Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-23 · Byla Nr. Iv-1177-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
Iv-1177-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00528-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, A.L.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1177-423/2013Proceso Nr. 3-62-3-00528-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,

nedalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010-05-24, Kaune, Gedimino gatvėje ant trečiajam suinteresuotam asmeniui A.L. priklausančio automobilio Mazda 3, valstyb. Nr. „duomenys neskelbtini“, užvirto medis, kuris apgadino transporto priemonę. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino A. L. žalą 19233,00 Lt ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Pareiškėjas mano, kad atsakovas buvo atsakingas už medžio būklės stebėseną ir priežiūrą, kuri užtikrintų, kad medis niekam nekeltų grėsmės. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme numatyta, kad želdynai turi nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelių keliuose, o savivaldybių teritorijoje esančių medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo, taip pat želdinių būklės kontrolės vykdymo klausimus priskiria savivaldybėms. Pareiškėjo nuomone, pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., 32 str. 2d. 17 p. savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra priskirtas savivaldybių funkcijoms, todėl būtent atsakovas turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra bei apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Mano, kad būtent atsakovo neveikimas, nevykdant jam pagal kompetenciją priskirtos funkcijos, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, prievolė atlyginti žalą nekyla. Kaip teigia atstovė, Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdė esančių želdinių stebėseną, išduodama leidimą ginčo medį kirsti, ir taip įgyvendino jai pavestas funkcijas. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys atsisakė tokį leidimą derinti. Nesant pagrindo teigti, jog Kauno miesto savivaldybė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar atliko neteisėtus veiksmus, turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą už tai, kad jos teritorijoje nulūžęs medis apgadino Miško gatve važiavusią ir prie sankryžos su Gedimino gatve sustojusią transporto priemonę. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.101 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), mano, kad turtinę žalą – 19233,00 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d. apie 12.00 val. R.L. vairuojant automobilį Mazda 3, valstyb. Nr. „duomenys neskelbtini“, Kaune, važiuojant Miško gatve link Vytauto prospekto, sustojus prie sankryžos su Gedimino gatve, pradedant važiuoti ant automobilio užvirto medis, augęs Miško g. ties namu Nr. 20, kuris smarkiai apgadino automobilį. Automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonės savininkei A.L., išmokėdama draudimo išmoką, kompensavo patirtus nuostolius (b.l. 11, 59-60).

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinos 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011, kuriose nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, todėl teismas remsis suformuota praktika.

Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos (neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, žalos dydžio, pagrįsto byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 12-64). Ginčas kilęs dėl to, kad atsakovui išdavus leidimą ginčo medį kirsti, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys atsisakė tokį leidimą derinti. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos (neveikimas) ar atliko neteisėtus veiksmus, todėl negali būti atsakinga už padarytą žalą. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad būtent atsakovo neveikimas, nevykdant Želdynų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme numatytų pareigų, tiesiogiai sąlygojo atsiradusią žalą.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas būtent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus ir ar atsakovas aplamai veikė, t.y. atliko veiksmus, kuriuos vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, privalėjo atlikti.

Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 6 str. buvo nustatytos savivaldybėms priskirtosios savarankiškos funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, įvardinta kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimo ir stebėsenos vykdymas. Vietos savivaldybė, vykdydama viešosios teisės aktų numatytą želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt. funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuris įvykio dieną galiojo ir kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę, Byloje nėra ginčo, jog teritorija, kurioje augo nuvirtęs medis priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.

Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje Miško gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010-04-27 buvo išdavęs leidimą kirsti medžiui (b.l. 75), kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę. Leidimas iki įvykio nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu (nors vėliau jau po įvykio – 2010-05-27 minėta institucija atsisakė šį leidimą derinti (b.l. 77)), tačiau ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių iki įvykio minėtam leidimui suderinti. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui – AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2013 m. gegužės 27 d. (b. l. 4). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 19233,00 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė