Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-03 · Administracinė byla Nr. I-3160-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-03Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-03
Bylos Nr.
I-3160-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01042-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3160-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-01042-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) 2014-02-10 sprendimą Nr. 1D-1130(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 susidariusią 42 727,81 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01 susidariusią 23 570,40 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią 11 785,20 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėja nurodo, kad jai VRM 2009-02-09 sprendimu Nr. 21094 nuo 2009-01-01 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija), kuri vėliau buvo perskaičiuota vadovaujantis 2009-12-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 straipsnio 1 dalimi, dėl ko nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 VRM mokėjo pareiškėjai sumažintą valstybinę pensiją. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiškėjai buvo neišmokėta 23 570,40 Lt. Kadangi nuo 2010-01-01 turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos valstybinei pensijai buvo pritaikytas papildomas valstybinės pensijos mažinimo koeficientas, pagal kurį valstybinė pensija sumažėjo antrą kartą. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 pareiškėjai buvo neišmokėta 42 727,81 Lt.

Pareiškėjos manymu VRM 2014-02-10 sprendimas Nr. 1D-1130(11) yra nepagrįstas ir neteisėtas. VRM netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kadangi ginčui aktualų teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad ginčuose dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai leidžia konstatuoti, kad valstybinių pensijų klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra specialiosios normos Viešojo administravimo įstatymo nuostatų atžvilgiu, todėl VRM neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu atsisakyti nagrinėti pareiškėjos kreipimąsi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, tą pripažino ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.

Paminėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 30) į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be to, nurodo, jog byla turėtų būti nutraukta, kadangi yra praleistas kreipimosi į teismą terminas. Pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri atitiko Konstituciją, todėl VRM sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjos skundas nepagrįstas. Terminas kreiptis į teismą yra procesinis, o ne materialus. Todėl taikytinas kreipimosi į teismą metu galiojantis terminas. Pareiškėjai taikytinas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Byla dalyje dėl sprendimo panaikinimo nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

VRM 2009-02-09 sprendimu Nr. 11SP-437 pareiškėjai D. J. nuo 2009-01-01 neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija (b. l. 22).

Sveikatos priežiūros tarnyboje 2014-01-30 buvo gautas pareiškėjos prašymas apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 23, 24).

Sveikatos priežiūros tarnyba pateikė 2014-02-06 pažymą Nr. 11DP(P)-770 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 13, 14, 27, 28).

VRM, išnagrinėjusi pareiškėjos skundo, teikto Sveikatos priežiūros tarnybai, dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos susidariusios dėl nuo 2010-01-01 įsigaliojusios Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, ginčijamu 2014-02-10 sprendimu Nr. 1D-1130(11) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 11, 12, 25, 26). Kartu nurodė, kad pareiškėjos prašymo dalies dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.

Iš 2014-02-06 Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos pažymos Nr. 11DP(P)-770 (b. l. 13, 14, 27, 28) nustatyta, jog pareiškėjai D. J. paskirta 2 455,27 Lt dydžio valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, jos pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai. Byloje ginčo nėra dėl pensijos ribojimo taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjos valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Teisinis reglamentavimas

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pensiją moka VRM.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Taigi Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas galiojo iki 2013-12-31.

Tuo tarpu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, spręsdamas, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009-12-09, 2010-02-11 ir 2010-10-26 redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011-12-20, tiek 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl VRM sprendimo panaikinimo

Pareiškėja skunde prašo panaikinti 2014-02-10 VRM sprendimą Nr. 1D-1130(11), kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išmokėti susidariusios pensijos nepriemoką (b. l. 11, 12, 25, 26). Pažymėtina tai, kad LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, tačiau pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka yra taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. LVAT administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2014-02-10 sprendimo Nr. 1D-1130(11) panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 13, 14, 27, 28) nustatyta, kad pareiškėjai D. J. paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) nuo 2010-01-01 buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjai paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjos reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 13, 14, 27, 28) nustatyta, kad pareiškėjai D. J. valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis ne tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo nutarimais, bet Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Kadangi pareiškėja nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jos pensija buvo dar kartą perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teismo vertinimu, pareiškėjos užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjos teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.

Pareiškėjai D. J. nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 imtinai buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas neturi pagrindo abejoti Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-02-06 pažymoje Nr. 11DP(P)-770 (b. l. 13, 14, 27, 28) nurodytų duomenų teisingumu apie pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį (42 727,81 Lt), susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į LVAT bei nurodytą teisinį reglamentavimą, remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjos reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra pagrįstas, todėl tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Pareiškėjai D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina 12 374,83 Eur (tai atitinka 42 727,81 Lt) neišmokėtos valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pritaikius Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (šiuo aspektu žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). ABTĮ 85¹ straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Teismas, atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, suprasdamas, kad priimto įpareigojimo vykdymas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas – pareiškėjos naudai priteisti 12 374,83 Eur (tai atitinka 42 727,81 Lt) pensijos nepriemoką iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, gali būti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas), byla dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-02-10 sprendimo Nr. 1D-1130(11) panaikinimo nutraukti.

Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 12 374,83 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt tris centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pritaikius Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Priteistos pensijos nepriemokos išmokėjimą išdėstyti išmokant ją lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė