Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2VP-15112-905/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2VP-15112-905/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09957-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius (pirm.)
Pareiškėjas
biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
D. T., I. T.
Skolininkas
D. T.
Kategorijos
Bylos Nr. e2VP-15112-905/2020Proceso Nr. 2-68-3-09957-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. T. (D. T.), I. T. ir antstolė Asta Stanišauskaitė.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui D. T. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės I. T. vardu atidarytose banko sąskaitose (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 9 d. sprendimą vykdomas išieškojimas iš skolininko D. T.. Iš antstolės 2019 m. liepos 12 d. patvarkymo matyti, kad skolininko sutuoktinė turi banko sąskaitų.

Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Prie pareiškimo pridėtas 2020 m. vasario 13 d. turto arešto aktas patvirtina, kad antstolė pritaikė areštą už 317,48 Eur sumą I. T. sąskaitose, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuotų lėšų suma jau antstolės aprašyta ir būtent kokio pobūdžio (kokios kilmės) lėšos yra areštuotos (pavyzdžiui, darbo pajamos, paveldėtos ar padovanotos lėšos, kt.). Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitą, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas I. T. realias (o ne būsimas-hipotetines) pajamas. Kadangi nėra įrodymų apie tokį I. T. turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkui D. T. priklauso tam tikra dalis areštuotų I. T. piniginių lėšų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas-neįrodytas, todėl atmestinas.

Teismo išvada

Prašymą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius