Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo G. G. (toliau tekste - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 25 d. Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gauta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartis, kuria kaltinamojo G. G. priešpriešinis skundas privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarasis kaltina E. B. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., 145 str. 1 d., 235 str., 236 str., padarymu, perduotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Arūnas Žemrieta (toliau tekste - prokuroras), susipažinęs su minėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2012 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Išanalizavęs bylos aplinkybes, žemesnės instancijos teismas sutiko su prokuroro 2012 m. lapkričio 19 d. nutarime išdėstyta pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., 235 str., 236 str., 2012 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Karoliniškių policijos nuovadoje, medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2012 m. balandžio 24 d. pareiškėjo G. G. pareiškimą, nesant E. B. veiksmuose nusikalstamos veikos. Minėtas nutarimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimu bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo paliktas galioti. Argumentai yra išdėstyti minėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išsiųsta pareiškėjui, todėl žemesnės instancijos teismas jų nekartojo.

Žemesnės instancijos teismas laikė pagrįstomis ir skundžiamo prokuroro nutarimo išvadas dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str., 235 str., 236 str., nes tik Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėjus pareiškėjui žinomą privataus kaltinimo bylą, bus galima įvertinti ar pareiškėjo nurodomuose E. B. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 235, 236 str. požymiai, be to, Lietuvos Respublikos BK 154 ir 155 str. nurodyta nusikalstama veika yra priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Pareiškėjo vertinimu, iš prokuratūros nutarimo aiškiai matyti, kad nebuvo atliktas joks tyrimas, tik konstatuojama kas buvo parašyta 2012 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje ir kokie veiksmai buvo praeityje, niekas nebuvo net apklausti, neatlikti kiti tyrimo veiksmai. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju, pareiškime apie E. B. galimai nusikalstamas veikas nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi, šie duomenys nebuvo paneigti patikimais ir objektyviais įrodymais ar kitais duomenimis. Nurodytų duomenų teisingumą galima būtų vertinti tik atlikus papildomus aplinkybių patikslinimo veiksmus. Pareiškėjo manymu, neatlikus tyrimo veiksmų dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių, kategoriškai negalima spręsti apie duomenų teisingumą todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. bei 2 str.

Pareiškėjo įsitikinimu, E. B. padarė nusikalstamą veiką, nes 2011 m. rugpjūčio 8 d. LBS tarybos posėdyje pareiškėjui grasino fiziniu smurtu, melagingai įskundė ar pranešė apie nebūtą pareiškėjo nusikaltimą teisėtvarkai, apšmeižė pareiškėją ir davė teisėtvarkai melagingus parodymus, šie duomenys nebuvo paneigti patikimais ir objektyviais įrodymais.

Skunde atkreipiamas dėmesys į 2012 m. birželio mėnesio E. B. šalininkų LBS tarybos narių, liudytojų J. J., A. J., R. N., P. R., M. V. Z., A. B. policijoje apklausos protokolus, iš kurių aiškiai matyti, kad liudytojų parodymai surašyti viena ir ta pačia ranka, visų liudytojų parodymai yra iš esmės identiški, parodymų turinys ir tekstas labai tarpusavyje panašūs ir labai panašūs į LBS tarybos narių inicijuotą 2011 m. rugsėjo 29 d. rašto „Dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo“ tekstą - liudytojų parodymai perkopijuoti, neišsamūs, šališki, parašyti pagal vieną šabloną, pagal tam tikrą užduotą šališką pavyzdį, todėl šios apklausos negali būti laikomos pilnomis, teisingomis, išsamiomis ir pakankamomis, todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą, žemesnės instancijos teismas turėjo panaikinti prokuroro nutarimą ir įpareigoti atlikti tinkamas įstatymų numatyta tvarka liudytojų apklausas ir dėl šios svarbios priežasties nutartis naikintina.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra nekonkreti, t. y. nėra aišku kokie konkrečiai tyrimo veiksmai buvo atlikti (kokie liudytojai buvo apklausti, kokius parodymus jie davė, kokie dokumentai buvo surinkti ir kokiu būdu išanalizuoti). Todėl pareiškėjas skundžiamos nutarties argumentuotai apskųsti skundu negali ir mano, kad skundžiama nutartis dar ir dėl to turėtų būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas nepasisakė ir nesvarstė, nors pareiškėjas prašė teismo atkreipti dėmesį, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados tyrėja R. M. neteisingai užrašė parodymus, nors jo 2011 m. spalio 7 d. paaiškinime akivaizdžiai matyti, kad jis niekur nerašė, nepaaiškino ir nepripažino, kad patalpino straipsnį internetiniame tinklalapyje www.demokratija.eu, nes tai padarė ne pareiškėjas, jis neturėjo net tokios galimybės, nes su šiuo tinklalapiu, su šia visuomenės informavimo priemone jis neturi nieko bendro, šio tinklalapio neadministruoja ir niekada netalpino minėtame tinklalapyje informacijos, o dėl E. B. kreipimosi į teisėtvarką pareiškėjui kilo neigiamos teisinės pasekmės. Tyrėjos užrašyti neteisingi parodymai yra neteisėti, pareiškėjui daro žalą, sukelia neigiamas teisines pasekmes privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, minėti jo parodymai privalo būti ištaisyti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad privatus kaltintojas E. B. privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), savo 2012 m. vasario 9 d. pareiškime (privataus kaltinimo tvarka) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pats teigia neteisingai ir remiasi neteisingai užrašytais tyrėjos surašytais parodymais nepagrįstai kaltindamas pareiškėją. Sulyginus pareiškėjo 2011 m. spalio 7 d. paaiškinimo žodžius ir tyrėjos R. M. 2011 m. spalio 17 d. nutarime parašytus žodžius aiškiai matyti, kad pareiškėjas nerašė, jog patalpino informaciją, todėl šie tyrėjos parodymai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodo prašęs teismo ištaisyti šiuos neteisingus R. M. 2011 m. spalio 17 d. nutarime parašytus parodymus, tačiau teismas visiškai nepasisakė ir neištaisė neteisingų parodymų, todėl pareiškėjas pakartotinai prašo teismo ištaisyti akivaizdžiai neteisingus, neteisėtus tyrėjos parodymus.

Pareiškėjo įsitikinimu, pateikdamas skundą prieš pareiškėją privataus kaltinimo tvarka, E. B. jį melagingai įskundė dėl nebūtos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 236 str.), nes pareiškėjas E. B. nešmeižė, o pasakė tiesą ir kreipėsi dėl E. B. grasinimo fiziniu smurtu į teisėtvarką. Neįsivaizduojama situacija, kai pareiškėjas iš nukentėjusio nuo E. B. grasinimo fiziniu smurtu buvo padarytas kaltinamuoju.

Skundžiama nutartis, pareiškėjo įsitikinimu, yra naikintina, nes teismas visiškai ignoravo jo argumentuotus prašymus: „Dėl Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Lazdynu policijos nuovados darbo.“ Pareiškėjas prašė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, kuriai pavaldi policija, atkreipti dėmėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados pareigūnų darbą, tačiau dėl to nebuvo pasisakyta. Pareiškėjo nuomone, jo teisės Lazdynų policijos nuovadoje buvo pažeistos, neginamos, nes jis jiems parašė daug skundų, o pareiškėjo nuomone, netinkamu Lazdynų policijos nuovados pareigūnų darbu pasinaudojo E. B. apkaltindamas jį šmeižtu, tačiau nei prokuroras, nei teismas dėl šio pareikšto argumentuoto prašymo savo galutiniuose sprendimuose nepasisakė. Todėl skundžiama teismo nutartis yra naikintina. Be to, teismo buvo prašoma panaikinti ir 2011 m. spalio 11 d. Lazdynų policijos nuovados priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas apie tai nepasisakė.

Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai iš esmės formaliai tik atkartojo aplinkybes dėl poligrafo naudojimo, todėl nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, nes neatsakė į jo skundo argumentus šioje dalyje. Jo 2012 m. spalio 18 d. priešpriešinis skundas privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš esmės neišnagrinėtas ar neišsamiai, nepilnai, neargumentuotai, nekonkrečiai, netinkamai nagrinėtas, nėra konkretumo, todėl ir dėl šios priežasties nutartis naikintina.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi nepasisakė, neišsprendė, nesvarstė dėl Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytos veikos. E. B. pareiškėją viešai teismo ir teismą stebėjusių asmenų tarpe įžeidė. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas daug kartų teisėtvarkai nurodė savo skunduose, kad iš tiesų, 2011 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės Lazdynų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), LBS tarybos posėdyje E. B. jam grasino fiziniu smurtu, grasinimai buvo išreikšti E. B. žodžiais „aš tau tuoj trenksiu, kad tavęs nuo sienos neatkrapštys“. D. E. B. grasinimo fiziniu smurtu buvo kreiptasi į teisėtvarką į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Lazdynų policijos nuovadą. D. E. B. išsakytų žodžių pareiškėjas pajuto nesaugumo jausmą, baimę dėl savo gyvybės, sveikatos ir saugumo.

Pareiškėjo nuomone, LBS tarybos narių parodymai, siekiantys padėti LBS tarybos nariui E. B., neteisingi, neobjektyvūs, priešiški suinteresuoti pareiškėjui nepalankia linkme parodymai ir tai yra tiktai jų žodžiai, kurie nepatvirtinti ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo manymu, būtina patikrinti LBS tarybos narių parodymų teisingumą, patikimumą, atliekant tyrimą poligrafu (melo detektoriumi). Pareiškėjo žiniomis, E. B. liudytojų, LBS tarybos narių apklausos protokolai buvo surašyti tiktai 2012 m. birželio mėnesį. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktajame policijos komisariate Karoliniškių PN pagal prokuratūros leidimą prašė jam pateikti visų liudytojų apklausų protokolų dokumentus, leisti pasidaryti jų kopijas. Pareiškėjui pateikti minėti 2012 m. birželio mėnesio E. B. liudytojų LBS tarybos narių apklausų protokolai, tačiau ankstesnių liudytojų apklausų protokolų žodžiu nebuvo.

2011 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariate buvo registruotas pareiškėjo, pareiškimas dėl E. B. bei LBS tarybos narių netinkamo elgesio. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. spalio 7 d. buvo penktadienis, paskui ėjo savaitgalis, o jau 2011 m. spalio 11 d, antradienį Lazdynų policijos nuovada priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo vertinimu, logiška, kad fiziškai per tokį trumpą laiką Lazdynų policijos nuovados pareigūnas negalėjo išsikviesti ir apklausti šešių liudytojų. Be to, kai pareiškėjas prašė Lazdynų policijos nuovados pateikti liudytojų apklausas, jie nepateikė. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados 2011 m. spalio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. B. grasinimo - buvo priimtas neteisėtai, neatlikus įstatymų numatyta tvarka liudytojų apklausų, neatlikus visiškai jokio tyrimo, todėl šis nutarimas neteisėtas, negali galioti ir yra naikintinas, nes matyti, kad E. B. liudytojų, LBS tarybos narių apklausos protokolai buvo surašyti tiktai 2012 m. birželio mėnesį, o pareiškėjui dėl šio 2011 m. spalio 11 d. neteisėto nutarimo padaryta žala. Be to, pareiškėjo manymu, Lazdynų policijos nuovados pareigūnai neteisėtai priėmė ir užskaitė 2011 m. rugsėjo 29 d. LBS tarybos narių raštą „Dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo“ kaip tariamus parodymus, tekstas parašytas ir kolektyviai pasirašytas ant LBS blanko, o tai nėra teisinės institucijos dokumentas, tuo metu, neatliko reikiamų įstatymų tvarka apklausų, dėl LBS tarybos narių rašto - jiems kaip liudytojams nekilo atsakomybė dėl melagingų parodymų. Pareiškėjo nuomone, tai tiesiog LBS tarybos narių iniciatyva, bendrai surašytas ir kolektyviai pasirašytas šališkas tekstas ir atiduotas policijai. Pareiškėjui nesuprantama, kaip teisėtvarka priėmė, užskaitė šį jų LBS dokumentą, iš kurio akivaizdžiai matosi liudytojų šališkumas, neobjektyvumas, tendencingumas ir tuo metu nebuvo atliktos įstatymų numatyta tvarka apklausos siekiant išsiaiškinti ar buvo padaryta neteisėta veika pareiškėjo atžvilgiu.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apklausti kiti liudytojai pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį, t. y. V. J., O. G., D. M., I. J., A. Z. savo parodymuose pažymėjo LBS tarybos narių, kurie davė parodymus E. B. naudai, priešiškumą pareiškėjo atžvilgiu, E. B. netinkamą elgesį, E. B. netiesą, LBS tarybos narių netinkama elgesį, siekimą pareiškėją pašalinti iš LBS tarybos. Kadangi LBS tarybos nariai pareiškėją apkalbinėjo, šmeižė, todėl LBS tarybos nariai turėjo priešišką motyvą neteisingai liudyti jo atžvilgiu, tą patvirtina ir policijai pateikta filmuota medžiaga. Pareiškėjas prašo teismo peržiūrėti ir įvertinti pateiktą filmuotą medžiagą iš LBS susirinkimų.

Skunde teigiama, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. LBS tarybos posėdyje jau ne pirmą kartą vyko LBS tarybos narių puolimas prieš pareiškėją, įžeidinėjimai, šmeižimas, gąsdinimai jo atžvilgiu, tai buvo daroma ir seniau. Pareiškėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, jokiu būdu kategoriškai negalima vadovautis E. B. liudytojų - LBS tarybos narių šališkais parodymais, nes liudytojai yra bendrininkai, tarpusavyje gerai pažįstami, tarpusavyje nuolatos bendrauja, bendrai veikė prieš pareiškėją Lazdynų bendruomenėje ir kovojo su juo dėl valdžios LBS taryboje, jie tarpusavyje susiję, bendrai priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją, suinteresuoti jam nepalankia eiga, liudytojų žodžių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, o tai vertintina kaip E. B. šalininkų - liudytojų, siekis padėti E. B. išvengti teisinės atsakomybės už jo elgesį ir žodžius pareiškėjo atžvilgiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. bei siekiu visokeriopai pakenkti pareiškėjui.

Pareiškėjo įsitikinimu, iš aukščiau minėtos informacijos akivaizdžiai matyti ir aiškiai suprantama, kad E. B. ir minėti LBS tarybos nariai susitarę sutartinai, kolektyviai, suderinę parodymus kreipėsi į teisėtvarką ir jų parodymai neobjektyvūs, akivaizdžiai šališki, tendencingai, sąmoningai kryptingai nukreipti prieš pareiškėją, todėl jų teisingumą būtina patikrinti. E. B. liudytojai, LBS tarybos nariai tarpusavyje sutarę, galimai net ant paties E. B. parengto rašto ar kito asmens parengto 2011 m. rugsėjo 29 d. rašto „Dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo“ bendrai visi pasirašė, o ne davė parodymus apie tai, ką iš tiesų matė ir girdėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. LBS tarybos posėdyje, jeigu LBS tarybos nariai - liudytojai visi pasirašė ant vieno bendro lapo, tai galima manyti ir įtarti, kad ne jie tą lapą parengė, ir kad dėl priešiškumo pareiškėjui jie yra susitarę ir susimokę prieš jį, nes jie jo nekenčia dėl turimos nuomonės, visuomeninės veiklos ir kritikos LBS tarybos nariams ir jų partijoms. Pareiškėjo nuomone, su juo vykdomas politinis ir visuomeninis susidorojimas.

Skunde teigiama, kad priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, nebuvo pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį nurodyti atlikti visi papildomi tyrimo veiksmai, nes nebuvo skirtas ir atliktas tyrimas poligrafu, nors dėl to Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje yra pasisakęs. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad atsisakant pradėti ikiteismini tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, buvo išimtinai vadovaujamasi E. B. šalininkų parodymais, tačiau nebuvo apklausti asmenys, kurių paaiškinimai raštu yra teismui pateiktoje medžiagoje: V. J., O. G., D. M., I. J., A. Z., kurie galėjo turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Be to, teismas pažymėjo, jog skunde Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pareiškėjas, siekdamas nustatyti parodymų objektyvumą, prašė savo bei apklaustų liudytojų parodymus patikrinti poligrafu, tačiau teismas skundžiamojoje nutartyje apie tai nepasisakė ir tuo būdu neišsamiai išnagrinėjo skundo argumentus. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad neatlikus aukščiau nurodytų bei pagal tyrimo eigą kitų būtinų veiksmų, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai daryti, jog nepavyko gauti objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str.

Pareiškėjo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir patikrinti yra būtina atlikti poligrafo tyrimą, ypač esant tiriamojo sutikimui ir pageidavimui. Toks tyrimas įrodytų, kad pareiškėjas nešmeižė E. B. ir, kad pareiškėjui iš tikrųjų buvo grasinama fiziniu smurtu, kita vertus, tai leistų patvirtinti, kad E. B. pareiškėją įskundė melagingai ir kad būtent jis pats siekė pareiškėją šmeižti bei įvairiais būdais su juo susidoroti. Tačiau žemesnės instancijos teismas nepasisakė ir dėl šių pareiškėjo argumentų. Todėl skundžiama nutartis yra naikintina. Pareiškėjo nuomone, būtina patikrinti LBS tarybos narių parodymų teisingumą, patikimumą atliekant tyrimą poligrafu (melo detektoriumi) bei išreikalauti 2011 m. rugpjūčio 8 d. LBS tarybos posėdžio garso įrašą bei tinkamai apklausti juos kaip liudytojus ir sudaryti pareiškėjui galimybę užduoti klausimus LBS tarybos nariams. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka būti tiriamas poligrafu, bei prašo teismo pasiūlyti atlikti tyrimą poligrafu LBS tarybos nariui E. B. bei jo nurodytiems liudytojams - LBS tarybos nariams A. J., J. J., M. V. Z., P. R. ir O. N., dėl jų parodymų ir teiginių patikimumo. Jeigu būtų paskirtas tyrimas poligrafu E. B. ir jo nurodytiems liudytojams, pareiškėjas prašo, kad tyrimas būtų atliekamas jo akivaizdoje, jam dalyvaujant ir stebint tyrimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apylinkės prokuratūros prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir jau išspręsti kitoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktajame policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo G. G. pareiškimas dėl E. B. bei LBS tarybos narių netinkamo elgesio. G. G. pareiškime nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LBS tarybos posėdyje E. B. grasino pareiškėjui fiziniu susidorojimu. Pareiškime G. G. taip pat nurodė, kad LBS tarybos nariai nuolat jį šmeižia, trukdo išreikšti savo nuomonę. 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktajame policijos komisariate gautame pareiškėjo pareiškime taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, pradėtą pagal E. B. skundą privataus kaltinimo tvarka, nuosprendis byloje nepaskelbtas. Pareiškėjas nurodė, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu pradėta nepagrįstai, pagal E. B. melagingą skundą, todėl, pareiškėjo nuomone, E. B. jo atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 145 str., 235 str., 236 str.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Lazdynų policijos nuovados tyrėjas G. P. dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių 2012 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis 2012 m. liepos 13 d. nutarimu minėtą tyrėjo nutarimą paliko galioti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl 2012 m. liepos 13 d. prokuroro nutarimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. liepos 13 d. nutarimą atmesti skundą bei tyrėjo 2012 m. birželio 13 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, jog tik atlikus nurodytus papildomus veiksmus bei įvertinus jų metu gautus duomenis kartu su kita medžiaga, bus galima daryti išvadą, ar pareiškėjo atžvilgiu buvo išsakyti realūs grasinimai.

Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Karoliniškių policijos nuovados tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d. 1 p., 2012 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nėra surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad E. B. veikoje yra nuskalstamos veikos požymių.

2012 m. lapkričio 13 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė atmetė pareiškėjo skundą, palikdama galioti tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. O Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl aukščiau nurodyto prokurorės nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikto priešpriešinio privataus kaltinimo skundo, jame iš esmės keliami analogiški reikalavimai, kurie jau buvo išsakyti pareiškėjo 2012 m. balandžio 24 d. pareiškime. Tą akcentavo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartyje nurodęs, kad iš teismui pateikto priešpriešinio skundo turinio matyti, kad G. G. reiškiami kaltinimai jau yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, teismas priešpriešinį skundą perdavė prokurorui spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Tokiu būdu susidarė situacija, kuomet pareiškėjo 2012 m. balandžio 24 d. pareiškimo ir 2012 m. spalio 18 d. priešpriešinio privataus kaltinimo skundo argumentai, kurie iš esmės yra vienodi, buvo nagrinėjami atskirai, nors ekonomiškiau ir protingiau juos būtų buvę apjungti. Nepaisant šios aplinkybės, akivaizdu, kad procesas dėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 24 d. pareiškimo yra baigtas, o tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d., tiek Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyse automatiškai yra pasisakyta ir dėl skundo, kuris yra pateiktas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, argumentų.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos galimai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o paremtos prielaidomis, kas nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje surinkti bei pareiškėjo skunde nurodomi dokumentai patvirtina vien konfliktinių santykių tarp G. G. bei LBS tarybos narių buvimą, tačiau tai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, skirtingai negu kad teigia pareiškėjas, nebuvo įpareigojęs pareigūnų skirti ir atlikti tyrimą poligrafu. Pastarojoje nutartyje buvo nurodoma, jog apylinkės teismas iš viso nepasisakė dėl poligrafo naudojimo, tokiu būdu neišsamiai išnagrinėdamas pareiškėjo pateiktą skundą. Tuo tarpu 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinėjo šį pareiškėjo skundo argumentą, nurodydamas savo sprendimo motyvus, su kuriais sutiko ir aukštesnės instancijos teismas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neteisingai supranta ir traktuoja Lietuvos Respublikos BK 145 str. dispoziciją. Pagal šią normą kaltu gali būti pripažintas tik tas, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Kartu turi būti nustatytas pakankamas pagrindas leidžiantis manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiuo atveju nesurinkta jokių duomenų net apie paties galimo grasinimo pavartoti smurtą fakto buvimą, nekalbant apie duomenis, kurie leistų padaryti išvadą, kad pagal grasinimų sunkumą galimai buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. be to, nutartyje pažymėta, kad dėl galimo grasinimo pareiškėjas kreipėsi tik praėjus nemažam laiko tarpui. Pats galimo grasinimo faktas yra tyrinėjimo objektas pradėtoje privataus kaltinimo byloje dėl šmeižimo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. (galimo grasinimo išsakymo data) nenustatyta jokių naujų duomenų apie galimą grasinimą. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad net ir nustačius grasinimo faktą, nebūtų pagrindo teigti apie tokio grasinimo įvykdymo realumą. Apygardos teismas atskirai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str., 235str., 236 str., tik konstatavo, kad procesai, dėl galimai šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo, galimi tik teismui išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą dėl šmeižto. Šią aplinkybę nurodė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamoje 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartyje nevertino nei policijos nei prokuratūros darbo priimant vienokius ar kitokius sprendimus, nes toks nurodytų institucijų darbo vertinimas aiškiai išeitų už BPK normomis reguliuojamos sferos, t. y. tai darydamas, teismas viršytų savo kompetencijos ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo G. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.