- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e1-313-404/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08895-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 metų vasario mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vakare, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kaltinamasis J. K., žodinio konflikto su sugyventine J. K. metu, tyčia jėga tempė J. K. už chalato gobtuvo, kurį pastaroji vilkėjo, o jai iš chalato išsimovus spyrė vieną kartą į kairiąją koją, pataikydamas į šlaunį, ko pasėkoje nukentėjusioji iš skausmo pritūpė, tada tupinčiai nukentėjusiajai paėmė už plaukų ir juos tempė, ko pasėkoje neišlaikiusi pusiausvyros nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, tokiais veiksmais kaltinamasis J. K. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. K..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad nusikalstama veika, kuria yra įtariamas, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. J. K. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena 17 metų, veda bendrą ūkį. Yra susilaukę dviejų bendrų vaikų: E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine sutaria gerai, tačiau paskutiniu laiku pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko šeimoje kyla nesutarimų. Yra registruotas narkologinio, psichiatrinio kabineto įskaitose. Taipogi yra gydęsis nuo alkoholizmo ir psichiatrijos ligų. Šiuo metu su J. K. negyvena. Nuo 2023-03-11 yra išsikraustęs gyventi pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine yra sutarę, kad kai jis pradės gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai nevartos alkoholinių gėrimų, galės grįžti į jų bendrus namus. 2023 metų vasario mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, vakare, kiek valandų buvo nepamena, grįžęs iš darbo pavalgė vakarienę ir, nuėjęs į parduotuvę, nusipirko alaus. Parsineštą alų namie išgėrė. Kadangi namie jų bendrus pinigus visada turėdavo sugyventinė J. K., jis jos paprašė, kad pastaroji jam duotų dar pinigų nusipirkti alui. Sugyventinė atsisakė duoti pinigų, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kambaryje, žodinio konflikto metu, jis, būdamas supykęs ant sugyventinės, kad pastaroji neduoda pinigų, tempė jai už vilkėto chalato gobtuvo. Jam tempiant pastaroji ištraukė rankas ir išsimovė iš chalato, kuris liko jo rankose. Numetęs chalatą ant žemės, spyrė stovinčiai sugyventinei vieną kartą koja į kairiosios kojos šlaunį. Po spyrio J. atsitūpė ir susiėmė už kojos, į kurią jis įspyrė. Jis tada jai, tupinčiai, paėmė už surištų plaukų kasos ir tempė, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. J. sakė, kad jai labai skauda ir prašė jos neskriausti, paleisti plaukus. Suprato, kad sugyventinei skauda, nes pastaroji susiėmė po spyrio už kojos ir tempiant plaukus prašė paleisti, minėjo, kad jaučia skausmą. Jis, paleidęs plaukus ir palikęs ant žemės gulinčią sugyventinę, nuėjo į virtuvę, kur iš jos piniginės pasiėmė pinigų ir išėjo nusipirkti alaus. Jų konflikto metu dukra E. K. buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Dukros atžvilgiu niekada nėra vartojęs fizinio smurto. Dukrą tik yra ne kartą žodžiais baręs dėl jos netinkamo elgesio. Būna, kad dukra netinkamai kalbasi su mama, neruošia namų darbų, tokiu atveju jis ją bara. Minėto konflikto metu sūnus M. K. buvo berods savo kambaryje ir, kiek pamena, jo ir sugyventinės konfliktą matė. Jis sūnaus M. K. atžvilgiu taipogi niekada nėra vartojęs fizinio smurto, yra tik ne kartą jį subaręs dėl jo netinkamo elgesio. Sūnus yra labai sunkiai auklėjamas, atsikalbinėja, linkęs išgalvoti įvykius. Dažnai gąsdina provokuodamas, kad jeigu kažko jam neleis ar neduos, jis mokykloje pasakys, jog jie jį namie muša. Taipogi yra buvę, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadione ant esančių rampų bėgiodamas pertraukų metu susimušė kelėnus ir liko mėlynės, o mokytojai pasakė, kad kelėnus sužalojo jis jį mušdamas. Sūnaus nėra nei karto mušęs ar kitaip jam sukėlęs fizinį skausmą. Kai nevartoja alkoholio, tarp jo ir sugyventinės konfliktų nebūna, gerai sutaria. Dėl savo netinkamo elgesio sugyventinės J. K. atsiprašys, važiuos gydytis nuo alkoholizmo, nes nori grįžti į namus ir gyventi su šeima (e. b. l. 168-171).
Ikiteisminio tyrimo metu papidomai apklaustas J. K. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad labai nori grįžti į namus pas sugyventinę J. K. ir savo vaikus, nori gyventi kartu su jais. Sugyventinės J. K. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl šiuo metu lankosi pas psichologą, tačiau sunku susilaikyti nevartojant alkoholio. Buvo, kad kažkurį vakarą, po darbo grįžęs išgėrė alaus. Norėtų ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Prašo, esant galimybei, užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam apribojimą - gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti alkoholio (e. b. l. 181-183; 196-198).
Be J. K. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2023-03-10 gavo anoniminį pranešimą (2023-03-09 Nr. 9VTP-272), tad apsilankė J. K. ir J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Pokalbio su nepilnamete E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu ji nurodė, kad yra mačiusi, kaip tėtis J. K. muša mamą, nes ji neduoda pinigų alui nusipirkti. Tėvas, pasak E., jos nemuša, bet šaukia dėl neparuoštų namų darbų, kad neklauso mamos. Tėčio šaukimas ją gąsdina, bet mama nuramina. Pokalbio su mažamečiu M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu jis nurodė, kad tėtis muša mamą, jį ir sesę. Praėjusiais metais tėtis jo akivaizdoje šaukė ir mušė mamai į petį, spyrė į koją, suko ranką, laikė už sprando. M. sakė, kad tėtis seniau yra jam spyręs į koją (parodė kairę blauzdą), su ranka mušė j šonkaulius (parodė į dešinę pusę), laikė. Berniukas teigė, kad po tėčio mušimo skaudėjo tas vietas, verkė, bet mėlynių nebuvo. J. K. teigė, kad J. K. ją tampo, drasko, šaukia ant jos vaikų akivaizdoje (e. b. l. 3-7).
2023-03-10 Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2023-03-10 15.16 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad gautas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje tarp J. K. ir J. K.. Kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktame pranešime buvo minima, kad J. K. galimai smurtavo ne šiuo momentu, o ankščiau, siekiant išsiaiškinti, ar šiuo metu J. K. ir jos vaikams E. K. ir M. K. negresia pavojus, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Pabeldus į gyvenamojo namo duris, jas atidarė B. E., kuri paaiškino, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir J. K., ir yra jos krikšto mama. Užėjus j namus, buvo pabendrauta su J. K., kuri nurodė, kad šiuo metu jos sugyventinio J. K. nėra, jis kovo 3 dieną gavo atlyginimą ir iki šiol negrįžta namo, gyvena pas savo mamą ir vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat J. K. nurodė, kad jei ir grįžtų J. K. namo, ji jo neįsileistų, tad šiuo metu niekas prieš ją nesmurtauja, joks pavojus tiek jai, tiek jos vaikams negresia. Paprašius J. K. papasakoti apie J. K., ši nurodė, kad su juo gyveno apie 16 metų, per tą laiką susilaukė dviejų bendrų vaikų. Visą tą laikotarpį J. K. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir išgėręs tapdavo agresyvus, trankydavo namuose esančius daiktus, šūkaudavo, rėkaudavo. Paklausus dėl smurto artimoje aplinkoje J. K. pripažino, kad J. K. yra ne kartą smurtavęs prieš ją, tačiau niekada nepranešdavo policijai, kadangi bijo J. K., kad vėliau iš jo pusės nebūtu keršto ir kad jis neatimtų jos vaikų. Paklausus, kada paskutinį kartą J. K. prieš ją smurtavo, moteris nurodė, kad šių metų vasario 10 dieną neblaivus J. K. prieš ją smurtavo, buvo sugriebęs už gerklės, tampė už chalato gobtuvo ir spyrė į koją, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tačiau tada policijai nepranešė, į medikus nesikreipė, o mėlynės šiuo metu jau yra užgijusios (e. b. l. 1-2).
Nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolu, kad J. K. yra jos sugyventinis, gyveno kartu 16 metų, vedė bendrą ūkį. Kartu susilaukė dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyveno visi kartu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis paskutiniu laiku labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to tapo agresyvus, piktas, namie dažnai jai priekaištaudavo, kad neduoda pinigų alkoholiui įsigyti. Kai neduodavo alkoholiui pinigų, jis supykęs namie išdaužydavo, sulaužydavo namų apyvokos daiktus, baldus. Dažnai konfliktai su sugyventiniu vykdavo jų vaikų akivaizdoje. Šiuo metu su sugyventiniu negyvena nuo kovo 3 dienos, nes pastarasis, gavęs atlyginimą, pasiėmė banko kortelę ir iš namų išėjo. Kaip suprato, išėjo, kad galėtų vartoti alkoholinius gėrimus ir ji nepaimtų pinigų vaikams maistui ir pragyvenimui. Iki šiol į namus nėra grįžęs, nes ji jo gyventi kartu jau nepriims. Kovo 11 d. į namus grįžo, tačiau ji iškvietė policijos pareigūnus, sudėjo jo asmeninius daiktus ir policija jį išvežė pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu nebendrauja, ryšių nepalaiko. 2023 metų vasario mėnesį, tikslios dienos ir laiko pasakyti negali, vakare, į namus grįžo neblaivus sugyventinis J. K., kuris, pavalgęs vakarienę, išėjo į parduotuvę ir parsinešė alaus. Išgėręs alų jos prašė, kad duotų pinigų, nes norėjo dar nusipirkti alaus. Ji sugyventiniui duoti pinigų atsisakė. Kambaryje jai stovint, J. supykęs paėmė už chalato, kurį vilkėjo, gobtuvo ir jį tempė, ji tuo tarpu išsimovė iš chalato ir jis liko sugyventinio rankose. Numetęs chalatą ant žemės, spyrė jai vieną kartą koja į kairiąją koją - šlaunį. Ji, pajutusi skausmą, susiėmė rankomis už kojos ir atsitūpė. Jai atsitūpus, J., paėmęs už plaukų, juos tempė, dėl ko ji, tupėdama, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės. Ji sakė J., kad paleistų plaukus, nes jai labai skauda. J. paleido plaukus ir išėjo iš kambario į virtuvę, kur iš jos piniginės pasiėmė pinigų. Sugyventinis savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, skaudėjo kairioji koja ir galva nuo plaukų tempimo. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, pas med. ekspertą nevyko. Sužalojimai padaryti nebuvo, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad gali būti paimti vaikai dėl to, kad jie auga smurtaujančioje šeimoje. Jų su sugyventiniu konfliktą matė sūnus M.. Sūnus matė, kaip sugyventinis ją tempė už chalato, vėliau sūnus nubėgo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Ar matė, nežino. Dukra E. buvo savo kambaryje ir jų konflikto nematė. Sugyventinis prieš ją daug metų smurtauja, tačiau ji niekada nesikreipdavo į policiją. Smurtaudavo suduodamas rankomis į įvairias kūno vietas, gnybdamas ir spirdamas kojomis. Apie patiriamą smurtą niekam nesakė, į policiją ir gydymo įstaigą nesikreipė. Sugyventinis niekada nėra smurtavęs prieš dukrą E., jis tik yra dukrą baręs dėl neparuoštų namų darbų. J. taipogi niekada nėra smurtavęs prieš sūnų M., jis tik yra ne kartą jį sudrausminęs dėl jo netinkamo elgesio. Sūnus labai dažnai mėgsta išgalvoti įvykius, yra labai aktyvus. Kai ji sako M., kad jis turi padėti mobilaus ryšio telefoną, pastarasis jai ne kartą yra sakę, kad jei neleis naudotis telefonu, jis mokykloje pasakys, kad ji jį muša, peša plaukus. Ne kartą plaunant indus ir dėl indų ploviklio jiems esant slidiems, yra pametusi lėkštę, kuri sudužo. M. sako, kad jis dabar visiems pasakys, kad ji daužo indus. Sūnaus ir dukros atžvilgiu nėra naudojusi fizinio smurto. M. yra sunkiai auklėjamas vaikas, atsisako ruošti namų darbus, dažnai siekia konfliktuoti, atsikalbinėja. Sūnus M. vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms pasakojo apie vasario mėnesio įvykį, kai sugyventinis prieš ją smurtavo, tik nurodė netikslias įvykio aplinkybes, nes sugyventinis į petį jai nemušė ir rankos nesuko, o kai laikė už žemai surištų plaukų, galbūt vaikui pasirodė, lyg laikė už sprando. Tėtis jam tikrai niekada nėra spyręs į koją ar mušęs į šonkaulius, laikęs už sprando. Sūnus tai išgalvoja, nes ji visada būna su jais namuose ir būtų mačiusi, jei tai būtų įvykę ir girdėjusi vaiką verkiantį. Sūnus jai apie tai taipogi niekada nėra sakęs. Dėl netinkamo sugyventinio elgesio ji labai ant jo pyksta, nusprendė su juo nebegyventi ir jam niekada neatleis (e. b. l. 51-54).
Papildomos nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolu, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad su sugyventiniu J. K. susitaikė, jis jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi. Nori, kad J. K. grįžtų į namus ir galėtų toliau gyventi kartu, bet tik jeigu jis nebevartos alkoholinių gėrimų ir gydysis nuo alkoholizmo. Nenori, kad byla dėl jai sukelto fizinio skausmo būtų nutraukta jiems susitaikius, nes nori, kad pastarajam būtų paskirtas apribojimas dėl alkoholio vartojimo ir gydymas nuo alkoholizmo (e. b. l. 58-60).
Vaiko situacijos vertinimo 2023-03-14 anketa Nr. 9VSV-442, kurioje užfiksuota, kad su E. K. buvo bendrauta 2023-03-10. Mergaitė bendravusiai specialistei nurodė, jog tėtis iš namų išėjo kovo mėn. pradžioje, nes girtaudavo. Dėl tėčio girtavimo namuose būdavo triukšmas, tėtis šaukdavo ant mamos, ją mušė, nes mama nedavė jam pinigų alui nusipirkti. Jos pačios tėtis niekada nėra mušęs, tik bardavo dėl mokslų. Taip pat tėtis šaukdavo ir ant brolio dėl pamokų ruošos. Brolis M. neklauso ir mamos, atsikalbinėja tiek mamai, tiek mokykloje, todėl mamai gėda prieš kitų mokinių tėvus, mama labai išgyvena dėl tokio M. elgesio. Labai gerai sutaria su šalia gyvenančia kaimyne, kuri juos labai palaiko, padeda mamai. Ji su teta labai gerai sutaria. Pabendravus su J. K., pastaroji nurodė, kad sugyventinis J. K. pradėjo gerti prieš tris mėnesius. Būdamas neblaivus, ją tampo, drasko, šaukia, tai daro vaikų akivaizdoje. Būdamas girtas, sugyventinis tampa agresyvus. Yra buvęs sulaužęs kompiuterio stalo kampą, sudaužęs į sieną telefoną. Vaikai tėvo nebijo. Yra buvę, kad J. K. buvo suėmęs sūnui už sprando ir liepė ruošti pamokas, tačiau sūnus neverkė, tik prašė, kad paleistų. Ji pati su vaikais sutaria labai gerai, tik paskutiniu metu sūnus M. jai įspiria, sūnus sako, kad tėtis taip elgiasi, kad jį primokino. Pabendravus su M. K., pastarasis nurodė, kad tėtis šiuo metu kartu su jais negyvena, nes mušėsi tiek mamai, tiek jam ir sesei E.. Tai daro prigėręs alaus. Gal praėjusiais metais, tiksliai nepamena, tėtis buvo smarkiai sumušęs mamą ir jį. Tėtis mušėsi mamai į petį, spyrė į koją, suko ranką, laikė už sprando. Tėtis seniau ir jam yra įspyręs į koją (parodė kairę blauzdą virš kelio), ranka mušė per šonkaulius (parodė į dešinę pusę) dėl telefono, laikė už sprando. Po tėčio mušimo skaudėjo tas vietas, tačiau mėlynių nebuvo. Tėtis muša ir sesę E., rovė jai plaukus. Būdamas girtas, tėtis garsiai šaukia, norėjo išlaužti duris, buvo sulaužęs stalą (e. b. l. 17-47).
Nepilnametės liudytojos E. K. apklausos protokolu, kad jai yra 16 metų. Buvo susibarimas, konfliktas. Mama su tėčiu pykstasi dėl alaus. Mama turėjo duoti tėčiui pinigų, nes jis prašo. Jeigu mama neduoda pinigų, tai supyksta. 2-3 kartus per dieną nusiperka alaus. Kai išgeria, kartais būna agresyvus, keikiasi. Kartais būna žodžiai arba veiksmai: spardo, stumdo, keikiasi, ji dėl to blogai jaučiasi. Kai tėvai pykstasi, ji su broliu būna viename kambaryje, brolis viską girdi. Ant jų tėtis nepyksta. Tėtis dabar negyvena namuose, o kai jo nėra, gerai jaučiasi. Jai dabar geriau, kai tėčio nėra, nes nesibara, nesimuša. Brolis blogai reaguoja, išsigąsta, pradeda verkti. Neprisimena, kiek jai metų buvo, bet per dieną 1-2 kartus kildavo konfliktai. Tėtis yra sulaužęs stalą, spyrė iš kojos. Ji tuo metu buvo kitame kambaryje. Kai tėtis išgeria, yra piktas, o kai negeria, yra geras. Niekam apie tai nepasakojo, tik vaikų teisėm. Sakė, kad tėvai mušasi, susistumdo, tėtis spardo mamą. Labai blogai jaučiasi. Atsimena tokius gal 1-2 kartus. Šiais metais du kartus buvo, pernai nebuvo. Mama buvo su chalatu, tėtis sugriebė už chalato, gal norėjo uždusinti, bet mama spėjo išlįsti iš to chalato. Mama buvo išsigandusi, bet ji nuramino mamą. Tada tėtis buvo išgėręs. Ji pati tuo metu buvo kitame kambaryje ir girdėjo, ir matė viską. Kai tėvai pykstasi, liepia jiems eiti į kitą kambarį. Kartais mama ateina pas ją. Kai mama būna pas ją kambaryje, tėtis neina mamos ieškoti, tik iš pykčio daužo duris (e. b .l. 113-114).
Nepilnamečio liudytojos M. K. apklausos protokolu, kad jam yra 9 metai. Mama su tėčiu sutaria gerai, nesibara. Tėtis negyvena dabar su jais. Jis su tėčiu susitaiko, nes jį myli. Kai tėtis supyksta, būna labai piktas. Kai su mama susibara, mama liepia tėčiui nusiraminti ir tada jis nusiramina. Nėra niekam pasakojęs, kad tėtis jį mušė. Sakė, kad tėtis nemuša, yra geras. Tik subara tėtis ir viskas, dar į kampą biški pasodina, bet nemuša. Tėtis su mama gerai sutaria. Kartais susipyksta ir vėl susitaiko. Kai susipyksta, tėtis liepia mamai pasitraukti. Po to dar susibara, o jis prašo tėčio jo nusiraminti. Negeria tėtis alkoholio, tik supyksta, nerauna tėtis plaukų. Nėra sulaužęs tėtis stalo, neteisybė. Tėtis netyčia ranka perlaužė, nes norėjo tvarkyti. Jis pats buvo tada lauke. Kai susižeidė ranką, nuėjo pamiegoti, uždarė duris ir jis užmigo, o mama buvo į kapines išvažiavus. Neprašo tėtis mamos pinigų, tik kaimynė B. prašo mamos pinigų. Mama jai paskolino 50 Eur, o B. nebeatidavė, ji yra vagišė. Tėtis neprašo pinigų. Tėtis eina į darbą, tik šeštadienį ir sekmadienį neina, tada verda valgyti, žiūri televizorių. Mama sakė, kad tėtis labai gerai rūpinasi. Nieko tėtis nesako, kai žaidžia telefonu. Yra susitarę žaisti tris valandas. Vieną kartą žaidė ilgiau, bet nieko nesakė, kartais biški subara, liepia eiti į kampą pasėdėti, liepia akytėm pailsėti. Jam buvo gerai, kai tėtis gyveno kartu, dabar jam liūdna, kai tėčio nėra (e. b. l. 125-126).
Liudytojos B. E. apklausos protokolu, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). J. K. yra jos kaimynė nuo 2021 m., gyvenanti tame pačiame name, tik kitame namo gale. J. K. yra jos brolio S. K. dukra, jos krikšto dukra. Su J. visą laiką sutardavo labai gerai, nesipykdavo. Kadangi J. turi neįgalumą-vidutinį protinį atsilikimą, ji jai padėdavo auklėjant ir auginant vaikus, mokydavo neišlaidauti ir taupyti pinigėlius, eidavo kartu apsipirkti, tvarkyti kapines ir pan. Gyvenant dažnai girdėdavo, kad pas kaimynę J. K. vyksta žodiniai konfliktai. Yra kartą kvietusi policijos pareigūnus dėl pas ją vykstančio triukšmo, bet, kiek jai žinoma, pastaroji nurodė, kad konflikto nebuvo ir namie viskas gerai. 2023 kovo pradžioje J. K. parėjo iš mokyklos verkdama, kad yra problemų su sūnumi M.. Ji J. pasakė, kad gali jai padėti visur nueiti kartu, bet ji turi kalbėti pati ir sakyti teisybę. Jos kartu su J.ėjo į mokyklą, vaiko teisių apsaugos tarnybą, kur ji pasakojo, kad sunkiai sekasi auklėti sūnų, jis tampa agresyvus, nesuvaldomas. J., grįžus į namus, savo bute parodė, kaip J. K., būdamas neblaivus, konflikto metu sulaužė stalą ir papasakojo, kad pastarasis tempė jai už chalato gobtuvo, vieną kartą koja spyrė į koją bei jai atsitūpus tempė už plaukų. Ji pasakė J., kad ji turi ieškoti pagalbos ir kreiptis į policiją dėl smurtaujančio vyro. Taipogi yra buvę, tikslaus laiko nurodyti negali, nes jau nepamena, kad būdama namie išgirdo triukšmą pas J. ir nuėjusi į namus pamatė, kad pastaroji virtuvėje valė stiklo šukes. Kaip suprato, buvo sudaužyta dujinė, kurią sudaužė neblaivus J. K.. Laikotarpio nurodyti negali, bet kažkada sutikusi kieme J. K. pamatė ant jos veido mėlynę. Paklausus, pastaroji pasakė, kad užkrito malka ir taip susižalojo. Vėliau J. pasakė, kad bijojo jos ir pamelavo, kad mėlynė ant veido atsirado po to, kai jai sudavė J. K.. Nėra nei karto mačiusi ar girdėjusi, kad J. K. smurtautų prieš savo vaikus E. ir M.. Šiuo metu su J. K. bendrauja labai mažai, ji būna nuolat užsirakinusi duris, jos į namus neįsileidžia. Kiek jai žinoma, J. nuolat telefonu bendrauja su šiuo metu pas mamą gyvenančiu J. K., nori, kad jis grįžtų pas ją į namus ir nori keisti parodymus dėl smurto atvejo (e. b. l. 132-135).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo J. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. K..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.
J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas.
Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ⅓ (BK 48 straipsnis), įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 72² straipsnis), pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti J. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.