Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

2) 2011 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

3) 2014 m. sausio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams; 2020 m. balandžio 29 d. atliko bausmę;

4) 2021 m. liepos 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

5) 2021 m. liepos 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. 2021 m. spalio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, 2021 m. gruodžio 23 d. atliko bausmę;

6) 2025 m. liepos 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. H. V. , 2025 m. kovo 30 d., laikotarpyje nuo 00.10 val. iki 04.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, durdamas vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. P. į krūtinę, tuo padarydamas durtinę kiauryminę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje su dešiniosios vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, tyčia sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis H. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną susitiko su P., pradėjo gerti ir abu atėjo pas jį (H. V.) į namus. Su A. P. yra senokai pažįstami. Tuo metu H. V. gyveno pas sugyventinę R. G. jos socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo namuose su A. P. gėrė degtinę, pasigėrė, abu buvo užmigę, namie buvo ir kartu gėrė R. G., buvo trise. Išgėrė gal 2 litrus degtinės. Kai prabudo, buvo praėję apie 2 valandas, buvo jau vakaras, link nakties. Jis (H. V.) paėmė butelį degtinės, kuris buvo prie A. P. lovos. A. P. buvo pasiėmęs butelį, o jis tą butelį atidarė. Įvyko konfliktas dėl alkoholio, A užpyko ir jie pradėjo stumdytis. Jis (H. V.) pagriebė peilį ir bakstelėjo A. Viskas vyko kambary prie stalo, prie lovos. Bute yra vienas kambarys. Peilis buvo padėtas ant spintelės. Tai buvo namuose naudojamas peilis. Paėmė tą peilį ir dūrė P. kažkur į pilvą. Dūrė vieną kartą. P. atsisėdo, jis atsisėdo ant kitos lovos, tuo ir baigėsi. Dar „čerką“ išgėrė, tada antrą, trečią, litrinės „bonkės“ greit nesibaigia. Paskui A. P. visas išbalo. Paklausė jo, ar reikia kviesti greitąją. Jis sakė, kad nereikia. Išgėrė, jis (H. V.) vėl atsigulė miegot, R. G. grįžo iš bendros virtuvės ar tualeto, paklausė: „P, kas yra, ko toks baltas?“. G. sakė: „Kviečiu grietąją“ ir iškvietė. Nuo dūrio iki greitosios iškvietimo praėjo kokia valanda. Tai padarė dėl girtumo, susisuko smegenėlės, gailisi. Anksčiau panašių atvejų nėra buvę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nes kitą dieną atėjo į ligoninę aplankyt P. ir jis pasakė, kad buvo policija, kad jis policijai pasakė, jog jį gatvėje padūrė. Todėl jis ir laikėsi tokios versijos. R. G. buvo kartu ligoninėje ir girdėjo, ką jie kalbėjo. Negrasino P, kad jis sukurtų versiją apie kažkokius vaikinus. Praeityje buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą ir apysunkį sveikatos sutrikdymą. Ankstesniais atvejais nebuvo peilio. Jis atsiprašė A. P., jis kaip ir atleido, sakė nepergyventi. Iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir 2024 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

3. Kaltinamajam H. V. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

5. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-16 apklausoje parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 00.10 val. jis ėjo iš naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tikslios vietos nežino ir negali parodyti, pamena, jog ėjo pro daugiabučių namų kiemus. Pastebėjo prie laiptinės stovinčią jaunimo kompaniją. Kiek tiksliai buvo jaunuolių, negali pasakyti, berods kokie 4-5. Jaunuolių požymių negali nurodyti. Jaunuoliai buvo jauno amžiaus apie 16-18 metų. Jam einant pro kompaniją vienas iš kompanijos jaunuolių paklausė „kur čia vaikštai“. Jiems atsakė „eikit (necenzūrinis žodis). Vienas iš kompanijos vaikinų priėjo prie jo, požymių neįsidėmėjo, apibūdinti negali. Jaunuoliui priėjus prie jo, jis jaunuoliui vieną kartą iš kumščio sudavė į galvos sritį. Jaunuolis nuo smūgio nenukrito, nepergriuvo. Atsakė „ką čia darai“, išsitraukė iš kišenės peilį, peilis atsilenkiantis, nedidelis ir juo jam vieną kartą dūrė į krūtinės sritį. Jaunuolis peilį laikė dešinėje rankoje. Tuo tarpu kiti jaunuoliai nieko nedarė. Vaikino, kuris jam dūrė, neatpažintų. Įvykio metu buvo išgėręs, taip pat gėrė alkoholį visą dieną. Nuo dūrio jam pasidarė silpna, krūtinės srityje pastebėjo kraują. Po to ėjo toliau namo į (duomenys neskelbtini). Jaunuolis, kuris jam dūrė, liko prie laiptinės. Iš jo nieko neatėmė, alų, kurį nešėsi, parsinešė namo. Eidamas namo užėjo pas pažįstamą (duomenys neskelbtini). R. G. ir paprašė iškviesti medicinos pagalbą (1 t., b. l. 27-28)

6. Nukentėjusysis A. P. 2025-04-16 papildomos apklausos metu parodė, kad po to įvykio, kurio metu buvo padurtas į krūtinę, buvo paguldytas į Panevėžio ligoninę, kur jam gydytojai pasakė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir reikalinga daryti operaciją, nes jis gali (duomenys neskelbtini). Jis sutiko vykti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2025-04-10 jį pervežė iš Panevėžio ligoninės. Ten jį apžiūrėję medikai nusprendė operacijos nebedaryti, tačiau jam (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), į kurią (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninės išsirašė pats savo noru. Grįžęs į Panevėžį pas jokius gydytojus nesilankė. Jaunuolių, kurie jį sumušė, neatpažintų, jų nepažįsta (1 t., b. l. 29-32)

7. Nukentėjusysis A. P. 2025-09-05 papildomos apklausos metu parodė, kad jis savo ankstesnius parodymus prisimena, jų netvirtina ir dabar nori pasakyti kaip buvo iš tikrųjų. H. V. ir jo sugyventinę R. G. pažįsta jau seniai. Jis pats neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl gyveno pas H ir R. bute adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2025 m. vasario mėnesio iki liepos 11 dienos. Jie trise kiekvieną dieną vartodavo jų bute alkoholinius gėrimus. Alkoholio jis atnešdavo pavogęs iš prekybos centrų arba jų nupirkdavo R. Išgėręs alkoholio H. tapdavo agresyvus, vasario mėnesį H. išgertuvių metu jam net peiliu buvo lengvai pabadęs nugarą, buvo tik šašai. Dėl to į medikus ir policiją jis nesikreipė. Tada H. jį užsipuolė, nes ji buvo paėmęs R. banko kortelę, kurią ji jam pati davė. D. H. smurtaudavo prieš R. Apie 2025-03-30 jo sužalojimo aplinkybes gali pasakyti, kad 2025-03-29 vakare jis kaip ir eilinį vakarą kartu su H. ir R. vartojo alų, degtinę. Ar tada buvo pas juos atėjusi I. nebeprisimena. Ar tą vakarą jis buvo išėjęs iš to buto į lauką, nebeprisimena. Galėjo eiti nebent iki bendro tualeto koridoriuje. Ar pavartoję alkoholio buvo užmigę neatsimena. Ar vyko koks nors konfliktas tarp jo, R. ir H, nebeatsimena, nes tie konfliktai būna pastovūs kaip tik vartodavo alkoholį. Jis atsimena, kad už lango jau buvo tikrai tamsu, laiko negali pasakyti. Pamena, kad jis sėdėjo ant viengulės lovos ir pajuto, kad jo maikė priekyje prie krūtinės prilipusi, kažkas buvo šlapia. Pakėlė maikę ir pamatė kruviną krūtinę, tačiau žaizdos nematė. Jis nustebo, nes nejuto jokio skausmo ir nesuprato iš kur kraujuoja. H. tuo metu miegojo lovoje, o R. rūkė prie stalo. Ar dar kas buvo kambaryje nepamena, kiek matė daugiau nieko nebuvo. Pamačiusi jo kraujuotą krūtinę, pasakė, kad jis yra išbalęs ir kad ji nori jam kviesti greitąją pagalbą. Jis pasakė, kad nereikia jam tos pagalbos. Jis iš karto suprato, kad jį greičiausiai sužalojo H, nors dėl savo tuometinio girtumo neatsimena nei kada H. butų prie jo priėjęs ir galėjęs jį sužaloti. Ar kambaryje matė kokį nors peilį nepamena. Jis tada net nepuolė žadinti H, kad H. jam pasiaiškintų, kaip jį sužalojo. Nedarė tai dėl to, kad H. žinojo, kad jis niekada H. neįskųs policijai. Tai žinodamas H. kas kartą jausdavosi drąsesnis. Tada jis surūkė cigaretę ir jam pasidarė silpna ir R. iškvietė greitąją pagalbą. To neatsimena, bet tikrai galėjo būti, kad jis su R. ir H. apsitarė, kad jeigu ką, jis H. niekam neįduos ir pasakys, kad jis buvo užpultas ir peiliu sužalotas nepažįstamų asmenų. Kaip R. telefonu kvietė greitąją pagalbą jis neprisimena. Pamena, kad jį jau nešė į greitosios pagalbos automobilį ir buvo nuvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam medikai pasakė, kad buvo sužalotas peiliu. Kitą dieną pas jį į ligoninę atėjo R. ir H, paklausė, kaip jis laikosi, gal ko reikia atnešti. Nors apie jo sužalojimą nieko nešnekėjo, bet tarpusavyje bendraujant buvo aišku, kad jį peiliu sužalojo H. ir niekas kitas. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pamelavo, kad buvo peiliu sužalotas lauke nepažįstamo asmens, nes nenorėjo įskųsti H. Po kelių dienų jis grįžo iš Vilniaus Santariškių ligoninės, kur jam buvo išvestas (duomenys neskelbtini). Jis grįžo pas H. ir R. į butą. Gyveno pas juos toliau, ir toliau pas juos vartojo alkoholinius gėrimus. Jis H. paklausė, kaip H. galvoja ar jam gerai gyventi su išvestu (duomenys neskelbtini). Ir kad tai buvo paskutinis kartas, kaip jis H. neįduoda policijai. H. tik pasakė, kad jis įvykio metu buvo girtas, kad įvykio beveik neatsimena. Po to karto H. daugiau prieš jį nebesmurtavo, tik žodžiu konfliktuodavo. Jis tik prieš R. toliau smurtavo. R. slėpdavo nuo jo peilius. Jis daug kartų išgertuvių metų R. grasino pripjauti. Jis H. pretenzijų dėl savo sužalojimo neturi, civilinio ieškinio nereikš. Apie savo sužalojimą yra sakęs H. seseriai L, jų kaimynui M. Liepos mėnesį R. iš to buto išsikraustė, H. išsikraustė gyventi iš pradžių pas savo seserį, o vėliau vėl pas R. atsikraustė ir H. Ar yra sakęs kokiai nors kaimynei nepamena. Įvykio metu jis vilkėjo maikę, džemperį, atsegtą striukę. Šie rūbai buvo sukarpyti ligoninėje (1 t., b. l. 33-36)

8. Liudytoja R. G. 2025-04-16 apklausos metu parodė, kad 2025-03-30 nakties metu, tikslaus laiko nurodyti negali, atėjo pas ją pažįstamas A. P., kuris atsisėdo ant lovos, tačiau ji pastebėjo, kad kažkas jam yra negerai, buvo visas išbalęs. Ji jo pasiteiravo kas jam yra ir jis nurodė, kad einant pas ją jį užpuolė jaunuoliai 4-5 asmenys ir jį sumušė. Nurodė, kad jį pabedė, tačiau nei ant jo veido ar kur kitur jokių sumušimo žymių nesimatė, kraujo niekur nematė. Truputį vėliau A. P. paprašė, kad ji iškviestų greitąją pagalbą, nes jam pasidarė negera, todėl ji iškvietė medikus, kurie atvykę jį išsivežė. Kitą dieną ji nuėjo į ligoninę jo aplankyti, jis tuo metu buvo paguldytas ketvirtame aukšte, pabendravo su juo, atrodė viskas gerai. Dar kitą dieną jo aplankyti buvo nuėjęs jos draugas, tačiau A. P. palatoje neberado, o šalia gulėjęs asmuo nurodė, kad A. P. 10.00 val. išvežė į Vilnių, daugiau jokios informacijos nesuteikė. 2025-04-13 pas ją atėjo A. P., kuris nurodė, kad ką tik grįžo iš Vilniaus ligoninės ir nurodė, kad jis pats savo noru išsiprašė iš ligoninės. Ji matė, kad jam yra viršuje ties krūtine išvesta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Jis pats jai nurodė, kad jį turės laikyti, kol nebebėgs į tą (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), tada gydytojai ją turėtų pašalinti. Daugiau jis jai nieko apie savo būklę nepasakojo. Ją su A. P. nesiejo jokie ryšiai, kartu negyvena, jis yra jos sugyventinio pažįstamas asmuo. A. P. yra kelis kartus pas ją nakvojęs (1 t., b. l. 80-83).

9. Liudytoja R. G. 2025-09-09 papildomos apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena ir jų netvirtina, dabar nori pasakyti teisybę. H. V. yra jos geras draugas, kuris gyvena kartais pas ją bute. Sugyventiniai nėra, bendro ūkio neveda. Priimdavo jį nakvoti pas save, arba jis nakvodavo pas savo seserį. Bute adresu (duomenys neskelbtini), ji gyveno apie du metus laiko ir iš ten išsikraustė šių metų liepos mėnesio pradžioje. H. tame bute gyvendavo su ja, o kai jai nepadėdavo jį išvarydavo iš namų. Po kurio laiko H. jos paprašė, kad ji leistų pas juos bute pernakvoti jo draugui A, kuris neturi kur gyventi. Taip A. dažnai pasilikdavo nakvoti, ypač kai lauke būdavo šalta. Jie dažnai trise vartodavo alkoholinius gėrimus, kurių atsinešdavo privogęs iš parduotuvių A. H. išgėręs yra labai konfliktiškas. Yra ne vieną kartą ją sužalojęs, grasinęs peiliu ją sužaloti. Yra daug kartų dėl to kvietusi policiją. Jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau jis vis verždavosi su peiliu pas ją į namus. Jis dažnai jai kartodavo, kad ją pripjaus. H. yra ankščiau A. peiliu nugarą sužalojęs, tačiau A. dėl to nesikreipė į policiją. Šių metų pavasarį, tikslaus mėnesio neprisimena, ji, A. ir H. vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Neprisimena buvo vakaras ar naktis, bet pamena, kad H. su A. dėl kažko sukonfliktavo, ji matė kaip jie stumdėsi atsistoję šalia abiejų lovų kambaryje. Ji nematė ar H. turėjo rankoje kokį nors peilį. Dėl to, kad tada buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, daug įvykio aplinkybių neatsimena. Neprisimena kiek laiko jie stumdėsi ir konfliktavo. Ji tik prisimena, kad A. sėdėjo ant lovos ir buvo jo veidas perbalęs. Ji jo paklausė, kodėl jis perbalęs. Jis atsakė, kad jam nieko nėra, viskas gerai. Jie toliau gėrė alkoholį. Po kurio laiko A. pakėlė savo maikę ir parodė kruviną savo krūtinę. A. pasakė, kad jam peiliu dūrė H, bet jis sakė, kad tai nesvarbu, nes jis niekam nesakys, kad tai padarė H. Ar H. tada pamatė kruviną A, ji nežino. A. sakė, kad sakys, kad jis ėjo į naktinę parduotuvę ir jį sužalojo lauke užpuolę bernai. Ji tada ir iškvietė greitąją pagalbą, kur telefonu ir nurodė, kad reikia pagalbos kraujuojančiam žmogui, kurį peiliu sužalojo nepažįstami asmenys. Tokias melagingas aplinkybes ji nurodė ir policijos tyrėjai kai buvo apklausiama, nes buvo susitarę su A. ir H. taip sakyti. A. juos ramino, kad nebijotų, kad H. jis neįskųs. Kitą dieną ji nuėjo su H. aplankyti A. į ligoninę. Ar apie įvykį kalbėjosi ligoninėje su A, nebeprisimena. Vėliau po kelių dienų A. grįžo iš ligoninės pas ją į butą. Jam buvo išvestas drenas. Jis paprašė, kad ji leistų pas mane nakvoti. Ar ji yra pasakojusi kokiai kaimynei, kad H. sužalojo peiliu A, neatsimena. (1 t., b. l. 84-87).

10. Liudytoja D. P. parodė, kad iki 2025 m. liepos mėnesio kažkurios dienos, kaimynystėje bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno apie du metus laiko R, kurios pavardės neatsimena. Jos ir R. butus skiria siena. R. apsigyveno bute kartu su savo sugyventiniu H. V., o netrukus pas juos į butą atsikraustė gyventi, kaip ji suprato, H draugas A. R. sakydavo, kad H. anksčiau su juo „sėdėjo“, kad A. neseniai atliko bausmę, dabar neturi kur gyventi, todėl A. gyvens su R. ir H. Alkoholio vartojimas tapo jų kasdienybę. Dienos metu ji negirdėdavo, kas vyko jų bute, tačiau vakarais ir naktimis nuolatos vykdavo išgertuvės. Daugiausiai girdėdavo H. balsą, kartais R, o visai retai ir A. Ar kas nors daugiau pas juos iš kitų asmenų vartodavo alkoholį negirdėdavo, visada matydavo išeinančius iš jų buto tik juos tris. H. balsas būdavo dažnai piktas, kreipdavosi į R. „Mama“. R. jam atsakydavo „kokia aš tau mama“. Girdėdavosi krentančių daiktų, dūžtančių indų garsai, tačiau garsų panašių į grumtynes jai neteko išgirsti. Niekada negirdėjo jokio pagalbos šauksmo, ar kas būtų sužalotas jų bute. Yra pati, jai atrodo vasario mėnesį, kvietusi policiją neapsikentusi naktinio triukšmo iš jų buto. 2025-03-30 naktį ji buvo savo bute, tačiau nematė ir negirdėjo tą naktį, kad būtų atvykę greitosios pagalbos darbuotojai į butą pas R. ir H. Tą naktį nieko įtartino iš jų buto negirdėjo, pašalinių žmonių balsų negirdėjo, matyt buvo eilinės išgertuvės, kurios niekuo neišsiskyrė nuo ankstesnių. Tik po kelių dienų balandžio mėnesį ji bendrame koridoriuje sutiko A, kuriam buvo išvestas drenas. Ji tada jo neklausė, kas jam atsitiko, nes su juo visiškai nebendraudavo. Ji jo nematė nuo 2025-03-30 nakties. Kai vėliau būdavo bendro naudojimo virtuvėje, kartais ateidavo ir A, kuris pats pasisakydavo, kad planuoja jau greitu laiku eiti į ligoninę (duomenys neskelbtini). Taip jis keletą kartų sakėsi, kad jau tuoj eis. Dar kai A. nebuvo pašalintas (duomenys neskelbtini) kažkurią dieną virtuvėje ji sutiko R, kurios paklausė, kas atsitiko A. R. atsakė, kad A. padūrė H. Nei kur, nei kada R. nieko daugiau nepasakė. Nors tai sakydama R. ir buvo kažkiek neblaivi, bet tikrai ne tiek, kad nesiorientuotų aplinkoje, ji tada gamino valgyti virtuvėje. Paskui kažkurią dieną, kai dar A. vis dar buvo su nepašalintu (duomenys neskelbtini), ji jo paklausė sutikusi virtuvėje, tai kas jam atsitiko. A. atsakė, kad H. jam bedė su peiliu, kai jis gulėjo lovoje. A. nesakė, ar jis tada miegojo. Kiek tekdavo sutikti koridoriuje ar bendroje virtuvėje H, tai jis nebūdavo konfliktiškas. A. būdavo iš viso ramus (1 t., b. l. 90-93).

11. Liudytoja D. U. parodė, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filiale skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2025-03-03, apie 05.00 val. iš dispečerinės buvo perduotas kvietimas vykti į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur yra galimai peiliu sužalotas vyras A. P.. Į iškvietimą vyko kartu su vairuotoju - paramediku D. M.. Atvykus į minėtą butą rado tris asmenis: nukentėjusį A. P. bei dar vieną vyrą ir moterį. A. P. sėdėjo pusiau sėdom ant artimesnės lovos, o kitas vyras gulėjo tolimesnėje lovoje, tačiau nemiegojo. Paklausus kas atsitiko, A. P. atsakė, kad jį padūrė. Jai paklausius, kas jį padūrė, jis atsakė nepažįstamas vyras prie namo. Kai jis pakėlė kruvinus marškinius ji pamatė jo krūtinėje, berods kairėje pusėje, durtinę žaizdą. Daugiau A. P. nieko apie įvykį nepasakojo. Ką dėl, to aiškino ta moteris ir gulintis kitas vyras, ji nebeprisimena. Moteris sakė, kad pažįsta A. P., kad atėjo pas ją į butą sužalotas. Kiek ji matė, kruvina buvo tik patalynė ant lovos, kur jis ir sėdėjo. Ant grindų akivaizdžių kraujo dėmių nesimatė, į grindis specialiai ir nežiūrėjo, be to, prietema buvo. Daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Suteikus pirmąją medicininę pagalbą, A. P. automobiliu pristatė į Panevėžio ligoninės priimamąjį (1 t., b. l. 96-99).

12. Liudytojas M. P. parodė, kad apytiksliai prieš du metus laiko, gal ir daugiau, į gretimą butą (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi sugyventiniai R, kurios pavardės nežino, ir H. V.. Neužilgo pas juos į butą atsikraustė gyventi jų draugas A. P.. Kiek girdėjo A. su H. yra kartu sėdėję kalėjime. Kiek tik apsistodavo gyventi pas D, kiekvieną vakarą vykdavo R. bute išgertuvės. Jie gerdavo trise. Kartais ateidavo kažkas iš kaimynų, gretimo namo. Pats irgi kelis kartus yra kartu su R, A ir H. bute vartojęs alkoholinius gėrimus. H. išgėręs tapdavo labai agresyvus, garsiai šaukdavo ir grasindavo papjauti R. Peilio pas H. rankoje nematydavo, grasindavo tik žodžiais. Matė kaip jis kelis kartus buvo pastūmęs R, bet nemušęs. Jam toks agresyvus H. elgesys nepatikdavo, todėl jis grįždavo pas D. į butą. Nesinorėdavo turėti problemų su policiją, nes dažnai atvažiuodavo į jų butą. Yra kelis kartus matęs R. su mėlynėmis ant rankų, veido. Ji sakydavo, kad H. ją sumušė. 2025-03-30 naktį jis nebuvo namuose, nes buvo (duomenys neskelbtini). Būnant jam (duomenys neskelbtini), kažkurią dieną paskambino D, kuri pasakė, kad A. vaikšto su (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nes jį kažkas mieste perdūrė. Jai taip sakė A. Jis tada gal po dviejų savaičių nuo šio pokalbio atvažiavo pas D. Koridoriuje sutiko einantį A. Jie tada kartu su A. gėrė dviese alų koridoriuje ant palangės. A. tada pats pradėjo jam sakyti, kad A. namuose peiliu perdūrė H. A. sakė, kad jis gulėjo lovoje, šalia jo galvos ant grindų stovėjo neprasuktas jo degtinės butelis. H. neatsiklausęs A. tą butelį pradarė ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Tada H. čiupo nuo komodos peilį ir tuo peiliu dūrė jau sėdinčiam ant lovos A. R. iškvietė greitąją pagalbą. A jam tik pasakė, kad jis H. "dovanoja" ir pareiškimo į policiją nerašys. A. nieko jam nesakė, ar tarėsi kartu su H. ir R. nuslėpti tai nuo policijos ir nurodyti, kad A. sužalojo nepažįstami asmenys. Dar po savaitės laiko jis sutiko R. bendro naudojimo virtuvėje. Tada R. paklausė, kas A. atsitiko. Ji tada jam tepasakė "taigi V". Jis suprato, kad A. sužalojo H. Daugiau ji jam nieko nepasakojo kaip tiksliau tai įvyko. Su pačiu H. apie tai nesikalbėjo (1 t., b. l. 102-105).

13. Liudytoja I. S. parodė, kad apie du metus laiko bute (duomenys neskelbtini), iki šių metų liepos mėnesio gyveno R. su savo sugyventiniu H. Pastebėjo, kad jie į savo butą priėmė gyventi savo draugą A. Jis kartais nakvodavo pas juos, kartais ne. Nors jie gyveno už sienos, jos buto siena tokia storesnė, todėl nelabai girdėjosi, kas vyksta jų bute. Girdėdavosi dažnai, kad vyksta išgertuvės. Dažniausiai jie vartodavo trise alkoholinius gėrimus. Matydavo atvykstančius ir policijos pareigūnus į jų butą. Ji su R. nebendraudavo. Už sienos labiausia girdėdavo H. balsą, pakeltu tonu, piktą, dėl ko vykdavo konfliktas ir su kuo, nebuvo jai įmanoma suprasti. Nesigirdėdavo, kad vyktų kokios muštynės ar grumtynės. Ji neatsimena tokio atvejo, kad R. jai girdint kviestų greitąją pagalbą A. Kada paskutinį kartą lankėsi pas R. bute nebeprisimena. Ji neprisimena, kad būtų girdėjusi kokį įtartiną triukšmą, sklindantį iš R. buto 2025 m. kovo mėn. naktį iš 29 į 30 d. Nepamena nakties, kad būtų mačiusi kaip greitosios darbuotojai išsivežė sužalotą A. Jai tik po kelių dienų susitikus R, R pati pradėjo jai pasakoti, kad A. nepažįstamo asmens buvo sužalotas peiliu jam einant iš naktinės parduotuvės. Vėliau pastebėjo, kad pats A. sugrįžo iš ligoninės ir vėl apsigyveno pas R ir H bute. Ji paties A. neklausinėjo kas jam atsitiko. Maždaug po savaitės laiko ji bendroje virtuvėje sutiko kaimyną M. P.. Kažkaip tarpusavyje pradėjo kalbėtis apie A. sužalojimą. Ji M. pasakė, kad jai R sakė, kad A. buvo sužalotas peiliu nepažįstamo asmens A. einant iš naktinės parduotuvės. M. tai išgirdęs sakė, kad jam sakė kitaip, o būtent, kad A. sužalojo H. M. jai nenurodė, kas jam tai pasakė. Nei su R, nei su A, nei su H. apie tai nekalbėjo, ką sužinojo iš M. Ar H. buvo agresyvus, ji nežino, nes nematė, kadangi jis beveik visą laiką būdavo su R. savo bute lovoje. Jis retai pasirodydavo koridoriuje. Jo nebijodavo. R. niekada nesiskųsdavo, kad H. prieš ją smurtaudavo (1 t., b. l. 108-111).

14. Liudytojas D. M. parodė, kad jis dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filiale vairuotoju - paramediku. 2025-03-30 apie 05.00 val. iš GMP dispečerinės jiems buvo perduotas kvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl sužaloto asmens A. P.. Į iškvietimą vyko kartu su juo tuo metu brigadoje dirbusia skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste D. U.. Kai atvyko į minėtą butą juos pasitiko neblaivi moteris, kuri vaikščiojo po kambarį, ant sofos sėdėjo vyras, kaip paaiškėjo A. P., kuris taip pat buvo neblaivus. Vėliau pastebėjo ir kitoje lovoje po patalais gulintį vyrą, kuris tik muistėsi, praktiškai nereagavo į tai, kad į jų butą atvyko greitosios pagalbos darbuotojai. Paklausus kas atsitiko, A. P. atsakė, kad jį kieme prie (duomenys neskelbtini) namo peiliu padūrė nepažįstami asmenys. Kai A. P. pakėlė sukruvintus marškinius, jie pamatė jo krūtinėje, jei gerai pamena, kairėje pusėje durtinę žaizdą. A. P. daugiau nieko nepatikslino apie įvykį. Ką ta moteris aiškino apie A. P. sužalojimo aplinkybes, jis nebeprisimena. Kiek jis matė, kruvina buvo tik patalynė ant lovos, kur jis ir sėdėjo. Ar bute matė ant grindų kokias kraujo dėmes, nebeprisimena, tačiau tikrai jokių kraujo dėmių nematė eidamas nuo greitosios pagalbos automobilio link buto. Kai A. P. buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, jį automobiliu pristatė į Panevėžio ligoninės priimamąjį (1 t., b. l. 114-117).

15. Liudytoja L. K. parodė, kad jai jos teisės išaiškintos, duoti parodymus apie savo brolį H. V. atsisako. Gali tik pasakyti, kad A. P. niekada jai nėra pasakojęs, kad jį būtų sužalojęs H. Jis tik yra jai sakęs, kad jį sužalojo nepažįstami asmenys prie jo namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), jam einant iš naktinės parduotuvės. A. jai taip sakė tada, kai dar vaikščiojo su išvestu (duomenys neskelbtini) po operacijos. H. jai nieko nepasakojo apie A. sužalojimo aplinkybes (1 t., b. l. 120-122).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialisto išvada) matyti, kad: 1-3. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, A. P. nustatyta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2025-03-30 d., 05.30 val.) 4. Nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas. 5. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. 6. Nustatytas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5,6,9 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 45-46) .

17. Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą stenograma, kurioje užfiksuotas pokalbis apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 53-59).

18. Iš 2025 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas kvietimo skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris praneša, kad į jos namų iš gatvės atėjo vyras A. P., kuriam perdurtas pilvas, kraujuoja, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), baiminasi, kad žmogus numirs, klausia ką daryti, nurodo, kad policijos nereikia, tik greitosios pagalbos (1 t., b. l. 134-137).

19. Iš 2025 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu butas negyvenamas, jame tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-24).

20. Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad Policijos registruojamųjų įvykių registre nuo 2023 m. sausio 20 d. registruoti šie pranešimai adresu (duomenys neskelbtini): 2025-03-07 pranešėjos sugyventinis grasino pranešėjai, kad ją nužudys; 2025-03-09 pranešėjos sugyventinis grasino pranešėjai peiliu; 2025-04-09 pranešėjos sugyventinis grasina pranešėjai peiliu; 2025-04-13 pranešėjos sugyventinis grasina pranešėjai peiliu; 2025-04-30 pranešėjos sugyventinis grasina pranešėją papjauti, mušasi; 2025-05-24 pranešėjos sugyventinis grasina pranešėjai, turi peilį (2 t., b. l. 33-46).

III. Įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados

21. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

22. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, H. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, durdamas vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. P. į krūtinę, tuo padarydamas durtinę kiauryminę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje su dešiniosios vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, tyčia sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina: kaltinamojo H. V. teisme duoti parodymai, kad namuose kilusio konflikto dėl alkoholio metu su nukentėjusiuoju A. P., jis peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam A. P. į pilvą, po ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba; nukentėjusiojo A. P. 2025-09-05 parodymai, kad išgertuvių metu su H. V. ir R. G. jų namuose jis pajuto bėgant kraują iš krūtinės, dėl girtumo nepamena tikslių sužalojimo aplinkybių, suprato, jog jį sužalojo H. V.; liudytojos R. G. parodymai, kad namuose, išgertuvių metu tarp H. V. ir A. P. kilo konfliktas, jie apsistumdė, po ko A. P. jai parodė kruviną krūtinę ir pasakė, jog H. V. jam dūrė peiliu, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą; liudytojos D. U. parodymai, kad jai atvykus į iškvietimą A. P. jai pasakė, jog buvo padurtas, kad krūtinės kairėje pusėje ji matė durtinę žaizdą, taip pat buvo kruvina patalynė toje vietoje, kur sėdėjo nukentėjusysis; liudytojo M. P. parodymai, kad praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio A. P. jam papasakojo, jog konflikto metu H. V. paėmė nuo komodos peilį ir juo dūrė sėdinčiam ant lovos A. P., o jam pasiteiravus R. G., kas nutiko A. P., ši nurodė „taigi V“; liudytojos D. P. parodymai, jog girdėjo triukšmą bute, iš karto po įvykio matė kraujuojantį nukentėjusįjį; tarnybiniai pranešimai, apžiūrų ir kitų tyrimo veiksmų protokolai. Byloje esanti Specialisto išvada patvirtina, kad A. P. nustatyta durtinė kiauryminė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje su dešiniosios vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2025-03-30 d. 05.30 val.), nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas, nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą, o nustatytas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5, 6 ir 9 punktais, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 45–46). Atsižvelgdamas į aptartų bylos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. V. veiksmai pagal kilusias pasekmes atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta.

VI. Civilinis ieškinys

23. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

24. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 1562,46 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 51-54). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam A. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo H. V. tyčiniais veiksmais, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl A. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tenkintinas, iš kaltinamojo H. V. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 1562,46 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VII. Bausmės skyrimo motyvai

25. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

26. Kaltinamojo H. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą (teistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bausmę atliko 2020-04-29), anksčiau ne kartą teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, pripažįsta kaltinamąjį H. V. recidyvistu ir tuo pačiu nustato, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią, sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis H. V. padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas 6 kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą su kvalifikuojančiu požymiu – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų), jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2020 m. balandžio 29 d., nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas už šį nusikaltimą buvo neišnykęs. Paskutinį kartą H. V. teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis H. V. per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, daugiausia – už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje bei smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 1-25). Kaltinamasis niekur nedirba, nuo 2025 m. birželio 27 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 28), priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos priežiūros įskaitose neįrašytas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo A. P.. Taigi, aptarti bylos duomenys rodo, jog H. V. yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu teigiamų išvadų nedaro, nesilaiko įstatymų, daro teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą nustatant mažesnė nei vidurkis – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį įvykio metu ir po jo bei kitų pirmiau aptartų aplinkybių visumą sprendžia, kad kaltinamajam paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra, bausmės tikslai bus pasiekti realiai atliekant jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

28. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į H. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. 08.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 7 d.).

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nuteistajam H. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į H. V. paskirtą bausmę įskaitytinas laikotarpis, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. 08.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 7 d.).

VIII. Kiti bylos klausimai

31. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam H. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (paskirtas advokatas Arvydas Penelis) valstybės naudai priteistina 472,92 Eur suma.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje teismo nutartimi kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinas, H. V. byloje buvo suimtas, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo paties valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

33. Kaltinamajam H. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kardomoji priemonė – suėmimas H. V. taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – asmuo darys naujus nusikaltimus. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu šie pagrindai nėra išnykę. Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, neturi pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant eliminuoti kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kaltinamajam H. V. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o, kaip minėta, laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

34. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esanti laikmena su BPC garso įrašu, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. V. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir H. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į H. V. paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. 08.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 7 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2026 m. sausio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, H. V. pripažinti recidyvistu.

H. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo H. V. priteisti 1562,46 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus, 46 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius prašymo (dėl kaltinamajam paskirto gynėjo patirtų išlaidų) netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančią laikmeną su garso BPC garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.