Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-310-540/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
A6.-310-540/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00164-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. P.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-310-540/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00164-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. sausio 15 d. duomenimis UAB(duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės) mokestinė nepriemoka sudaro 48257,81 Eur, iš jų 37707,10 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 1151,89 Eur šio mokesčio delspinigių, 9065,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio neprimoka ir 306,26 Eur šio mokesčio delspinigių, 17,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą neprimoka bei 9,82 Eur pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Bendrovės priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš banko sąskaitų vykdomas pagal VMI prie FM nurodymus nuo 2018 m. sausio 31 d. VMI prie FM 2018 m. liepos 30 d. pateikė nurodymą nurašyti 735,00 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Didėjant mokestinei nepriemokai VMI prie FM pildomai pateikė 28 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Nurodymais mokestinė nepriemoka neišieškota. Piniginių lėšų ribojimo informacinės sistemos duomenimis, apribotos visos Bendrovės turimos sąskaitos Lietuvos kredito ir elektroninių mokėjimų įstaigose. VMI prie FM priėmė 2018 m. liepos 2 d. sprendimą išieškoti 47,67 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir 2019 m. spalio 7 d. sprendimą išieškoti 16151,09 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą sutartine/priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto. Antstolė skolos neišieškojo. VMI prie FM 2019 m. lapkričio 13 d. nurodymu kreipėsi į Bendrovę ir nurodė pateikti duomenis apie turimą turtą. Bendrovė pateikė užpildytą įmonės turto anketą, kurioje nurodė turinti atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės kredito įstaigoje Revolut. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) žiniaraščio už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyta, jog likutis 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 332,46 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. - 2019 lapkričio 1 d. gauta 8783,71 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 8854,11 Eur, iš jų: 4558,26 Eur pervesti atskaitingiems asmenims, 3957,43 Eur pervesti prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams, 338,37 Eur pervesti į sąskaitą, likutis laikotarpio pabaigoje 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė 262,06 Eur. Bendrovės pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) žiniaraščio už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. duomenimis, likutis laikotarpio pradžioje 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 0,14 Eur, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. gauta 64618,55 Eur pajamų, išlaidos sudarė 64358,50 Eur, iš jų: 38661,50 Eur pervesti atskaitingiems asmenims, 14904,49 Eur pervesti prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams, 8006,71 Eur pervesti į kitą sąskaitą, 2090,00 Eur pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 619,40 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 75,00 Eur sudarė banko mokestis, likutis laikotarpio pabaigoje 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė 260,19 Eur. Bendrovės pateiktos kasos knygos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. duomenimis, likutis laikotarpio pradžioje 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 9972,42 Eur, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. gauta 19534,00 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 28785,02 Eur, iš jų: 6791,40 Eur išmokėti darbo užmokesčio, 4493,62 Eur išmokėti atskaitingiems asmenims, 17500,00 EUR grąžinta Bendrovės vadovui paskola, likutis laikotarpio pabaigoje 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė 721,40 Eur. Tuo Bendrovė, gaudama pajamas ir atsiskaitydama su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsikaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2018 m. sausio 2 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per užsienio valstybės kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir per kasą, bei, nukreipdama įplaukas į užsienio valstybės kredito įstaigoje, kuri nėra Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos dalyvis, atidarytas sąskaitas vengė mokestinės prievolės įvykdymo. Šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos VMI prie FM interesus ir juos pažeidė pakartotinai, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jo bendrovė nuo 2014 m. metų dirbo nuostolingai. 2018 m. bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nes buvo padaryta išvada, kad bendrovė dar gali toliau dirbti. Nuo 2018 m. pabaigos jau bendrovė pradėjo dirbti „į pliusą“, tačiau visiems kreditoriams padengti įsiskolinimus lėšų dar vis tiek neužteko. Nuo 2018 m. ne kartą kreipėsi į VMI prie FM su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimus, tačiau jų prašymai nebuvo tenkinami, nes bendrovė neturi nekilnojamojo turto, kurį būtų buvę galima įkeisti. Mokesčiai valstybei buvo mokami pagal galimybes, nes siekiant, kad bendrovė galėtų toliau dirbti, buvo išmokami darbuotojams atlyginimai, atsiskaitoma tik su būtiniausiais tiekėjais: už kurą, už kelius, už detales ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-6); VMI intraneto duomenys (b. l. 7-8); mokesčio mokėtojo aktualūs duomenys (b. l. 9-10); UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 11); UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turto anketa (b. l. 12-14); UAB (duomenys neskelbtini) kasos žiniaraštis (b. l. 15); kasos knygos duomenys (b. l. 16, 17); UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašai (b. l. 18-45); VMI įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 46-47); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kuri matyti, kad D. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-51).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. D. P. nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui nuo 2018 m. sausio 31 d. Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2020 m. sausio 15 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 48257,81 Eur, iš jų 37707,10 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 1151,89 Eur šio mokesčio delspinigių, 9065,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio neprimoka ir 306,26 Eur šio mokesčio delspinigių, 17,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą neprimoka bei 9,82 Eur pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 15 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2020 m. sausio 15 d. nelikviduota ir sudaro 48257,81 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi, kadangi Bendrovėje gaunamos lėšos buvo pervedamos atskaitingiems asmenims, prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams, buvo pervesta į kitas bankų sąskaitas.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės vadovas D. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl D. P. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. P. pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi metų laikotarpyje jau buvo baustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. P. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinęs bylos duomenis bei D. P. paaiškinimus dėl padaryto teisės pažeidimo, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. P. už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

D. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Tei sėja Violeta Miceikienė