Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-21 · Administracinė byla Nr. I-1058-279/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
I-1058-279/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00086-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1058-279-2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00086-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1., 6.8., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjai K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K.B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. B. skundu, kurį patikslino (b. l. 2-4, 16, 20), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2014-10-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“; 2) įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio skyrių priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų grąžinta 2450,67 Eur neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalis.

Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2014-10-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) nusprendė pareiškėjai išmokėti pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipnio nuostatas apskaičiuotą sumažintos senatvės pensijos dalį, t. y.805,44 Lt. Ji pripažįsta, kad šiuo sprendimu buvo teisingai apskaičiuota 805,44 Lt kompensuojamoji suma bei terminai, per kuriuos ši suma bus išmokėta. Tačiau mano, kad sprendimas yra neteisėtas, nes juo atsakovas turėjo paskaičiuoti ir kompensaciją dėl sumažintos senatvės pensijos dalies, kuri jai nebuvo išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 8 straispnio nuostatų taikymo. Paaiškino, jog 2015-02-18 pareiškimu, kuriuo išreiškė nesutikimą dėl skundžiamame sprendime nurodyto kompensuojamosios sumos dydžio, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba). Fondo valdyba 2015-03-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakiusi tenkinti pareiškėjos 2015-02-18 prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 48 ir 52 straipsnyje garantuojamas žmogaus ir piliečio teises. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą, yra prieštaraujančios Konstitucijai, todėl neturėjo būti taikomos. Teigė, jog dėl VSDFV Panevėžio skyriaus ir Fondo valdybos veiksmų pareiškėjai mokant sumažinto dydžio senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neveikimo, t. y. nepašalinant neteisėtu pripažinto Laikinojo įstatymo taikymu sukeltų pasekmių, neišmokėjus pareiškėjai priklausiusios senatvės pensijos, ji patyrė materialinę ir moralinę žalą, kuri pasireiškė pablogėjusia gyvenimo kokybe ir orumo pažeminimu. Atsižvelgdama į tai, kad Fondo valdyba ir VSDFV Panevėžio skyrius taikė Laikinojo įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai, bei skundžiamu sprendimu nusprendė grąžinti tik dalį neišmokėtos sumažintos senatvės pensijos, pareiškėja prašo panaikinti minėtąjį VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą ir įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio skyrių priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų grąžinta 2450,67 Eur neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Pareiškėja pageidauja, kad ši suma jai būtų išmokėta per du krtus- 2015m. gruodžio mėnesį ir per 2016 m. pirmą pusmetį.

Atsakovų atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (b.1. 24-26). Nurodė, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas (toliau – ir senatvės pensija), viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį, taip pat mokėti jas, atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-24 pareiškėjai buvo paskirta ir mokama senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt, todėl senatvės pensija jai buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pagal minėto įstatymo nuostatas nuo 2010-07-24 pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis buvo 864,37 Lt, tuo tarpu perskaičiuotos senatvės pensijos dydis - 818,74 Lt, o nuo 2011-09-01 iš naujo paskirtos senatvės pensijos dydis - 906,98 Lt, perskaičiuotos – 856,86 Lt. Nuo 2010 m. liepos 24 d. iki 2011m. gruodžio 31 d., t.y. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 starispnio 1 dalimi, pareiškėjai buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, paskaičiuotą pagal minėto įsttaymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nuo 2014-05-22 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuriuo nustatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį, kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės pensijos ar netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant minėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, skirtumas. Ši suma apskaičiuojama remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybini socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis. Kompensavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad kompensuojamoji suma išmokama 2014-2016 metais šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytomis procentinėmis dalimis, todėl vadovaudamasis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius 2014m. spalio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažinta senatvės pensijos dalis – 805,44 Lt, t. y. nurodyta kompensuojamoji suma, jos išmokėjimo tvarka ir terminai. Kadangi Kompensavimo įstatyme nebuvo numatytas dėl kitų laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų pensijų sumų kompensavimas, VSDFV Panevėžio skyrius 2014m. spalio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Papildomai pateiktu 2015-08-31 raštu atsakovas informavo, jog nuo 2015-08-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo), kuriuo nustatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai.

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35-38). Nurodė, kad Kompensavimo įstatymas, kuriuo remintis priimtas VSDFV Panevėžio skyrius 2014m. spalio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustato senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straispnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straispnio 1,2,4,5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kadangi šiame įstatyme nenustatytas kitų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų pensijų sumų kompensavimas, todėl Fondo valdyba, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, savo 2015m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad keisti ar naikinti skundžiamą VSDFV Panevėžio skyriaus 2014m. spalio 8 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai K. B. VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo K. B.“ paskirta 864,37 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2010-07-24 iki gyvos galvos (b. l. 9). VSDFV Panevėžio skyriaus 2012-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo K. B.“ paskirta 906,98 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2011-09-01 iki gyvos galvos (b. l. 28).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų, inter alia senatvės pensijų, skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), be to, 2010-2011 metais šiuos santykius taip pat reglamentavo ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos K. B. gaunama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1783 patvirtinti Nuostatai buvo papildyti XIV skyriumi, kurio 146 punkte taip pat įtvirtinta, jog jeigu asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, pensija perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – 650 Lt. Atitinkamai, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 redakcija Nr. XI-537) buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Iš esmės analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010-10-26 redakcija Nr. XI-1072).

Pareiškėjai paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, todėl pensija jai buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja nuo 2010-07-24 iki 2011-12-31, t.y. per visą Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpį, turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai buvo mokama pensijos dalis apskaičiuota taikant koeficientą, paskaičiuotą pagal įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į jos praeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Teismui pateiktoje VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus 2014-04-29 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma) nurodyti 2010 m. liepos – 2011 m. gruodžio mėn. pareiškėjai apskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensijos dydžiai (b. l. 7-8). Taigi, vadovaujantis minėtosios pažymos duomenimis, pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoka nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudaro 805,44 Lt, tuo tarpu senatvės pensijos nepriemoka nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, sudaro 8454,83 Lt (2448,69 Eur) (b. l. 7-8).

Pažymėtina, jog nagrinėjamai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame, be kita ko, buvo vertinama Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatų atitiktis Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, buvo numatyta kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, todėl neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Pareiškėja kreipėsi 2013 m. kovo 27 d. su prašymu į VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo. VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyrius 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėja dėl šio VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus sprendimo kreipėsi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka į VSDFV, kuri 2013m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja 2013m. liepos 23 d. kreipėsi skundu į Panevėžio apygardos administarcinį teismą. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų skundo administraciniam teismui padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu, teismas skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą ( žr. administracinę bylą Nr. I-468- 739-2013 ).

Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepasinaudojo savo teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis gynybos į teismą, kad būtų apginta jos pažeista ar ginčijama jos teisė dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, grąžinimo.

Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012m. vasario 6 d. nutarimą „ Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įvertindamas didėjantį valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų, ypač tų , kuriems šios pensijos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, socialinį pažeidžiamumą ir siekdamas apsaugoti šiuos asmenis 2014 m. gegužės 15 d. priimė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą (Nr. XII-886) ( toliau- Kompensavimo įstatymas) , įsigaliojusį 2014 m. gegužės 22 d., nustatantį praradimų , atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo ( invalidumo) pensijų sumažinimo, kompensavimo tvarką. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti valstybinių socialinio draudimo ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straispnio1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straispnio 1,2,4,5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pagal Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės pensijos ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant minėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal tai, kokią pensiją asmuo atitinkamu laikotrapiu gavo skirtumas. Kompensavimo įstatymo 2 straispnyje nustatyta, kad kompensuojamoji suma išmokama 2014-2016 metais šio straispnio 3 ir 4 dalyje nustatytomis procentinėmis dalimis: 20 procentų apskaičiuotos kompensuojamos sumos -2014 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, po 40 procentų kompensuojamosios sumos- lygiomis dalimis 2015 ir 2016 metų kiekvieno ketvirčio pakutinį mėnesį.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Kompensavimo įstatymu bei registro duomenimis, 2014m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjai apskaičiuoti 805,44 Lt dydžio kompensuojamą sumą bei nustatyti šios kompensuojamos sumos mokėjimo terminus ir dydžius (b. l. 10). Pareiškėja, nesutikdama su minėtuoju atsakovo sprendimu, kad juo nebuvo apskaičiuota kompensuojamoji suma dėl pensijos dalies, kuri jai buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straispnio 1 dalies taikymo, 2015-02-18 pareiškimu kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė išmokėti neišmokėtos pensijos dalį 8454,83 Lt ( 2450,67 Eur ) (b. l. 49-50). Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pareiškimą, 2015-03-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jį atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad VSDFV Panevėžio skyrius skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Kompensavimo įstatymo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo keisti ar naikinti. Taip pat Fondo valdyba sprendime paaiškino pareiškėjai, jog Kompensavimo įstatymo nuostatos nustato senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų tik dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6, 7 dalių ir 7 straipsnio 1-2 ir 4-6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, o kitų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų pensijų sumų kompensavimo nenumato (b. l. 5-6). Pareiškėja, pasinaudojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nesutikdama su VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, jį skundžia teismui.

Teismo posėdžio metu K.B. patvirtino, kad atsakovo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas dėl paskaičiuotos kompensuojamos sumos 805,44 Lt bei šios kompensuojamos sumos mokėjimo terminų ir dydžių yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai K. B. neišmokėtos senatvės pensijos už 2010–2011 metus dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompensavimo, kuris pareiškėjos nuomone turėjo būti sprendžiamas priimant ginčijamą VSDFV Panevėžio skyrius sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Darytina išvada, jog viešojo administravimo subjektų, nagrinėjamo ginčo atveju VSDFV Panevėžio skyriaus, veikla, veiksmai, priimami teisės aktai turi būti pagrįsti teisės normomis ir atitikti jų reikalavimus.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis nuo 2014 m. birželio 22 d. įsigaliojusiu Kompensavimo įstatymu, nustačiusi valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6, 7 dalių ir 7 straipsnio 1-2 ir 4-6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pažymėtina, kad minėtasis Kompensavimo įstatymas nenustatė praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarkos. Tokia kompensavimo tvarka numatyta tik 2015 m. birželio 30 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., kuriuo nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.

Todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius, 2014 m. spalio 8 d. priimdamas skundžiamą sprendimą, jame negalėjo nustatyti tokios pareiškėjai grąžinamos senatvės pensijos, sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarkos, kurios nenumatė sprendimo priėmimo metu galiojęs Kompensavimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-10-08 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio skyrių priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų grąžinta 2450,67 Eur neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, pažymi, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Kompensavimo įstatymui dėl draudžiamųjų pajamų, įsigaliojo valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarka. Vadovaujantis paminėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, numatyta, kad senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu įsigaliojo teisės aktas, nustatantis pareiškėjos reikalavimo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarką, teismas negali nustatyti kitokios kompensuojamos senatvės pensijos tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl 2014-10-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalia Pranckienė