą, kad tai gali būti apykojės. Jis paklausė savininkės ar gali apžiūrėti garažą, ji jam pasakė, kad taip leidžia. Jis tuomet pasižiūrėjo į šalia ant žemės buvusio pjūklo esančią plastikinę dėžę ir joje rado sugadintą apykoją. Apykojė buvo su pjovimo žymia. Jis apykoją - jos dvi dalis pasiėmė ir parsivežė į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (t. 1, b. l. 79-82).

Iš tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. A. tarnybinis pranešimas Nr. SV-23-16906, dėl to, kad 2023 m. balandžio 11 d. apie 14:20 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistė T. T. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistasis D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), esantis trumpalaikėje išvykoje adresu(duomenys neskelbtini), kuriam taikoma elektroninio stebėjimo priemonė (toliau - apykojė), galimai bando minėtą apykoję savavališkai nuimti. Nedelsiant paskambinus nuteistojo prašyme paliktu kontaktiniu numeriu, atsiliepusi moteris paaiškino, kad ji šiuo metu yra išėjusi į parduotuvę, o nuteistasis yra likęs namuose. Paskambinus po pusės valandos, atsiliepusi ta pati moteris informavo, kad nuteistojo nėra namuose, o jo apykojė guli ant stalo. Į įvykio vietą išvyko Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, bendruoju pagalbos centro telefonu pranešta policijai. Į įstaigą nuteistasis turėjo sugrįžti 2023 m. balandžio 11 d. 17:00 val., tačiau nustatytu laiku negrįžo (t. 1, b. l. 6).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Skaitmeninio monitoringo skyriaus veikos adresu (duomenys neskelbtini) kalėjimas specialistės T. T. 2023 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. apie 14.20 val., stebint nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už kalėjimo teritorijos, elektroninio stebėjimo priemonių svetainę GEOSATIS buvo pastebėta, jog nuteistasis D. N. (gimęs 1976 m. balandžio 9 d.) galimai pažeidė apykoją. Apie pastebėtą įvykį informuotas (duomenys neskelbtini) kalėjimo vyriausiasis specialistas G. A. (t. 1, b. l. 11).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus vedėjos E. Ž. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistasis D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 8 d. buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms, jam taikant elektroninio stebėjimo priemones, adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš trumpalaikę išvyką 2023 m. balandžio 8 d. su minėtu nuteistuoju buvo pasirašytas Susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo Nr. SV-23-16528. Nuteistasis iš trumpalaikės išvykos į pataisos įstaigą turėjo sugrįžti 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val., tačiau nuteistasis nustatytu laiku į įstaigą nesugrįžo, bei sugadino elektroninio stebėjimo įrangą. Šiuo pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. Dėl patirtos turtinės žalos (sugadintos elektroninės stebėjimo įrangos), Lietuvos kalėjimų tarnyba teikia 1250 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 17-20).

Iš Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK vyriausiojo patrulio E. P. 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl gauto pranešimo“, apie tai, kad 2023 m. balandžio 19 d., dirbant maršrute kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrule L. J., apie 13 val. 30 min., buvo gautas budėtojo pranešimas, kad prieš 2 min. link seniūnijos nuėjo galimai paieškomas policijos D. N.. Požymių neapibūdino. Pranešė pravažiuojantis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas namuose pasislėpęs ieškomas asmuo, kuris balandžio 11 d. turėjo būti grįžęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi D. N. buvo ieškomas, apie 14 val. 10 min., buvo sulaikytas, o pristatytas 15 val. 00 min., į Pasvalio r. policijos komisariatą. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510ARKB-0218, patikros sertifikato Nr. 1813209, nustatytas 2,66 promilių girtumas. Dėl šio įvykio buvo informuota Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. P., kuri susisiekė su (duomenys neskelbtini) kalėjimo departamentu (t. 1, b. l. 36).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. A. 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. apie 14.20 val. iš Pasvalio rajono policijos komisariato gautas pranešimas, kad Pušaloto miestelyje policijos pareigūnai sulaikė nuo 2023 m. balandžio 11 d. iš trumpalaikės išvykos į įstaigą negrįžusį ir esantį paieškoje (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistąjį D. N., gimusį (duomenys neskelbtini). Apie 21.45 val. nuteistasis neplaniniu konvojumi grąžintas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų, laikinai izoliuotas uždarojoje zonoje (t. 1, b. l. 37).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimo ,,Dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. N., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, matyti, kad buvo leidžiama parvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus nuteistajam D. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), jam taikant elektroninio stebėjimo priemones, adresu: (duomenys neskelbtini), (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2023 m. balandžio 8 d. 17.00 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val.(t. 1, b. l. 46-54).

Iš daiktų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtas objektas elektroninio stebėjimo įranga. Apžiūrėtas savanoriško daiktų pateikimo protokolu 2023 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto M. S. pateikta elektroninio stebėjimo įranga. Elektroninio stebėjimo įranga yra pilkos spalvos, perskirta į dvi dalis. Abiejų dalių abiejuose galuose matomos pjovimo žymės. Ant vienos elektroninio stebėjimo įrangos dalies matomas gamyklinis užrašas D28L8G5W BRX_6.0 V4.1_R7 FCC ID:2ATA2-BRCV6. Ant kitos elektroninio stebėjimo įrangos dalies matomas gamyklinis užrašas D27Y6L5M BRM_6.0 V4.1_R7 FCC ID:2ATA2-BRCV6. Toliau apžiūrėtas elektroninio stebėjimo įrangos pakrovėjas, kuris yra pilkos spalvos, jo vidinėje pusėje matome gamyklinį užrašą D25J6J3K MCH_6.0 V4.2_R5 FCC ID: 2ATA2-BRCV6. Toliau apžiūrėtas elektroninio stebėjimo įrangos pakrovėjo laidas su blokeliu, kuris yra juodos spalvos, ant blokelio matomas užklijuotas baltos spalvos lapelis, ant kurio matomas užrašas (duomenys neskelbtini) NUOSAVYBĖ, šalia matomas mėlynos spalvos tušinuku ranka užrašyta 6 (t. 1, b. l. 56-63).

Dėl veikos numatytos BK 242 straipsnyje

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Byloje esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimas ,,Dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. N., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, patvirtina, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis D. N. buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos nuo 2023 m. balandžio 8 d. 17.00 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val., su elektroninio stebėjimo įtaisu. Toks sprendimas patvirtina aplinkybę, kad D. N. buvo teisėtai ir pagrįstai, trumpalaikiai išleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau kartu D. N. turėjo ir pareigą laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. N. turėdamas teisėtą leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos į namus, neįvykdė pareigos laiku sugrįžti į pataisos įstaigą, taip padarydamas nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas daro remdamasis paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojų parodymais bei byloje esančiais tarnybiniais pranešimais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo laikinai išleistas iš pataisos įstaigos, į ją sugrįžti turėjo 2023 m. balandžio 11 d., tačiau nupjovė elektroninio stebėjimo įrenginį ir į įkalinimo įstaigą laiku negrįžo, leido laiką kaime iki kol 2023 m. balandžio 19 d. buvo sulaikytas pareigūnų kaip paieškomas. Atsakomybę dėl pasišalinimo suvokė.

Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina liudytojos A. S. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamasis D. N. yra jos sūnėnas ir iki 2023 m. balandžio 11 d. trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu buvo sugrįžęs pas ją į namus. 2023 m. balandžio 11 d. ji buvo išėjusi iš namų, tačiau namuose buvo likęs D. N., jai išėjus ir būnant darbe, mobiliojo ryšio telefonu, su ja susisiekė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad yra stebimas D. N. dėvėto elektroninio stebėjimo įrenginio gedimas, dėl ko ji grįžo namo. Grįžus namo atvyko policijos pareigūnai, kadangi D. N. namuose jau nebuvo, o dėvėta apykojė buvo perpjauta per pusę ir palikta namuose. Tuo tarpu liudytojos T. T. parodymuose užfiksuota, jog ji dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Skaitmeninio monitoringo skyriaus specialistės pareigose (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2023 m. balandžio 11 d. apie 14.20 val. buvo pastebėta, jog D. N. apykojė galimai pažeista, po ko buvo susisiekta su atsakingais pareigūnais, kurie patikrinę visus duomenis pranešė, jog D. N. yra pasišalinęs iš gyvenamosios vietos į kurią buvo išleistas trumpalaikei išvykai, o apykojė yra pažeista ir palikta namuose. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas M. S..

Byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistasis D. N., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms, jam taikant elektroninio stebėjimo priemones, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuteistasis iš trumpalaikės išvykos į pataisos įstaigą turėjo sugrįžti 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val., tačiau nuteistasis nustatytu laiku į įstaigą nesugrįžo, bei sugadino elektroninio stebėjimo įrangą (t. 1, b. l. 17-20). O byloje esantis Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK vyriausiojo patrulio E. P. 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas atskleidžia, jog 2023 m. balandžio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas namuose pasislėpęs ieškomas asmuo, kuris balandžio 11 d. turėjo būti grįžęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą D. N., gimęs (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sulaikytas kadangi D. N. buvo ieškomas (t. 1, b. l. 36).

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje pilnai įrodyta, jog D. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. NĮ-23-592 ,,Dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. N., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.00 val. dėvėdamas elektroninio stebėjimo įtaisą išvyko į namus esančius (duomenys neskelbtini) ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku, tai yra iki 2023 m. balandžio 11 d. 17.00 val. nesugrįžo.

Dėl veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje esantys įrodymai atskleidžia, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis D. N. buvo išleistas trumpalaikės išvykos į namus, tačiau išleidimo metu jam buvo taikoma elektroninio stebėjimo apsauga, tai yra į išvyką jis buvo išleistas su apykoje, ką patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimas ,,Dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. N., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, iš kurio matyti, kad buvo leidžiama parvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus nuteistajam D. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), jam taikant elektroninio stebėjimo priemones (t. 1, b. l. 46-54). Kaltinamasis D. N. prieš trumpalaikę išvyką su pataisos įstaiga pasirašė susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo Nr. SV-23-16528.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. N. parodė, kad elektroninio stebėjimo įrenginį nupjovė su pas tetą rastu pjūklu, kuris elektroninio stebėjimo įrenginį padalino į dvi dalis. Aplinkybę, kad apykojė buvo sugadinta patvirtino liudytoja A. S., kuri nurodė, kad D. N. trumpalaikės išvykos metu buvo apsistojęs pas ją, tačiau 2023 m. balandžio 11 d. ji nebuvo namuose, nes dirbo, jai dirbant paskambino policijos pareigūnai dėl galimai sugadinto D. N. elektroninio stebėjimo įrenginio, po ko ji su pareigūnais grįžo namo ir rado apykoję perpjautą. Analogiškas aplinkybes apie elektroninio stebėjimo prietaiso sugadinimą nurodė ir liudytojas M. S.. Aplinkybę, kad D. N. dėvėtas elektroninio stebėjimo įrenginys buvo sugadintas betarpiškai patvirtina ir byloje esantis daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad buvo apžiūrėtas objektas elektroninio stebėjimo įranga. Apžiūrėtas savanoriško daiktų pateikimo protokolu 2023 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto M. S. pateikta elektroninio stebėjimo įranga. Elektroninio stebėjimo įranga yra pilkos spalvos, perskirta į dvi dalis. Abiejų dalių abiejuose galuose matomos pjovimo žymės (t. 1, b. l. 56-63).

Taigi kaip matyti iš aptartų duomenų, D. N. pasirašytinai buvo perduotas (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantis turtas – elektroninio stebėjimo įrenginys, kurį D. N. tiesioginiais savo veiksmais, tai yra perpjaudamas per pusę su pjūklu, sugadino nepataisomai, dėl ko daiktas tapo netinkamu naudoti. Tokiais veiksmais kaltinamasis D. N. realizavo visus nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko konstatuotina, kad kaltinimas D. N. pagal aptariamą straipsnį pasitvirtino.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis D. N. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, ir norėdamas taip veikti, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sutinkamai su prokuroro išsakyta pozicija konstatuojama, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos, jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi šią aplinkybę ir pats kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, o be to, kai buvo sulaikytas pareigūnų taip pat buvo nustatyta apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė, tuo tarpu, kad 2023 m. balandžio 11 d. D. N. buvo išgėręs patvirtino ir liudytoja A. S., teismas nustatė ir dar vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad veikas padarė būdamas recidyvistas kadangi BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį dėl kitos nusikalstamos tyčinės veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinama ir byloje pateikta kaltinamojo D. N. charakteristika, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija (t. 2 b. l. 13-15), kuri patenkinamai charakterizuoja nuteistąjį. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis D. N. ankščiau baustas administracine tvarka (t. 2 b. l. 21-23) nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2 b. l. 19). Kartu teismas pažymi, kad D. N. negrįžęs į įkalinimo įstaigą elgėsi itin šiurkščiai, kadangi laikotarpiu, kol buvo ieškomas policijos pareigūnų, nuolat girtavo, kas šiaip ar taip laisvę atliekantiems nuteistiesiems, ar trumpalaikėms išvykoms išleistiems nuteistiesiems yra draudžiama, juo labiau, kad ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas neblaivus, ir tai, kad negrįžęs į įkalinimo įstaigą kaltinamasis nuolat girtavo, jį apibūdina itin neigiamai, kaip asmenį negebantį mokytis iš ankstesnio patyrimo.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, taip pat ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi nors ši veika, nagrinėjamos bylos kontekste, ir nėra itin pavojinga, tačiau tai, kokių tikslų buvo siekiama ją įgyvendinant, tai yra, kad laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą atliekantis asmuo, siekė būti policijos pareigūnų nestebimas, tam, kad galėtų laisvai įgyvendinti BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jau buvo tapę atviru iššūkių visuomenės interesų atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, skirti nėra pagrindo, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė už abiejų nusikalstamų veikų įvykdymą skirti po devynis mėnesius laisvės atėmimo, tačiau atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir tikslus, teismas sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos įgyvendinimą skirtina tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga.

Teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma paskirtas bausmes visiškai sudėti, tačiau teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nupjaudamas elektroninio stebėjimo įrenginį siekė tapti nekontroliuojamas ir galėti įgyvendinti negrįžimo į pataisos įstaigą sumanymą, ką sugadinęs įrenginį ir padarė, teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos buvo įgyvendintos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tai yra nusikalstama veika numatyta BK 242 straipsnyje buvo įgyvendinama atliekant BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tuo pagrindu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už veikas paskirtos bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam D. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis D. N. nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinama su 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu.

Dėl kitų klausimų

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimo tarnybos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1250 Eur, turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. liepos 26 d. pažyma Nr. APD-2023-12356 dėl susidariusių 310,27 Eur (trijų šimtų dešimt eurų ir dvidešimt septynių centų) išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. N. buvo suimtas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, be to pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jo finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. N. nepriteistinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose saugomi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00203-23 daiktiniai įrodymai, t. y. vokas su elektroninio stebėjimo įranga (t. 1, b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 242 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už BK 242 straipsnį paskirt 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir skirti galutinę - 5 (penkių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. N. civiliniam ieškovui 1250 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose saugomus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00203-23 daiktinius įrodymus, t. y. voką su elektroninio stebėjimo įranga, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė