- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- I-861-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00467-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams K. H. ir G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresniosios valstybinės aplinkos inspektorės (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio RAAD) priimtą 2015 m. lapkričio 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Panevėžio RAAD 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. Bendrovei buvo įteiktas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Bendrovė privalo atliekų tvarkymo veiklą - atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą - organizuoti ir vykdyti vadovaujantis suderinto Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis. Pagal tokį privalomąjį nurodymą, Bendrovė susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) privalo laikyti pastato – sandėlio viduje. Nesutikdamas su šiuo nurodymu, pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio RAAD, kuris Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė, paliko galioti reikalavimą atliekų tvarkymo veiklą – atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą – organizuoti ir vykdyti, vadovaujantis Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis. Pareiškėjas vertino, kad Panevėžio RAAD Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, iš esmės jų neaptarus ir nepaneigus, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas akcentavo, kad Panevėžio RAAD direktorius Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai sutapatino atliekų laikymą ir laikinąjį atliekų laikymą, todėl visiškai be pagrindo konstatavo, kad atliekų laikymo reikalavimai yra taikytini ir laikinajam atliekų laikymui. Pareiškėjo aiškinimu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) skirtingai apibrėžia atliekų laikymą ir laikinąjį atliekų laikymą. Pareiškėjo teigimu, Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtos sąlygos yra skirtos atliekų laikymo veiklai, todėl laikinajam atliekų laikymui jos neturi būti taikomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad atliekos, kurių krovimas buvo užfiksuotas patikrinimo metu, yra Bendrovės veikloje susidariusios atliekos, todėl jų sandėliavimas atliekų susidarymo vietoje, patenkančioje į Bendrovės teritoriją, iki jų surinkimo, negali būti pripažintas atliekų laikymu. Tvirtino, kad patikrinimo metu užsifiksuotas atliekų krovimas apskritai negali būti pripažintas nei atliekų laikymu, nei laikinuoju atliekų laikymu. Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad susidariusios susmulkintos atliekos pakraunamos į konteinerį, kuriuo jos bus vežamos atliekų tvarkytojams, t. y. konstatuota, kad vykdomas atliekų pakrovimo vežti procesas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo. Bendrovė, remdamasi Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta atliekų vežimo samprata, teigė, kad Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės būtent ir patvirtina patikrinimo metu užfiksuotą atliekų vežimo procesą, konkrečiai, jo dalį – atliekų vežėjo vykdomą atliekų paėmimą iš jų turėtojo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė, remdamasi tuo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas atliekų vežimo ir atliekų laikymo veiklas apibrėžia visiškai, teigė, kad atliekų laikymo reikalavimai netaikytini atliekų vežimui (2-4 b. l.).
Teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Vavilovas, iš esmės nurodęs skunde išdėstytas faktines aplinkybes bei pateiktus motyvus ir remdamasis pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Advokatas A. Vavilovas akcentavo, jog patikrinimo metu Bendrovės teritorijoje susmulkintos atliekos (atliekų kodas 19 12 12) buvo kraunamos į konteinerį, kuriuo jos turėjo būti vežamos atliekų tvarkytojams. Nurodė, kad šios atliekos lauke pastoviai nėra laikomos, o patikrinimo metu užfiksuotas atliekų krovimas į konteinerį yra atliekų surinkimo veiklos dalis, šie veiksmai yra pasirengimas perduoti atliekas jų tvarkytojams, todėl negali būti vertinami kaip atliekų laikymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad, susikaupus tam tikram atliekų kiekiui, Bendrovė sutarčių su atliekų tvarkytojais, surenkančiais ir vežančiais atliekas, pagrindu, kreipiasi į atliekas vežančią įmonę, kad ji pristatytų konteinerį. Tvirtino, kad susmulkinus atliekas, jas surinkti ir išvežti yra vežėjo pareiga. Pareiškėjo atstovo teigimu, Panevėžio RAAD pareigūnai patikrinimo metu neteisingai nustatė faktines aplinkybes apie susidariusių susmulkintų atliekų laikymą lauke. Akcentavo, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas, kadangi teisės aktai ir Reglamentas nereglamentuoja, kokiu būdu Bendrovė turi perduoti atliekas atliekų vežėjui.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepimu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio RAAD nurodė, kad Bendrovėje buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar Bendrovė savo veikloje laikosi 2009 m. kovo 9 d. išduoto, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. P2-1/114 sąlygų. Patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. spalio 19-30 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad be kitų TIPK leidimo sąlygų pažeidimų, Bendrovė savo veikloje nesilaiko Reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, 4.2. punkto reikalavimo. Atsakovas pabrėžė, kad, pagal Reglamento 4.2 punktą, atliekos (atliekų kodas 19 12 12), apibrėžiamos kaip kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11, turi būti laikomos sandėlyje. Per patikrinimą buvo nustatyta, kad aukščiau nurodytos atliekos laikomos lauke, Bendrovės teritorijoje stovinčiame konteineryje, Bendrovės teritorija užteršta susmulkintomis atliekomis, už teritorijos ribų taip pat yra pasklidusių smulkintų atliekų. Atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad taip Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus. Panevėžio RAAD teigė, kad siekiant nutraukti trunkamo pobūdžio Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą, buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovei nurodyta atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą organizuoti ir vykdyti Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje. Atsakovas teigė, kad toks reikalavimas atitinka su Bendrove suderintus TIPK leidimą ir Reglamentą, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Panevėžio RAAD vertino, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, rengiamų reglamentų 4 skyriuje privalo nurodyti visas atliekų saugyklas ir visas jose laikomas atliekas, neišskiriant, ar tai yra laikinas laikymas ar laikymas. Pareiškėjo su Panevėžio RAAD suderintame Reglamente bei Bendrovės parengtame Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – Planas) taip pat nėra išskiriamos tvarkomos (laikomos) ir susidarančios (laikinai laikomos) atliekos. Be to, prie Reglamento pateiktoje schemoje „Atliekų laikymo ir tvarkymo zonos“ laikomų bei laikinai laikomų atliekų zonos nėra išskirtos. Atsakovas tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidina teismą, nurodydama teiginius, jog Bendrovės veikloje susidariusių atliekų sandėliavimui nėra taikomi TIPK leidimo, Reglamento ir Plano reikalavimai. Bendrovė turi pareigą su susidarančiomis atliekomis elgtis pagal išduotą TIPK leidimą bei suderintus Reglamentą ir Planą, kadangi atliekos susidaro atliekų tvarkymo veikloje ir yra tiesiogiai susijusios su technologiniais procesais, kurie yra vykdomi Bendrovėje. Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra keliami reikalavimai atliekų, kurios susidaro ne atliekų tvarkymo metu, pvz. mišrių komunalinių atliekų, sandėliavimo vietai. Panevėžio RAAD teigė, kad Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių III skyriumi, kadangi Bendrovės laikinai laikomos atliekos sklido aplinkoje, teritorijoje ir net už jos ribų, todėl Bendrovė, nesilaikydama suderintame Reglamente numatytų reikalavimų, sudarė sąlygas atsirasti kitam pažeidimui – aplinkos teršimui (16-18 b. l.).
Teismo posėdyje atsakovo Panevėžio RAAD atstovai K. H. ir G. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė K. H., teikdama paaiškinimus, iš esmės rėmėsi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir argumentais. Atsakovo atstovė akcentavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga yra veiklą vykdyti pagal Reglamente nurodytas sąlygas. Akcentavo, kad Reglamente yra aiškiai numatyta, jog Bendrovės veikloje susidarančios atliekos (atliekų kodas 19 12 12) yra laikomos sandėlyje, o per patikrinimą buvo nustatyta, kad šios atliekos laikomos lauke esančiame konteineryje. Panevėžio RAAD atstovė teigė, kad Bendrovė, derindama Reglamento sąlygas, nebuvo nurodžiusi, jog atliekos (atliekų kodas 19 12 12) bus laikomos lauke, o pagal su pareiškėju suderintą Reglamentą, konteineris privalo stovėti uždaroje patalpoje arba būti apsaugotas nuo taršos aplinkai ir aplinkos poveikio. Nurodė, kad Bendrovės sandėlio patalpose esantis smulkintuvas yra susietas su transporteriu, kuriuo atliekos (atliekų kodas 19 12 12) patenka į lauke stovintį konteinerį. Atsakovo atstovė patvirtino, kad per patikrinimą atliekų pakrovimo į konteinerį ir atliekų smulkinimo darbai nevyko. Pažymėjo, jog patikrinimas buvo atliktas 2015 m. spalio 19 d., o susmulkintos atliekos (atliekų kodas 19 12 12), kaip patvirtino krovinio važtaraštis, buvo išvežtos tik 2015 m. spalio 21 d. Tai reiškia, kad iki išvežimo susmulkintos ir nesupakuotos atliekos (atliekų kodas 19 12 12) buvo laikomos lauke. Per patikrinimą buvo matyti, kad šių atliekų buvo pasklidusių Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų.
Panevėžio RAAD atstovas G. K. naujų papildomų paaiškinimų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus pareigūnės K. H. ir O. V. 2015 m. spalio 19 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar Bendrovė, vykdydama veiklą, laikosi 2009 m. kovo 9 d. išduoto, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. P2-1/114 sąlygų. Patikrinimas buvo atliktas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštišku prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. spalio 15 d. Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjo pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (20, 61 b. l.). Atlikto patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2015 m. spalio 19-30 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), per patikrinimą nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos fotonuotraukose ( 21-25 b. l.).
Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinės apsaugos inspektorė, remdamasi 2015 m. spalio 19-30 d. patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2015 m. lapkričio 2 d. parengė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė: 1) atliekų tvarkymo veiklą - atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą - organizuoti ir vykdyti suderinto Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y., susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje; 2) privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2016 m. sausio 2 d. (9-10 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“,nesutikdama su Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą Panevėžio RAAD direktoriui, kuris 2015 m. lapkričio 20 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini): konstatavo, kad nenustatyta, jog Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, bei paliko galioti reikalavimą atliekų tvarkymo veiklą - atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą - organizuoti ir vykdyti, vadovaujantis Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje (7-8 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atliekas tvarkančiam ūkio subjektui skirto regiono aplinkos apsaugos departamento privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas). Pagal Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnio, nustatančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalies 6 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejų sąrašas pateiktas Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, nustatančiu, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą apibrėžia kaip rašytinį dokumentą, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, dalis.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Valstybiniame atliekų tvarkytojų registre ir vykdo nepavojingų bei pavojingų (įskaitant ir medicininių) atliekų tvarkymo, nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimo, vežimo, eksporto ir importo veiklą; Bendrovė veiklą vykdo sandėlio pastate, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagal Panevėžio RAAD 2009 m. kovo 9 d. išduotą, 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. koreguotą TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 2 d. su Panevėžio RAAD suderintą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (26-40, 54-58 b. l.). Be to, Bendrovė 2014 m. sausio 16 d. patvirtino ir 2014 m. balandžio 2 d. su Panevėžio RAAD suderino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą (42-48 b. l.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normų nuostatomis, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama ūkinę veiklą, privalo laikytis TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reglamente nustatytų sąlygų.
Reglamento 3.4. papunktyje yra aprašyta Bendrovės vykdomos atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eiga. Šiame Reglamento punkte numatyta, kad plastikų atliekos išpakuojamos iš plastikinės pakuotės; rankiniu būdu plastiko atliekos rūšiuojamos ant rūšiavimo stalų pagal atskiras plastiko rūšis; kiekviena plastmasės markė atskirai susmulkinama plastmasės malūnais. Reglamente nustatyta, kad sukaupus ekonomiškai naudingą kiekį, bet ne daugiau nei vienu metu leidžiamą laikyti kiekį, plastikų atliekos perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams. Nepavojingos medicininės atliekos tvarkomos, laikantis tokios schemos: nepavojingų medicininių atliekų pakuotės išpakuojamos iš kartoninių dėžių, kuriose jos pristatomos iš sveikatos priežiūros, veterinarijos ir kitų įstaigų, kuriose jos susidaro; šios atliekos rūšiuojamos ant rūšiavimo stalų, atskiriant metalo ir plastikų atliekas; plastikų atliekos papildomai rūšiuojamos pagal atskiras plastikų rūšis; kiekviena plastmasės markė atskirai susmulkinama plastmasės malūnais; susidariusios ir susmulkintos plastikų atliekos, popieriaus ir kartono pakuotės, juodųjų metalų atliekos perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams. Pavojingos (infekuotos) medicininės atliekos tvarkomos, laikantis tokios eigos: pavojingų medicininių atliekų pakuotės išpakuojamos iš kartoninių dėžių, kuriose jos pristatomos iš sveikatos priežiūros, veterinarijos ir kitų įstaigų, kuriose jos susidaro; pavojingos (infekuotos) medicininės atliekos (atliekų kodai 18 01 03, 18 02 02) nukenksminamos autoklavuose ir jos tampa nepavojingomis medicininėmis atliekomis; nukenksmintos pavojingos medicininės atliekos rūšiuojamos ant rūšiavimo stalų, rankiniu būdu atskiriant metalo atliekas ir plastikų atliekas; plastikų atliekos papildomai rūšiuojamos pagal atskiras plastikų rūšis; kiekviena plastmasės markė atskirai susmulkinama plastmasės malūnais. Sukaupus ekonomiškai naudingą kiekį, bet ne daugiau nei vienu metu leidžiamą laikyti kiekį, plastikų atliekos perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams, o likusios perdirbimui netinkamos nepavojingos medicininės atliekos - uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ šalinimui (29-32 b. l.).
Minėta, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo duotas Panevėžio RAAD konstatavus, kad Bendrovė netinkamai laiko atliekas (atliekų kodas 19 12 12). Byloje nustatyta, kad nepavojingos atliekos (atliekų kodas - 19 12 12), apibūdinamos kaip plastmasinės, plastikinės mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), susidaro Bendrovės veikloje. Panevėžio RAAD parengtame 2015 m. spalio 19-30 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog per patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos veikloje susidariusias atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikė lauke, Bendrovės teritorijoje stovėjusiame konteineryje, t. y. vietose, nenumatytose su Bendrovė suderintame Reglamente, taip nesilaikant Reglamento 4.2. punkto reikalavimo, kad kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11, t. y. atliekos (atliekų kodas19 12 12) privalo būti laikomos sandėlyje. Be to, per patikrinimą nustatyta, jog Bendrovės teritorija užteršta susmulkintomis atliekomis, pasklidusių smulkintų atliekų buvo ir už teritorijos ribų (21-22 b. l.). Bylos rašytinių dokumentų duomenys, 2015 m. spalio 19 d. neplaninio patikrinimo metu darytos nuotraukos ir bylos proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovėje atliekų (atliekų kodas 19 12 12) smulkinimas vyksta sandėlio viduje esančiame įrenginyje, tiesiogiai susietame su transporteriu. Transporteris per pastato sienoje esančią angą išvestas į išorę, transporterio judanti juosta atvira, ja susmulkintos atliekos per nukreipiantį įrenginį patenka į konteinerį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, teikdamas paaiškinimus apie atliekų tvarkymo procesą, nurodė, kad konteinerį Bendrovei sutarčių pagrindu pristato atliekų tvarkytojai. Pristatytą konteinerį pripildžius susmulkintomis atliekomis, jis užkeliamas ant automobilio specialios platformos ir išvežamas. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad susmulkintos atliekos konteineryje laikomos laikinai, iki jis pripildomas, ir nurodė, jog konteineris trumpiausiai pripildomas per pusantros paros, o ilgiausiai – per tris paras. Patikrinimo metu darytos nuotraukos patvirtina, kad konteineris susmulkintomis atliekomis buvo pripildytas iš dalies, jis stovėjo atitrauktas nuo transporterio ir nukreipiančio įrenginio, Bendrovės teritorijoje buvo pasklidusių susmulkintų atliekų (24-25 b. l.). Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje teigė, kad patikrinimo metu užfiksuota atliekų krovimo į konteinerį veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikymas, tai yra atliekų surinkimo veiklos dalis - pasirengimas perduoti atliekas atliekų tvarkytojams, ir už šią veiklą atsako atliekų vežėjas.
Bendrovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas savo veikloje susidarančių atliekų (atliekų kodas 19 12 12) transportavimui utilizuoti (sudeginti) yra sudariusi Pramoninių degių nepavojingų atliekų administravimo bei transportavimo utilizavimui (sudeginimui) sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Atliekų perdavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (75-89, 96-97 b. l.).
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, atliekų laikymas yra naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Atliekų tvarkymo įstatyme laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (2 straipsnio 45 dalis). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, atliekų vežimas yra atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui. Pagal krovinio vežimo sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 straipsnis) vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.820 straipsnis, nustato, kad vežėjas atsako už krovinį po krovinio priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. CK 6.815 straipsnio nuostatos leidžia krovinio pakrovimo ir (iškrovimas) darbus vykdyti vežimo sutartyje nustatyta tvarka. Krovinio važtaraščio Nr. 138 duomenys patvirtina, kad iš pareiškėjo atliekas (atliekų kodas 19 12 12), kurių dalį konteineryje Panevėžio RAAD pareigūnai užfiksavo per 2015 m. spalio 19 d. patikrinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė išvežti tik 2015 m. spalio 21 d. (13 b. l.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto Reglamento 4.1-4.7 punktuose yra įtvirtintos atliekų laikymą Bendrovėje reguliuojančios nuostatos. Pagal Reglamento 4.1 punktą, Bendrovė yra įsipareigojusi visas savo veikloje tvarkomas atliekas laikyti sandėlyje, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Reglamento 4.2 punkte nurodyta, kad šiame sandėlyje privalo būti laikomos ir atliekos, turinčios kodą 19 12 12 (36-37 b. l.). Minėta, kad šios atliekos susidaro Reglamento 3.4 punkte aprašytoje Bendrovės vykdomo atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso eigoje - specialiais malūnais susmulkinus išrūšiuotas pagal rūšis plastikų atliekas (priimtas; atskirtas išrūšiavus nepavojingas medicinines atliekas; atskirtas išrūšiavus nukenksmintas pavojingas medicinines atliekas) ir po to perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams (TIPK leidimo 35-36 lentelės). Remiantis Reglamento 3.4 ir 4.2 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, daroma išvada, kad Bendrovė, organizuodama savo ūkinę veiklą, yra numačiusi ir nustatyta tvarka įsipareigojusi, jog tolimesniems atliekų tvarkytojams perduodamos atliekos (atliekų kodas 19 12 12) bus kaupiamos iki ekonomiškai naudingo kiekio, bet ne daugiau kaip 20 tonų, ir laikomos tik Bendrovės sandėlyje. Reglamente nėra nustatyta, kokiose talpose (atliekų laikymo priemonėse) Bendrovė kaupia atliekų vežėjams perduoti skirtas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) ir jas perduoda. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju Bendrovė privalo laikytis Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktais nustatytus aplinkos ir priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Pagal pareiškėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, pareiškėjas, kaip užsakovas, įsipareigoja patiekti atliekas, jas pakrauti savo lėšomis, įrenginiais ir darbo jėga į kitos sutarties šalies (vykdytojo) konteinerius ar trečiojo asmens transportą (1.1, 2.1.1, 2.1.3 punktai), pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių 2.4 punktus, Bendrovė įsipareigoja perduoti atliekas (atliekų kodas 19 12 12) supakuotas į tinkamą įpakavimą, aštrius daiktus sudėti į neperduriamą pakuotę, pavojingų savybių turinčias atliekas supakuoti atskirose dėžėse ir paženklinti specialiomis etiketėmis (86, 88 b. l.). Įvertinus Panevėžio RAAD atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Bendrovė atliekų vežėjams perduoti skirtas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) kaupė konteineryje, kurį pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, remdamasis Reglamento 3.4 ir 4.2 punktais, sprendžia, jog konteineris privalėjo būti patalpintas į Bendrovės sandėlį, kuriame vykdomos atliekų tvarkymo procedūros, kad jame, kaip atliekų laikymo priemonėje, būtų sukauptas ūkio subjektui ekonomiškai naudingas atliekos (atliekų kodas 19 12 12) kiekis, skirtas perduoti tolimesniems atliekų tvarkytojams.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus ir vadovaudamasis atliekų tvarkymą reguliuojančiais teisės aktais, teismas sprendžia, kad Panevėžio RAAD parengtas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovei duotas nurodymas atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų laikymą organizuoti ir vykdyti Reglamento 4 punkte „Atliekų laikymas“ apibrėžtomis sąlygomis, t. y. susmulkintas atliekas (atliekų kodas 19 12 12) laikyti pastato – sandėlio viduje, ir Panevėžio RAAD Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šis reikalavimas paliktas nepakeistas, yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.