Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-24 · Administracinė byla Nr. A-556-786-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
A-556-786-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Vilniaus
Suinteresuotas asmuo
V.
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A556 - 786/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegu˛es 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites ir Aruno Sutkeviciaus (pranešejas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,dalyvaujant pareiškejo atstovei Vildai Vaiciunienei,atsakovo atstovei Agnei Vaivadaitei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 8 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai, treciajam suinteresuotam asmeniui V. K. del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje (toliau - ir pareiškejas) prašymu (b. l. 2-4) kreipesi i teisma prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos (toliau - ir Taryba) 2008 m. lapkricio 12 d. sprendima Nr. 1-706 „Del butams (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ (toliau - ir Sprendimas).

Pareiškejas nurode, kad 2008 m. gruod˛io 9 d. kreipesi su teikimu Nr. 1T-35 „Del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Del butams (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ (toliau - ir Teikimas) i Taryba, siulydamas svarstyti Sprendimo panaikinimo klausima, nes nustate, kad minimu Sprendimu Taryba pa˛eide Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkta, LR Vyriausybes 1996 m. lapkricio 27 d. nutarimu Nr. 1395 (LR Vyriausybes 2003-10-07 nutarimo Nr. 1231 redakcija) patvirtintu Numeriu pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisykliu (toliau - ir Taisykles) 4 ir 46 punktus (Sprendimo 1 punktu viršijo savo kompetencijos ribas, spresdama savivaldybes vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinejima) bei LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 8¹ straipsnio 1 dalies 4 punkta (Sprendimo 2 punktas prieštarauja šiame punkte nustatytam viešosios teises principui). Nurode, kad Taryba Sprendimo 1 punktu nusprende suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausanciam 13,75 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), ir V. K. nuosavybes teise priklausanciam 21,59 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), bendra adresa (duomenys neskelbtini). Sprendimo 2 punktu nusprende siulyti V. K. kreiptis i valstybes imones Registru centro Vilniaus filiala del sujungto i viena turtini vieneta buto (duomenys neskelbtini) kadastriniu matavimu bylos sudarymo. Vyriausybes atstovas pateike mineta Teikima Tarybai. Teikimas turejo buti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posedyje, bet ne veliau kaip per viena menesi nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimta sprendima Vyriausybes atstovui turejo buti pranešta per 10 dienu nuo sprendimo priemimo dienos. Artimiausias Tarybos posedis ivyko 2008 m. gruod˛io 17 d., taciau pagal šios dienos Tarybos posed˛io protokola matyti, kad Vyriausybes atstovo Teikimas i posed˛io darbotvarke itrauktas bei apsvarstytas nebuvo. Suejus istatymo nustatytiems terminams, Vyriausybes atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie Teikimo patenkinima. Del to laikytina, kad buvo atsisakyta tenkinti Vyriausybes atstovo Teikima.

Atsiliepimas

Atsakovas Taryba atsiliepimu i skunda (b. l. 23-27) praše atmesti prašyma kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, kad Vilniaus miesto savivaldybeje 2008 m. gruod˛io 9 d. gautas Vyriausybes atstovo Teikimas, kuriame nurodyta, jog siulymas del Tarybos Sprendimo panaikinimo turi buti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posedyje, bet ne veliau kaip per 1 menesi nuo Teikimo gavimo dienos. Apie priimta sprendima Vyriausybes atstovui turi buti pranešta per 10 dienu nuo sprendimo priemimo dienos. Tuo tarpu 2008 m. gruod˛io 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinejes Tarybos prašyma del Vyriausybes atstovo Teikimo panaikinimo, pritaike reikalavimo u˛tikrinimo priemone - laikinai iki teismo sprendimo isiteisejimo byloje sustabde Vyriausybes atstovo Teikimo galiojima. Pagal Vyriausybes atstovo atskiraji skunda 2009 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) prieme nutarti, kuria panaikino reikalavimo u˛tikrinimo priemone. Taigi nuo 2008-12-24 iki 2009-01-23 imtinai galiojo reikalavimo u˛tikrinimo priemone - buvo sustabdytas Vyriausybes atstovo Teikimo galiojimas, todel Taryba negalejo svarstyti ir priimti sprendimo del Teikime nurodyto pasiulymo. Todel Vyriausybes atstovo 2009 m. vasario 3 d. kreipimasis i teisma, prašant panaikinti Tarybos Sprendima, yra visiškai nepagristas, nes akivaizdu, jog nera pasibaiges Teikime nurodytas bei Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 menesio terminas, per kuri Taryba turi teise apsvarstyti Teikime nurodyta pasiulyma ir praejus 1 menesio terminui per 10 dienu pateikti atsakyma, o i teisma su prašymu Vyriausybes atstovas gali kreiptis tik tuo atveju, jei, pasibaigus minetiems terminams, negauna atsakymo. Tarybos teigimu, jei teismas pripa˛intu, kad Vyriausybes atstovas igijo teise teikti prašyma, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turetu sustabdyti šia administracine byla iki bus išnagrineta administracine byla Nr. AS-110-09 pagal Tarybos 2008 m. gruod˛io 18 d. prašyma Nr. A104-4809(17.22-TD-0) atsakovui Vyriausybes atstovui del to paties Teikimo panaikinimo. Taryba nurode, kad Vyriausybes atstovas prašyme iš esmes gincija du dalykus: Sprendimo teisetuma ir teigia, kad LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymas (toliau – ir Disponavimo istatymas) nenumato savivaldybei tokio disponavimo budo savo turtu, kaip savivaldybei priklausancio nekilnojamojo turto apjungimo su privaciam asmeniui nuosavybes teise priklausanciu turtu. Taryba su tokiais Vyriausybes atstovo prašymo argumentais nesutiko, paaiškindama, kad tiems savivaldybes turto valdymo, naudojimo ar disponavimo santykiams, kuriu nereglamentuoja Disponavimo istatymas, gali buti taikomos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, t. y. savivaldybe taip pat gali buti civilinio teisinio santykio subjektu. Nurode, kad Disponavimo istatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Vietos savivaldos istatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybes teise priklausancio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybes teise priklausanciu turtu, remdamasi istatymais, igyvendina Taryba, todel ji ir prieme Sprendima. Sprendimo pagrindu savivaldybe, igyvendindama istatymu jai suteikta nuosavybes teise priklausancio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcija, veike kaip civiliniu teisiniu santykiu subjektas, t. y. kaip istatyminis turto savininkas išreiške valia (sutikima) del savivaldybei nuosavybes teise priklausancio turto - buto, esancio (duomenys neskelbtini), sujungimo su greta esanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanciu V. K. Pastarojo buto savininkas valia del butu sujungimo yra išreiškes 2008 m. lapkricio 12 d. sutikime. Taryba nesutiko su Vyriausybes atstovo prašyme nurodytu teiginiu, jog Taryba Sprendimu suteike sujungtoms patalpoms adresa ir viršijo kompetencija, paaiškindama, jog siekiant adreso suteikimo konkreciam objektui, visu pirma, butina, kad daiktas butu suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Taigi gincijamu Sprendimu Taryba tik išreiške valia (sutikima) del daiktu suformavimo i viena nekilnojama daikta (butu sujungimo i viena buta). Taryba pa˛ymejo, kad Sprendimas laikytinas individualiu teises aktu, todel kyla pagrista abejone del Vyriausybes atstovo igaliojimu teikti Tarybai Teikima, siulant naikinti Sprendima, ir del Vyriausybes atstovo teises kreiptis i teisma prašant naikinti toki Sprendima, nes pagal Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo (toliau - ir Prie˛iuros istatymas) 4 straipsni Vyriausybes atstovas nenagrineja fiziniu ar juridiniu asmenu skundu del savivaldybiu administravimo subjektu priimamu individualiu teises aktu, kuriu apskundimo specialia tvarka nustato konkrecia sriti reglamentuojantys istatymai. Nagrinejamu atveju gincijamas Sprendimas daro itaka tik gretimo buto, su kuriuo sujungiamas savivaldybei priklausantis butas, savininko teisems ir interesams, todel tik jis turetu teisini pagrinda kreiptis del pa˛eistu teisiu ar istatymo saugomu interesu. Taip pat akcentavo, jog atsi˛velgiant i tai, kad Tarybos Sprendimo pagrindu atsirado teisiniai padariniai - yra pradeta butu sujungimo i viena turtini vieneta procedura, tai naikinti Tarybos Sprendima nera jokio teisinio pagrindo, nes Vyriausybes atstovas neprašo naikinti jo pagrindu atsiradusiu padariniu - butu sujungima. Panaikinus Tarybos sprendima, jis nesukels teisiniu pasekmiu - nebus atkurta iki Sprendimo buvusi padetis.

Treciasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu i pareiškejo prašyma (b. l. 58) praše sprendima priimti teismo nuo˛iura.

Treciasis suinteresuotas asmuo pa˛ymejo, kad Sprendimo 2 punkte išdestytu siulymu pasinaudoti, ji igyvendinti ir atlikti atitinkamus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre nera galimybes, kadangi tam yra butinas statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas. Mineti butai yra pastate, kuris yra beveik visiškai sudeges, apleistas ir nenaudojamas, todel toks statinys tinkamu naudoti negali buti pripa˛intas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 8 d. sprendimu (b. l. 67-73) pareiškejo prašyma patenkino - panaikino Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2008 m. lapkricio 12 d. sprendima Nr. 1-706 „Del butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“.

Teismas konstatavo, kad byloje kiles gincas, ar Tarybos 2008 m. lapkricio 12 d. sprendimas „Del butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ Nr. 1-706, kuriuo Taryba nusprende suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausanciam 13,75 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), ir V. K. nuosavybes teise priklausanciam 21,59 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), bendra adresa (duomenys neskelbtini) (1 p.), ir siulyti V. K. kreiptis i valstybes imones Registru centro Vilniaus filiala del sujungto i viena turtini vieneta buto (duomenys neskelbtini) kadastriniu matavimu bylos sudarymo (2 p.), yra teisetas ir pagristas. Teismas nustate, kad V. K. 2008 m. rugsejo 30 d. su prašymu kreipesi i Vilniaus miesto savivaldybes administracija (toliau - ir Administracija), prašydamas apjungti i viena turtini vieneta jam priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybes dalis nustatant proporcingai pagal šiuo metu esama butu plota. Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Negyvenamuju ir gyvenamuju pastatu bei patalpu komisija 2008 m. rugsejo 24 d. posedyje nutare pavesti Miesto ukio departamento Energetikos ir statiniu skyriui rengti Tarybos sprendimo projektus del 7 ir 8 butu mansardoje, (duomenys neskelbtini), apjungimo. Taryba, atsi˛velgdama i Komisijos 2008 m. rugsejo 24 d. posed˛io protokola Nr. 200-37 ir i (duomenys neskelbtini) sutikima, Sprendimu nusprende: suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausanciam 13,75 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), ir V. K. nuosavybes teise priklausanciam 21,59 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), bendra adresa (duomenys neskelbtini) (1 punktas), ir siulyti V. K. kreiptis i valstybes imones Registru centro Vilniaus filiala del sujungto i viena turtini vieneta buto (duomenys neskelbtini) kadastriniu matavimu bylos sudarymo. Vyriausybes atstovas Teikimu, kuriame siule Tarybai svarstyti Sprendimo panaikinimo klausima, kreipesi i Taryba ir i Vilniaus miesto savivaldybes mera. Tarybos posedis ivyko 2008 m. gruod˛io 17 d., taciau iš šio posed˛io protokolo Nr. 2-27 matyti, kad Vyriausybes atstovo Teikimo svarstymas i darbotvarke nebuvo itrauktas. Vyriausybes atstovas su prašymu panaikinti Sprendima i teisma kreipesi 2009 m. vasario 3 d. Teismas, spresdamas ginca, vadovavosi Prie˛iuros istatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 8 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, LVAT administracine byla Nr. A16-981/2006. Teismas atmete atsakovo Tarybos argumentus, kad pareiškejas Vyriausybes atstovas, 2009-02-03 pateikes prašyma teismui, piktnaud˛iavo jam istatymo suteiktais igaliojimais, pa˛eide Prie˛iuros istatyme itvirtintas imperatyvias normas (pateike prašyma teismui nepasibaigus Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams), todel Vyriausybes atstovo prašymas turi buti atmestas kaip nepagristas. Teismas, vadovaudamasis Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padare išvada, kad Taryba Vyriausybes atstovo Teikima privalejo apsvarstyti artimiausiame Tarybos posedyje, t. y. 2008-12-17, ir apie priimta sprendima per 10 dienu nuo sprendimo priemimo dienos pranešti Vyriausybes atstovui. Teismas nurode, kad istatymo nuostata „artimiausiame posedyje (bet ne veliau kaip per 1 menesi)“ yra imperatyvi ir reiškia, kad teikima kolegialus savivaldybes administravimo subjektas privalo apsvarstyti artimiausiame posedyje ir kartu apibre˛ia termina, per kuri privaloma susirinkti i artimiausia posedi - „(ne veliau kaip per 1 menesi)“. Todel, atsi˛velgiant i tai, kad 2008-12-29 Vyriausybes atstovas gavo Tarybos protokolo kopija, iš kurios su˛inojo, kad Teikimas artimiausiame, t. y. 2008-12-17 ivykusiame, Tarybos posedyje svarstytas nebuvo, Vyriausybes atstovas pagristai ši Tarybos neveikima ivertino kaip neigiama atsakyma, todel, vadovaudamasis Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, per 10 dienu nuo Tarybos protokolo gavimo dienos, t. y. nuo 2008-12-29 iki 2009-01-08 turejo teise su prašymu del Sprendimo panaikinimo kreiptis i teisma. Taciau, turedamas duomenu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 24 d. nutartimi yra sustabdes Teikimo, kuriame siuloma svarstyti Sprendimo panaikinimo klausima, galiojima, teisetai ir pagristai i teisma su prašymu del Sprendimo panaikinimo kreipesi tik 2009 m. vasario 3 d., t. y. po to, kai 2009 m. vasario 2 d. gavo LVAT nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 24 d. nutartimi taikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone, kopija. Teismas pa˛ymejo, kad Vyriausybes atstovo prašymo teismui paduoti termino atnaujinimo klausima teismas jau yra išsprendes 2009 m. vasario 10 d. nutartimi, todel pakartotinai termino prašymui paduoti atnaujinimo teismas nenagrinejo. Teismas, vadovaudamasis Taisykliu 4, 46 punktais, išnagrinejes byloje esancius rašytinius irodymus, išklauses šaliu atstovu paaiškinimus bei ivertines teisini ginco reglamentavima, padare išvada, kad Taryba, priimdama gincijama Sprendima, pa˛eide Vyriausybes atstovo prašyme nurodytas teises aktu nuostatas, todel Tarybos sprendimas yra neteisetas bei nepagristas. Teismas atmete atsakovo Tarybos argumentus, kad Taryba Sprendimu patalpoms suteike ne adresa, o tik išreiške valia (sutikima) del daiktu suformavimo i viena nekilnojamaji daikta (butu sujungimo i viena buta), t. y. igyvendindama Disponavimo istatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Vietos savivaldos istatymo 48 straipsnio 2 dalyje jai suteikta nuosavybes teise priklausancio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcija veike kaip civiliniu teisiniu santykiu subjektas, kaip istatyminis turto savininkas, kuris išreiške valia (sutikima) del savivaldybei nuosavybes teise priklausancio turto - buto, esancio (duomenys neskelbtini) sujungimo su greta esanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanciu V. K. Teismas atmete ir Tarybos teigini, kad Sprendimas yra individualus teises aktas, skirtas konkreciam veiksmui atlikti – išreikti savininko valia (sutikima) del butu sujungimo, todel Vyriausybes atstovas neturejo igaliojimu teikti Tarybai Teikima, kuriame siuloma panaikinti Sprendima, neturejo ir teises kreiptis i teisma su prašymu panaikinti Sprendima. Teismas, ivertines gincijamo Sprendimo priemimo pagrinda, t. y. atsi˛velgdamas i tai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklemis, ivertines Sprendimo turini bei rezoliucija, padare išvada, kad gincijamu Sprendimu Taryba suteike bendra adresa butams, o ne išreiške valia del butu sujungimo i viena buta, t. y. atliko viešojo administravimo funkcijas ir veike ne kaip civiliniu teisiniu santykiu subjektas. Teismas konstatavo, kad gincijamas Sprendimas nera individualus teises aktas Prie˛iuros istatymo 4 straipsnio 7 dalies ir ABTI prasme, todel Vyriausybes atstovas turejo teise (ir pareiga) kreiptis tiek i Taryba su Teikimu, kuriame siuloma panaikinti Sprendima, tiek ir i teisma su prašymu del Sprendimo panaikinimo. Teismas nurode, jog nustacius, kad gincijamas Sprendimas priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, svarbu ivertinti, ar ji priimdama Taryba veike teisetai ir pagristai, t. y. svarbu nustatyti, ar Tarybos priimtas Sprendimas atitinka istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus – ar nepa˛eid˛ia Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte itvirtinto sprendimu teisetumo principo. Teismas, vadovaudamasis Taisykliu 4 ir 46 punktais, padare išvada, kad Taryba, budama savivaldybes atstovaujamaja institucija, neturejo teises spresti savivaldybes vykdomajai institucijai priskirto klausimo, todel, priimdama Sprendima, kurio 1 punktu nusprende suteikti dviems butams bendra adresa, viršijo savo kompetencijos ribas. Taryba, priimdama Sprendima, kurio 1 punktu dviems butams suteike bendra adresa, nesilaike Taisykliu 4 ir 46 punktuose nustatytu reikalavimu ir tuo pa˛eide Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio 6 punkte itvirtinta savivaldybes instituciju ir kitu savivaldybes viešojo administravimo subjektu priimtu sprendimu teisetumo principa - priimtas sprendimas neatitinka istatymu ir kitu teises aktu reikalavimu. Teismas nurode, kad pagristas yra ir pareiškejo Vyriausybes atstovo prašymo teiginys, jog Taryba gincijamo Sprendimo 2 punktu pa˛eide Disponavimo istatymo 8¹ straipsnio 4 punkte itvirtinta viešosios teises principa. Tokia išvada teismas padare, ivertines Lietuvos Respublikos teises aktus ir nustates, kad teises aktai nenumato savivaldybei tokio disponavimo savo turtu budo, kaip savivaldybei nuosavybes teise priklausancio nekilnojamojo turto apjungimo su privaciam asmeniui nuosavybes teise priklausanciu nekilnojamuoju turtu i viena turtini vieneta. Teismas konstatavo, kad atsakovo Tarybos Sprendimas yra nepagristas ir neteisetas.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba apeliaciniu skundu (b. l. 75-80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 8 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima - prašyma atmesti kaip nepagrista. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, priimtas pa˛eid˛iant ir neteisingai bei netinkamai taikant materialines bei procesines teises normas.

2. Šioje administracineje byloje atsakovas pareiškejo reikalavimu nepripa˛ino, ka patvirtina atsakovo šioje byloje pateiktas atsiliepimas. Taciau teismas sprendime apsiribojo ne tik sutrumpintu, bet ir nepagristu motyvu pateikimu.

3. Atsakovas remesi LVAT 2008 m. spalio 13 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A63 - 1716/2008, 2005 m. spalio 6 d. nutartimi administracineje byloje Nr. AS7 - 317-05, Teismas padare neteisinga išvada konstatuodamas, kad Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas apibre˛ia termina, per kuri privaloma susirinkti i artimiausia posedi. Toks teismo motyvas nepagristas, nes Prie˛iuros istatymas nereglamentuoja Tarybos posed˛iu sušaukimo tvarkos. Šiuo atveju Taryba turi laikytis Vietos savivaldos istatymo 13 straipsnyje nustatytos posed˛iu sušaukimo tvarkos, t. y. „posed˛iai šaukiami prireikus, bet ne veliau kaip kas trys menesiai“. Iš Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio nuostatu analizes bei LVAT praktikos analizes darytina išvada, kad Vyriausybes atstovas igyja teise kreiptis i teisma tik esant visoms Prie˛iuros istatymo 5 straipsnyje nustatytoms salygoms. Teismas neteisingai aiškindamas Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio nuostatas, nepagristai konstatavo, kad Vyriausybes atstovas kreipesi i teisma nepa˛eisdamas Prie˛iuros istatymo 5 straipsnio nuostatu.

Atsiliepimas

4. Teismas netinkamai aiškino ir taike Taisykliu nuostatas. Teismas nevertino atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, t. y. kad siekiant adreso suteikimo konkreciam objektui, visu pirma, butina, jog daiktas butu suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Tada jis atitiktu adreso objekto savoka, o tai nesant kitu kliuciu salygotu adreso suteikima (Taisykliu 3.3 p.). Tik suformavus nekilnojamaji daikta, savivaldybes vykdomoji institucija suteiktu adresa. Gincijamu Sprendimu Taryba tik išreiške valia (sutikima) del daiktu suformavimo i viena nekilnojamaji daikta (butu sujungimo i viena buta). Teismas ignoravo tiek Europos vietos savivaldos chartijos, tiek Vietos savivaldos istatymo nuostatas, kad savivaldybes veikia laisvai ir savarankiškai istatymu apibre˛tose ribose. Taigi savivaldybes taryba, neper˛engdama istatymu nustatytu igaliojimu, gali priimti sprendimus klausimais, kurie yra priskirti savivaldybiu kompetencijai, ir nepriskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. LVAT 2005 m. sausio 11 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A14-38-05 konstatavo, kad savivaldybes instituciju tarpusavio santykiu esme yra atskleista Konstitucinio Teismo 2002 m. gruod˛io 24 d. nutarime. Iš šio Konstitucinio Teismo nuostatu analizes darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei Taryba suteiktu patalpoms adresa, tai neturetu buti laikoma kompetencijos viršijimu. LVAT 2008 m. vasario 29 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A-39-276/2008 padare išvada, kad „jei sprendimo preambuleje nurodytos netinkamos teises normos, taciau pagal turini ir tikslus sprendimas gali buti pripa˛intas teisetu ir atitinkanciu teises aktu reikalavimus“, tai suponuoja išvada, kad turi buti vertinamas priimto teises akto turinys, o ne vien tik teises akto forma.

5. Teismas nemotyvavo ir nenurode, kaip konkreciai priemus Tarybos sprendima pasireiške viešosios teises principo pa˛eidimas. Vadovaujantis CK normomis, tiek turto savininkas, tiek turto valdytojas (gaves savininko sutikima) gali pertvarkyti gyvenamasias patalpas, jas sujungiant ar padalijant i kelis vienetus. Taryba kaip turto istatymine savininke turi teise turta valdyti, naudoti bei juo disponuoti istatymu nustatyta tvarka. Net ir apjungus butus, savivaldybe neprarastu nuosavybes teises i jai nuosavybes teise priklausanti turta, o taptu apjungto buto bendrasavininke. Sprendimo pagrindu savivaldybe, igyvendindama Disponavimo istatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Vietos savivaldos istatymo 48 straipsnio 2 dalyje jai suteikta nuosavybes teise priklausancio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcija, veike kaip civiliniu teisiniu santykiu subjektas, tai yra, kaip istatyminis turto savininkas, išreiške valia (sutikima) del savivaldybei nuosavybes teise priklausancio turto.

6. Teismas sprendime nemotyvavo, kodel skund˛iamas sprendimas nelaikytinas individualiu teises aktu. Priešingai, Viešojo administravimo istatymo 2 straipsnio 9 punkte individualaus administracinio akto savoka apibre˛ta kaip vienkartis teises taikymo aktas, skirtas konkreciam asmeniui ar nurodytai asmenu grupei. Ivertinus Sprendimo priemimo tiksla (išreikšti sutikima), taikymo apimti (skirtas konkreciam subjektui), gincijamas Sprendimas laikytinas tik individualiu teises aktu, skirtu konkreciam veiksmui atlikti - išreikšti savininko valia (sutikima) del buto sujungimo su fiziniam asmeniui priklausanciu butu.

7. ABTI 92 straipsnyje nurodoma, kad skund˛iamo akto panaikinimas reiškia, jog konkreciu atveju atkuriama buvusi iki gincijamo akto priemimo padetis, t. y. atkuriamos pa˛eistos pareiškejo teises ar teiseti interesai. Teismas skund˛iamame sprendime neanalizavo, kokias teisines pasekmes priimtas sprendimas sukels, neanalizavo faktiniu aplinkybiu bei nevertino atsakovo argumentu, jog gincijamo sprendimo pagrindu atsirado teisiniai padariniai -yra pradeta butu apjungimo i viena turtini vieneta procedura, todel naikinti Sprendima nera jokio teisinio pagrindo, tuo labiau, kad Vyriausybes atstovas neprašo naikinti jo pagrindu atsiradusiu padariniu. Panaikinus Sprendima jis nesukels teisiniu pasekmiu, t. y. nebus atkurta iki Sprendimo buvusi padetis (LVAT 2003 m. gegu˛es 19 d. nutartis administracineje byloje Nr. A5-473/2003).

Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 84-89) prašo apeliacini skunda atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista.

Pareiškejas nurode, kad gincijamas savivaldybes tarybos sprendimas yra neteisetas iš esmes, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo nuostatas, teigdamas, kad civiliniu santykiu kontrole neieina i Vyriausybes atstovo apskrityje kompetencija, apibre˛ta Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatyme. Vadovaujantis Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo nuostatomis Vyriausybes atstovo igaliojimai neapsiriboja vien tik administracinio pobud˛io teisiniais santykiais. Tiek Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio 3 dalis, tiek 5 straipsnio 4 dalis nustato Vyriausybes atstovui pareiga pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dali pareikšti bendrosios kompetencijos teismui ieškini del viešojo intereso gynimo, nustacius, kad remiantis savivaldybes administravimo subjekto teises aktu, neatitinkanciu Konstitucijos ir istatymu, yra sudarytas sandoris savivaldybes vardu ir tas sandoris pa˛eid˛ia viešaji interesa, taip pat kai yra kitu istatymu numatytu sandoriu negaliojimo pagrindu. Pa˛ymi, kad gincijamas atsakovo sprendimas yra individualus administracinis aktas, priimtas vadovaujantis viešosios teises aktais bei vykdant viešojo administravimo funkcijas, šiame sprendime nera tiesiogiai remiamasi civilines teises normomis, todel gincas iš esmes yra ne civilinio, kaip teigia atsakovas, o grynai administracinio pobud˛io. Atkreipia demesi, kad teismas skund˛iamame sprendime nekonstatavo ir net nekele prielaidu, jog atsakovo sprendimas gali buti pripa˛istamas norminiu teises aktu. Vyriausybes atstovas turi teise (ir net pareiga) tokio pobud˛io aktus skusti administraciniam teismui, ypatingai, kai savivaldybes administravimo subjektas, privalantis u˛tikrinti, kad jo veikla bei visais jo veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiima istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, jog nebutu priimti gincijami sprendimai. Atkreipia demesi, kad šiuo metu LR teises aktai nedraud˛ia savivaldybes administravimo subjektui paciam panaikinti savo priimta akta. Nurodo, kad iki šiol butu apjungimo procedura yra sustabdyta ir jokiu teisiniu pasekmiu nera atsirade. Pa˛ymi, kad teismas atsake i Vyriausybes atstovo pareiškime išdestytus pagrindinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškejas kreipesi i teisma prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2008 m. lapkricio 12 d. sprendima Nr. 1-706 „Del butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“, kuriuo 1 punktu nuspresta suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausanciam 13,75 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), ir V. K. nuosavybes teise priklausanciam 21,59 kv.m bendro ploto butui (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv.m ploto bendro naudojimo patalpa, pa˛ymeta (duomenys neskelbtini), bendra adresa (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Tiek iš Sprendimo pavadinimo, tiek iš Sprendimo 1 punkto turinio analizes yra visiškai akivaizdu, kad buvo išsprestas bendro adreso suteikimo klausimas, bet ne dvieju daiktu suformavimo i viena daikta klausimas, todel apeliacinio skundo argumentas apie neva spresta vieno daikto suformavima pripa˛intinas visiškai nepagristu.

Atsi˛velgiant i ka tik konstatuota aplinkybe, atliekant teisini vertinima, bus vadovaujamasi tomis teises normomis, kurios reglamentuoja Tarybos darba bei adresu suteikima pastatams, patalpoms ir butams.

Be to, darytina vienareikšmiška išvada apie skund˛iamo Sprendimo patekima i individualaus teises akto savoka, nes jis skirtas konkreciam subjektui, t.y. treciajam suinteresuotam asmeniui V. K. (Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 str. 14 d.).

Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnyje išdestyti pagrindiniai principai, kuriais grind˛iama vietos savivalda. Vienas iš ju yra savivaldybes veiklos ir savivaldybes instituciju priimamu sprendimu teisetumo principas, reiškiantis, kad savivaldybes instituciju ir kitu savivaldybes viešojo administravimo subjektu veikla ir visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus.

Teisetumo principo aspekte butina pa˛ymeti, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. gruod˛io 24 d. nutarime yra nurodes, jog „Konstitucine nuostata, kad savivaldybes pagal Konstitucijos ir istatymu apibre˛ta kompetencija veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar istatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybems, tai savivaldybes ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybiu kompetencijos turi buti igyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybiu tarybu sprendimu, priimtu neper˛engiat ju kompetencijos ribu, igyvendinimas neturi buti saistomas kuriu nors valstybes instituciju ar pareigunu sprendimu (leidimu, sutikimu ir pan.). Taciau pabre˛tina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybems, yra reglamentuojamos istatymais. Ne viena iš šiu funkciju nereiškia, kad savivaldybes atitinkamoje srityje yra absoliuciai savarankiškos“. Vadinasi, savivaldybiu tarybos gali veikti tik ta apimti, kuri yra apibre˛ta teises aktais. Nors savivaldybiu tarybu ir ju vykdomuju organu santykiai yra grind˛iami konstituciniu vykdomuju organu atskaitingumo ir savivaldybiu tarybu viršenybes joms atskaitingu vykdomuju organu at˛vilgiu principais, taciau tai nenulemia savivaldybiu tarybos teises atitinkamam vykdomajam organui priskirta funkcija perimti savo ˛inion ir išspresti klausima. Priešingu atveju butu pa˛eistas ir Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 4 punkte itvirtintas nepiktnaud˛iavimo vald˛ia principas (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draud˛iama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint istatymo nustatyta tvarka suteiktu viešojo administravimo igaliojimu arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitu, negu istatymu ar kitu norminiu teises aktu nustatyta, tikslu). Kitaip butu nepaisyta ir viešojoje teiseje egzistuojancio principo, kad yra leid˛iama tik tai, kas yra numatyta istatymu.

Vietos Savivaldos istatymo 16 straipsnyje, apibre˛ianciame savivaldybes tarybos kompetencija, nera u˛siminta apie savivaldybes tarybos teise suteikineti adresus gyvenamosioms patalpoms. Tokia teise bei pareiga, atsi˛velgiant i Vietos savivaldos istatymo 30 straipsnio nuostatas, Taisykles – skirta savivaldybes vykdomajai institucijai. Taisykliu 4 punkte nurodyta, jog butent savivaldybes vykdomoji institucija teikia adresu objektams numerius, o 46 punkte pa˛ymeta, kad suteikti numeriai faktiškai esanciuose pastatuose patalpoms ir butams patvirtinami savivaldybes vykdomosios institucijos sprendimu, prie jo pridedant aukšto planus. Tokiame sprendime taip pat nurodomi gyvenamosios vietoves ir gatves pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybe gatvei, unikalus patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpu ar butu numeriai. Taigi, butent savivaldos vykdomoji institucija yra atsakinga u˛ adresu suteikima butams, o ne savivaldybes taryba. Tokia situacija, kai pagal teises aktus savivaldybiu taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams priskirtos funkcijos vykdomos pacios savivaldybes tarybos, nors tai nera expressis verbis numatyta istatymu – netoleruotina bei teisiškai ydinga.

Del išdestytu prie˛asciu sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog Taryba, budama savivaldybes atstovaujamaja institucija, neturejo teises spresti savivaldybes vykdomajai institucijai priskirto klausimo, todel, priimdama Sprendima, kurio 1 punktu nusprende suteikti dviems butams bendra adresa, viršijo savo kompetencijos ribas. Sprendimo 2 punktas iš esmes prieštarauja skund˛iamo Sprendimo turiniui, atitrauktas nuo jo esmes, o tai reiškia, jog niekaip negalejo buti paliktas galioti. Juk buvo priimtas sprendimas del bendro adreso suteikimo, bet ne del atskiru turtiniu vienetu sujungimo i viena turtini vieneta. Pastarojo sprendimo visiškai nera, ka apeliacines instancijos teismo posed˛io metu pripa˛ino tiek atsakovo atstove, tiek pareiškejo atstove. Skund˛iamas teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 8 d. sprendima palikti nepakeista, o Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius BakaveckasLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius