Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2SP-8276-860/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2SP-8276-860/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02126-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
R. S., S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-8276-860/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02126-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų R. S. ir S. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai R. S. ir S. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo patvirtinti taikos sutartį.

Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-12 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė pareiškėjų santuoką bei padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad jau ilgą laiką tarp pareiškėjų kyla ginčai dėl naudojimosi ir valdymo nekilnojamuoju turtu – 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančiu gyvenamuoju namu, 228,25 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalims nutraukus santuoką faktiškai šiuo turtu naudojosi pareiškėjas S. S., o pareiškėja R. S. siekė atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Teigia, kad jie kylantį ginčą susitarė išspręsti taikiai, sudarydami taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje, civilinėje byloje 3K-3-161-248/2017, be kita ko nurodyta, kad iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Taip pat išaiškina, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą. Be to, egzistuoja ir alternatyvūs taikos sutarčių sudarymo ir tvirtinimo būdai.

3. Teismas, įvertinęs pareiškėjų R. S. ir S. S. pateiktą prašymą ir prie jo pridėtą taikos sutartį, visų pirma pažymi, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kurie tvirtintų, jog tarp pareiškėjų realiai yra kilęs ginčas dėl minimo turto. Tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tai yra pagrindas pareiškėjų pateiktą taikos sutartį atsisakyti tvirtinti.

4. Dar daugiau, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties, jie bendrą turtą, kuris pareiškėjams priklauso po 1 / 2 dalį, siekia atsidalinti tokiu būdu, kai vienam bendrasavininkiui priklausanti turto dalis (t.y. 1 / 2 dalis) atitenka asmeninės nuosavybės teise kitam bendrasavininkiui, kuris pirmajam sumoka atitinkamo dydžio kompensaciją. Praktikoje toks atsidalinimo būdas taikomas tik išimtiniais atvejais, kai realiai dėl objektyvių priežasčių (pvz., techninių galimybių) negalimas turto atsidalinimas natūra. Tuo tarpu pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų, kad realiai nėra galimybės turtą atsidalinti natūroje ir jog pareiškėjų pasirinktas atsidalinimo būdas yra tik vienintelė galima išeitis.

5. Teismo vertinimu, pareiškėjai realiai siekia ne atsidalinti bendrą turtą, o vienas bendrasavininkis siekia perleisti savo dalį kitam bendrasavininkiui. Tokie santykiai atitinka pirkimo – pardavimo teisinius santykius (CK 6.305 straipsnis).

6. Sandorių tvirtinimas, minėta, yra notaro funkcija; tuo tarpu teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių (šiuo atveju nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo) tvirtinimą. Tad pareiškėjai dėl atitinkamo sandorio patvirtinimo turėtų kreiptis į notarą, o ne į teismą.

7. Atsižvelgiant į išdėstytą, tvirtinti taikos sutartį atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų R. S. ir S. S. pateiktą taikos sutartį supaprastinto proceso tarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Saulius Jakaitis