- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- I-2849-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01440-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 27–28) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Vilniaus TM) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1963/10000393659, 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-123/10000393659 ir 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5MA-34-481.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1963/10000393659 nusprendė areštuoti jam priklausantį turtą dalies atsirandančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir surašė skundžiamą turto arešto aktą. Sprendime paaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamuoju aktu penkiolika asmenų, tarp jų ir pareiškėjas, pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, be to, Vilniaus TM 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimu pareiškėjui buvo nurodyta apie ketinamą įregistruoti preliminarią 1 146 277,22 Eur solidarią mokestinę prievolę. 2018 m. balandžio 3 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-481, kuriuo pakeitė turto arešto mastą į 1 296 515 Eur bei turto arešto pagrindą į „pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003”.
Nesutikdamas su skundžiamas sprendimais pareiškėjas pabrėžė, jog kaltinamuoju aktu asmenys nėra pripažįstami kaltais, be to, pareiškėjas jokiu teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, pažeidęs nustatytą tvarką, t. y. įgijęs, gabenęs ir laikęs Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Baudžiamoji byla, kurioje jis yra vienas iš kaltinamųjų, šiuo metu yra nagrinėjama pirmos instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu konstatuotos aplinkybės, susijusios su cigarečių disponavimu, turės tiesioginės įtakos skolos muitinei įregistravimui, todėl šiuo metu, pareiškėjo įsitikinimu, jis nėra ir negali būti skolininku muitinei.
Dėl turto arešto akto pagrindo pakeitimo pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus TM sprendimą Nr. 2TR-19-0003 apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), prašydamas sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau iki šiol jokio sprendimo negavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–36).
Nurodė, kad buvo atliktas tyrimas dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai 2010 m. balandžio 4 d. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas akcizines prekes (cigaretes), paženklintas trečiųjų šalių banderolėmis. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė asmenų, vienas iš kurių yra pareiškėjas, dalyvavo kontrabandos būdu neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją, disponavo šiomis prekėmis ir žinojo arba turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, todėl, remiantis įvežimo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalimi, yra laikytini skolininkais muitinei. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Vilniaus TM pareiškėjui ir kitiems numatomiems bendraskoliams išsiuntė 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie galimą nepalankų sprendimą, išdėstė priežastis ir teisinę bazę, kurių pagrindu solidariems skolininkams preliminariais skaičiavimais numatoma įregistruoti 1 146 277,22 Eur skolą muitinei bei pasiūlė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti mokesčių administratoriui savo nuomonę, paaiškinimus dėl pranešime nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti numatomą priimti nepalankų sprendimą. Pareiškėjas per nustatytą terminą į muitinę nesikreipė ir savo nuomonės dėl numatomos įregistruoti mokestinės prievolės nepareiškė.
Paaiškino, kad turto areštas kaip mokestinės prievolės užtikrinimo būdas mokesčių mokėtojo atžvilgiu taikytinas ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius yra užfiksavęs mokesčių teisės aktų pažeidimus, bet sprendimas dar nėra priimtas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą vienokiu ar kitokiu būdu gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Vilniaus TM priėmė 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1963, kuriuo nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti bei surašė 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-123, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausantį keleivinį automobilį (areštuoto turto vertė – 1 540 Eur).
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, remdamasi patikrinimo metu surinkta informacija, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamajame akte nustatytomis aplinkybėmis bei kitų asmenų, veikusių kartu su pareiškėju organizuotoje grupėje, atžvilgiu priimtuose Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. ir 2013 m. vasario 5 d. baudžiamuosiuose įsakymuose konstatuotomis aplinkybėmis, pareiškėją kartu su keturiolika kitų asmenų pripažino solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0003 jų vardu įregistravo 60 601,83 Eur muito, 868 474,86 Eur akcizo, 217 200,53 Eur PVM, 28 485,87 Eur akcizo delspinigių, 7 124,07 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių mokestinę prievolę ir už padarytą pažeidimą skyrė 11 4627,84 Eur baudą (iš viso 1 296 515,00 Eur). Kadangi šiuo sprendimu buvo apskaičiuota ir įregistruota patikslinta nepriemokos suma, jo pagrindu Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5MA-34-481, kuriuo anksčiau surašytame turto arešto akte Nr. 2MA-123 pakeitė turto arešto mastą iš 1 146 277,22 Eur į 1 296 515,00 Eur.
Vilniaus TM nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad turto areštas kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kol nebus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pabrėžė, jog šiuo atveju skundžiamas sprendimas dėl turto arešto buvo priimtas ne baudžiamosios bylos, o Vilniaus TM atliekamo mokestinio patikrinimo pagrindu, vėliau patikslintas, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus. Aplinkybė, jog baudžiamasis įsakymas yra priimtas tik kitų dviejų asmenų, muitinės pripažintų solidariai atsakančiais skolininkais atžvilgiu, o baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra vienas iš kaltinamųjų, nuosprendis dar nėra priimtas ir tebevyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nepaneigia galimybės pareiškėjui taikyti mokestinę atsakomybę. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus. Atsakovės teigimu, vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju, Vilniaus TM 2018 m. sausio 5 d. sprendimu įregistravus skolą muitinei, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, patikslinantis turto arešto mastą turto arešto akte.
Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą. Mokesčių įstatymų pažeidimai yra užfiksuoti Vilniaus TM sprendime, mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs jame įregistruotų mokesčių ir su jais susijusių sumų ar kitaip užtikrinęs įsipareigojimų įvykdymo, o egzistuojantis rizikos faktorius – priskaičiuotos didelės mokesčių bei su jais susijusių įmokų sumos. Šiuo atveju muitinės areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertė yra daug kartų mažesnė už įregistruotos nepriemokos sumą ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilęs dėl pareiškėjo turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus TM 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimu apie galimą nepalankų sprendimą (b. l. 47–50) pareiškėjas informuotas, jog pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą informaciją jis su kitais nustatytais asmenimis organizavo, laikė, gabeno iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vilkiku kontrabanda 660 500 pakelių cigarečių „Saint George Light“ ir „Jin Ling“. Kadangi prekės buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, o dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas minėtas prekes, asmenys nepateikė, todėl laikoma, kad pareiškėjas su kitais asmenimis turėjo žinoti, kad cigaretės buvo įvežtos neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnių nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai, todėl pareiškėjas su kitais asmenimis laikytini skolininkais muitinėje ir dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų ir muitinėje nedeklaruotų cigarečių, kurios buvo sulaikytos 2010 m. balandžio 9 d., jiems įregistruotina skola muitinei, t. y. bus apskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė. Minėtu pranešimu pareiškėjas, be kita ko, paprašytas pateikti atsakovei savo nuomonę dėl pateiktų priežasčių, nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti nepalankų teritorinės muitinės sprendimą.
Vilniaus TM Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (9.34/49)-1TR-19-1253 (b. l. 46) kreipėsi į Vilniaus TM Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių, nurodydamas, kad, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamuoju aktu, rengiamas sprendimas dėl mokestinės prievolės, sudarysiančios apie 1 146 277,22 Eur sumą, priskaičiavimo ir įregistravimo solidariems skolininkams, tarp kurių ir pareiškėjas A. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotinos mokestinės prievolės suma yra reikšminga, yra pavojus, kad asmenys geranoriškai nevykdys mokestinių prievolių, jiems priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų, todėl tarnybiniu pranešimu paprašyta imtis visų priemonių galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti.
Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-1963/10000393659 (b. l. 41–42), kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamuoju aktu penkiolika asmenų, kurie neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), iš jų pareiškėją, pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, be to, pareiškėjui pateiktas pranešimas apie ketinamą įregistruoti solidarią mokestinę prievolę, kurios suma yra reikšminga, todėl yra pavojus, kad asmuo geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu ir 101 straipsnio 3 dalimi, nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, surašant turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu. Ą pačia dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus TM surašė turto arešto aktą Nr. 2MA-128/10000393659 (b. l. 43–45), kuriuo areštavo pareiškėjui priklausantį keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 540 Eur, užtikrinti mokestinę nepriemoką (tikėtiną mokestinę nepriemoką), kurios suma 1 146 277,22 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 5 d. Vilniaus TM priėmė sprendimą Nr. 2TR-19-0003/10000394827 (b. l. 51–56), kuriuo pripažino pareiškėją ir kitus kartu veikusius asmenis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir įregistravo jiems iš viso 1 296 515 Eur dydžio skolą muitinei.
Atsižvelgdama į minėtą 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, Vilniaus TM 2018 m. balandžio 3 d. priėmėme sprendimą Nr. 5MA-34-481 (b. l. 38–39), kuriuo, vadovaudamasi MAĮ 34 straipsniu, nusprendė pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto akte Nr. 2MA- 23 nurodytą turto arešto mastą iš „1 146 277,22 Eur“ į „1 296 515,00 Eur“ bei turto arešto pagrindą iš „Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu“ į „pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003“.
Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog savo nesutikimą su ginčijamais atsakovės sprendimais jis iš esmės grindžia tuo, kad jo atžvilgiu nėra priimtas nei nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu dėl cigarečių kontrabandos, nei įsigaliojęs muitinės sprendimas dėl skolos muitinei.
Turto arešto taikymo pagrindus reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Iš MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reglamentavimo matyti, kad mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, taigi pareiškėjo teiginiai, jog nepriėmus galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje ar muitinės atliekamame mokestiniame patikrinime jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas dėl turto arešto, vertintini kritiškai. Tai, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. kad taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu, ne kartą išaiškino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-454-442/2018). Šiuo atveju Vilniaus TM turėjo surinkusi pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo padaręs mokesčių įstatymų pažeidimus, apie tai pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus TM pranešimu, be to, dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui preliminariai buvo apskaičiuota labai didelė mokestinė prievolė, viršijanti 1 milijoną eurų, todėl vien dėl to jos išieškojimo rizika, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį, jau yra didelė. Taigi, teismo vertinimu, priimant ginčijamą Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, egzistavo abi MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant muitinės pareigūnas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 5MA-34-1963/10000393659 nurodoma, jog jis priimtas, vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi, tačiau toks klaidingas MAĮ 101 straipsnio dalies nurodymas, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvus, kuriuose nurodoma, jog mokestinę prievolę tik ketinama įregistruoti, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą bei jo pagrindu priimtą turto arešto aktą, tuo labiau, kad turto arešto akto duomenys buvo pakeisti Vilniaus TM 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu. Pažymėtina, kad atsakovei priėmus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003/10000394827, kuriuo pareiškėjui įregistruota skola muitinei, Vilniaus TM atsirado pagrindas taikyti turto areštą ir MAĮ 101 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes objektyviai egzistavo mokesčių mokėtojo skola biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu 2018 m. sausio 5 d. sprendimu atsakovė jau ne preliminariai, o tiksliai apskaičiavo prievolės muitinei dydį, atsirado pagrindas patikslinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą turto arešto aktą, pakeičiant jame įrašytus duomenis pagal Vilniaus TM 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR- 19- 0003/10000394827, t. y. pakeisti turto arešto mastą iš „1 146 277,22 Eur“ į „1 296 515,00 Eur“ bei turto arešto pagrindą iš „Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu“ į „pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo tiek MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, o vėliau ir 3 dalyje nurodytos sąlygos areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamų Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1963/10000393659, 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto akto Nr. 2MA-123/10000393659 bei 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 5MA-34-481, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.